Tarnystę valstybei pabaigęs Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius ilsisi, ieško savo stichijos ir planuoja nerti į politikos vandenis.

Valstybės tarnyboje – savivaldybės administracijoje – J. Lukoševičius išdirbo 31 metus, iš jų 28 metus švietimo padalinio vadovu.

 Su daugelio kolegų paprasčiausiai vadinamu Juliumi lietingą dieną kalbėjomės atvirai ir nuoširdžiai. Perskaitę visą interviu, galite likti nustebinti…

Laiku išeiti

  • Po dešimtmečių atsakomybės už rajono švietimo sistemą, atėjus dienai, gražiai atsisveikinote ir išėjote. Ar nebuvo galimybės dar padirbėti keletą metų?
  • Po keleto dešimtmečių palikau valstybės tarnybą priėmęs vidinį sprendimą išeiti laiku. Manau, tai yra labai svarbu. Iš anksto planavau, ruošiausi išeiti oriai, kad ateityje drąsiai galėčiau su visais pasisveikinti, pasikalbėti įvairiomis temomis.

 Iš dabar jau buvusių savo darbdavių prieš tai buvau sulaukęs pasiūlymų likti dirbti mentoriumi. Tačiau mano asmeninis apsisprendimas buvo užbaigti veiklas savivaldybės administracijoje kaip valstybės tarnautojui, o ne dirbti pagal darbo sutartį.

Manau, kad kitais būdais ir formomis galėsiu save išreikšti per konsultacinę, ekspertinę, patariamąją veiklą.

Kitoje stichijoje

  • Ar išleistuvės buvo ilgos?
  • Išleistuvės vyko visą savaitę. Nes pandemija padarė didelę įtaką.

Įsivaizdavau, kad po tiek dešimtmečių darbo rajono švietimo skyriaus vedėju, aš aplankysiu visas švietimo įstaigas, paspausiu dešinę visiems aštuoniems šimtams rajono švietimo darbuotojų, pasidžiaugsiu su jais ir padėkosiu. Tačiau sąlygos to neleido. Todėl susitarėme su švietimo įstaigų vadovais susitikti pagal asociacijas atskiromis grupėmis. Ir tai užtruko visą savaitę.

 Paskutinis susitikimas–atsisveikinimas buvo su ilgamečiu švietimo pagalbos tarnybos direktoriumi Henriku Vaicekausku. Tai tikrai buvo šiltas susitikimas. Jo padovanotą Keno Robinsono knygą „Savo stichijoje“ kaip tik dabar lietui lyjant skaitau ir tikiuosi atrasti savo stichiją šiame amžiaus tarpsnyje.

  • Su kuo atsisveikinti, ką palikti sunkiausia?
  • Kiekviena švietimo įstaigų vadovų asociacija nustebino originaliomis dovanomis. Su mokyklų vadovų asociacija pasodinome Juliaus ąžuolą Skinderiškio parke. Tai labai giliai sujaudino. Ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacija padovanojo šaržą – tokio paveikslo niekada neturėjau. Neformaliojo ugdymo įstaigų asociacija irgi įteikė dovanas, kurias skaitysiu turėdamas laisvo laiko.

Na, ir švietimo pagalbos tarnyboje įvyko labai šiltas atsisveikinimas, ir ši tarnyba tikrai atliko savo – pagalbos – funkciją (šypsosi pašnekovas – aut. past.). Jie man įteikė 48 maršrutų po Lietuvą nutrinamų kortelių rinkinį. Jau pasinaudojau dovana ir vieną kortelę nutrynę su žmona aplankėme Biržų kraštą. Simboliška, kad aplankėme ir Biržų pilį, kurios sąsajos yra labai gilios su Kėdainių kraštu.

Apgailestauja dėl to, ko nepadarė

  • Pagal tai, kaip su jumis atsisveikino kolegos, sprendžiu, jog esate mylimas švietimo bendruomenės.
  • Savikritiškai noriu pasakyti, kad aš tikrai tuos tris dešimtmečius atidaviau save savivaldybės švietimo sistemai, švietimo žmonėms.
  • Gal galite įvardinti, kuriais savo darbais ar sprendimais Švietimo skyriaus vedėjo darbe didžiuojatės?
  • Savivaldybės administracijos švietimo skyriaus pagrindinės funkcijos yra siūlyti savivaldybės politikams, t. y. tarybos nariams, sprendimų projektus, susijusius su ugdymo kokybės gerinimu, optimaliu prieinamumu, paslaugų įvairovės plėtimu. Manau, kad tai pavyko ir šiandien savivaldybės įstaigų tinklas yra optimalus. Įvairūs tyrimai, analizės rodo, kad ugdymo rezultatai yra tikrai neblogi ir paslaugų teikiama tikrai daug – per įvairias stovyklų organizavimo, mokytojų skatinimo programas ir panašiai.

O ko nepadariau, aš ir išsakiau paskutiniame susitikime su mokyklų vadovais – po šiai dienai apgailestauju ir tikiu, kad dar iki ugdymo proceso pabaigos 5-11 klasių mokinius reikia sugrąžinti į kontaktinį ugdymą. Čia turi parodyti lyderystę ir mokyklų vadovai, ir kiti bendruomenės nariai. Nes, jeigu vien tik klausime mokinių ar tėvų: ar norite sugrįžti į mokyklą, tai jie ir rugsėjo pirmąją pasakys, kad nenori.

