Parodoje – menininkės žvilgsnis į kraštietės Adelės Dirsytės gyvenimą ir kančią

Skausmu ir kančiomis paženklinta kraštietės tremtinės Adelės Dirsytės gyvenimo istorija šių dienų žmones įkvepia semtis dvasinės tvirtybės. Prieš savaitę Kėdainių krašto muziejaus Vinco Svirskio salėje atidaryta menininkės Rūtos Onos Čigriejūtės iliustracijų, sukurtų knygai „Adelė Dirsytė“, paroda. Taip pat pristatyta pati knyga, išleista praėjusių metų pabaigoje.

Įkvepiantis pavyzdys kitiems

Adelė Dirsytė  (1909–1955 m.) gimė  Kėdainių krašte, Pramislavos vienkiemyje, Šėtos parapijoje. Ji buvo veikli ateitininkė, Sibiro kankinė. Krikščionė pasaulietė, mokytoja, garsiosios tremtinių maldaknygės „Marija, gelbėk mus“ autorė patyrė daug sunkių išbandymų, tačiau išliko nepalaužiama savo dvasia. Lageryje ji nuolat stiprino ir palaikė kitų kalinių dvasią, mokė semtis iš maldos dvasinės stiprybės. Už  daromą jos dvasinę įtaką buvo įvairiai alinama, kankinama. Mirė Chabarovsko lageryje 1955 m.

Su šios šviesios asmenybės gyvenimo istorija skaitytojus supažindina išskirtinėmis iliustracijomis turtinga knyga, kurią 2020 m. išleido „Magnificat leidiniai“. Ji skausminga, tačiau kviečianti žmones būti drąsius, neišduoti savo vertybių. „Paradoksas – pristatau jūsų kraštui savą Adelę Dirsytę, apie kurią jūs geriau žinote nei galbūt aš, tačiau menininko, kaip ir kiekvieno žmogaus, žvilgsnis yra kitas. Tad aš pristatau ją būtent piešiniais… “ – atidarant parodą, į šios nepaprastos moters gyvenimu besidominčius Kėdainių krašto žmones kreipėsi iliustracijų autorė R. O. Čigriejūtė.

Prasmingas kūrybos procesas

Menininkė pasakojo, jog Adele Dirsyte giliau susidomėjo prieš porą metų, kai į ją elektroniniu laišku kreipėsi JAV išeivijos lietuvė Grasilda Reinys. „Sulaukiau klausimo iš Čikagos, ar nenorėčiau iliustruoti knygos apie Adelę Dirsytę. Autorė atsiuntė man visą medžiagą, pradėjau su ja susipažinti ir ši istorija mane labai įtraukė. Žmonės paprastai gal vengia tokių skaudžių temų, bet mane ji labai „pagavo“. Viso kūrybos proceso metu jaučiausi pakilime, įtampoje, tačiau gerąja prasme. Turėjau ieškoti daug medžiagos, kad galėčiau iliustruoti knygą, tad peržiūrėjau nuotraukas, knygas, filmus apie tremtį, apie Adelę, lagerio moteris, nukeliavau net per google maps (internetiniu žemėlapiu – aut. past.) iki tremties vietų“, – pasakojo iliustratorė.

Jos kurtuose piešiniuose dominuoja rusvos, pilkos spalvos pustoniai. „Kūrybos procese rėmiausi Adelės kančia ir tuo, kaip suvokiau jos asmenybę. Man atrodo, ji buvo labai švelni, labai moteriška“, – kalbėjo O. R. Čigriejūtė.

Atminimas puoselėjamas

Pandemija sutrukdė į Lietuvą atvykti knygos idėjos ir teksto autorei Grasildai Reinys. JAV išeivijos lietuvė daugiau nei 20 metų dirba su jaunimu mokyklose ir stovyklose, yra išleidusi vadovėlį jaunimui apie katalikų sakramentus. „Gaila, tačiau dėl pandemijos mums nepavyko susitikti tiesiogiai, visi darbai vyko internetu. Tačiau, kiek teko bendrauti ir sužinoti, knygos idėja jai kilusi iš noro parodyti vaikams, jaunimui, kad mes turime savų herojų moterų, atskleisti tikrąsias vertybes ir stiprybę“, – pasakojo iliustracijų autorė.

Pasak Kėdainių krašto muziejaus padalinio Daugiakultūrio centro vadovės, istorikės Audronės Pečiulytės, Adelės Dirsytės atminimas mūsų krašte puoselėjamas įvairiapusiškai. Kėdainiuose prie Šv. Juozapo bažnyčios stovi kryžius šiai Lietuvos katalikų bažnyčios kankinei, Šėtos gimnazijoje veikia Adelės Dirsytės tikybos kabinetas, iniciatyvios mokytojos ir mokiniai populiarina jos asmenybę bei veiklą, jos gimtinėje Promislavoje pastatytas koplytstulpis.

„Tam, kad apie ją girdėtų dar daugiau žmonių, reikia knygų, reikia parodų. Labai džiaugiuosi, kad atvyko knygos iliustracijų autorė ir leidyklos atstovės“, – sakė A. Pečiulytė.

Mintimis