Ką paliko

  • Kokias pirmiausiai užduotis tenka spręsti jūsų įpėdinei Švietimo skyriaus vedėjo pareigose?
  • Labai priklauso, kokius sprendimus priims naujoji LR Vyriausybė, įgyvendindama savo programos švietimo sritį. O ten yra tikrai didelių užmojų – dėl tūkstantmečio mokyklų (net ir nelabai galėčiau paaiškinti, kas tai yra), dėl įtraukiojo ugdymo. Juk mūsų visuomenė dar nėra priaugusi, kad visi specialiųjų poreikių vaikai galėtų mokytis kartu su visais ir specialiosios mokyklos, manau, dar kažkurį laiką išliks. Nors įstatyminės nuostatos numato, kad 2024 metais jų turėtų nebebūti. Na, ir mokytojo prestižo kėlimo klausimas. Darbo užteks visiems.

Dvi Vilmos

  • Naujoji Švietimo skyriaus vadovė Vilma Dobrovolskienė savivaldybėje atsirado tyliai, be konkurso. Gal tai jūsų protežė?
  • Žinote, iš švietimo skyriaus per paskutinius mokslo metus išėjo vyriausioji specialistė Skinutė Jankevičienė ir dabar – aš. Ir vietoj mūsų atėjo dvi Vilmos – Lukšienė ir Dobrovolskienė.

Kaip išeidamas juokavau, jos yra tikros švietimietės, dirbusios mūsų savivaldybės mokyklose vadybinį darbą. Tačiau po Juliaus (turimas omeny pats pašnekovas – aut. past.) vykdomų reorganizacijų kažkada neteko pareigų mūsų savivaldybėje ir turėjo ieškoti darbo kitose įmonėse ar savivaldybėse. Dabar jos teisėtai sugrįžo vietoj mūsų.

O jei rimtai, tai V. Dobrovolskienė iš Jonavos savivaldybės Švietimo skyriaus atėjo į mano vietą tarnybinio kaitumo būdu. Ir man rankų pirštų neužtektų suskaičiuoti, kiek pastaruoju metu mano kolegų Lietuvoje tokiu būdu užėmė postus. Tai yra populiari priemonė šiuo metu, nes anšlagų į kai kurias pareigybes tikrai nėra.

Įtiko septyniems merams

  • Kadangi jau esate laisvas nuo subordinacijų, gal atskleistumėte, su kuriuo rajono meru dirbdamas jautėtės komfortiškiausiai?
  • Dirbau prie septynių merų. Nedirbau tik prie Vygimanto Kisieliaus. Kiekvienas meras turi silpnybių, turi stiprybių. Kiekvienas padarė daug gerų darbų Kėdainių kraštui. Prie kiekvieno mero vis dėlto vadovavausi valstybės tarnybos pagrindiniais principais, kad pareigas reikia atlikti sąžiningai, lojaliai, objektyviai. Nemanau, kad aš pataikavau kuriam nors merui, bet pavyko surasti dermę. Šiandien nenorėčiau išskirti nė vieno mero.
  • Ar dirbdamas savivaldybėje jautėtės taip pat aukštai vertinamas, kaip, kad išgirdote apie save atsisveikindamas su rajono vadovais?
  • Na kaip čia pasakius… Turėjau dešimt Švietimo ir mokslo ministrų padėkų, o savivaldybėje esu apdovanotas aukščiausiu savivaldybės apdovanojimu Kėdainių rajono savivaldybės ženklu „Už nuopelnus“ ir kitomis padėkomis. Aišku, kadangi darbdavys buvo savivaldybėje, gavau ir administracinių nuobaudų, kurios labai grūdino. Ta įvairovė buvo labai plati. Nesijaučiau, kad nebuvau skatinamas ar vertinamas.

Burs kolegas

  • Jums paliekant rajono savivaldybę, rajono valdančiųjų liaupsių jums lavina tiesiog užliejo visais įmanomais kanalais. Man tai panašu į politinį viliotinį. Kaip jūs žiūrite į dalyvavimą politikoje?
  • Artimiausiu metu, šią vasarą, rudenį – ilsiuosi. 2023 metų pradžioje vyks savivaldos rinkimai. Šiandien nesakau “ne”. Nesakau, kad nedalyvausiu rinkimuose.

Bet man dabar imponuoja kita mintis. Per pastaruosius metus iš valstybės tarnybos pasitraukė daug puikių, gabių valstybės tarnautojų – seniūnų, skyrių vedėjų, specialistų.  Manau, kad dar mūsų kartos nereikėtų nurašyti ir eks valstybės tarnautojų sambūris dar galėtų parungtyniauti su jaunimu mano minėtuose rinkimuose. Tai būtų darinys, vienijantis inteligentiją, mūsų bendruomenės šviesuomenę, o ne tik verslo struktūras.

  • Įdomu, kokion pusėn tas rajono šviesuomenės žiedas suks – kairėn, dešinėn ar?..
  • Aš esu priklausęs vienai politinei jėgai – Lietuvos Centro partijai. Mano pažiūros yra centristinio pobūdžio.

Panašios naujienos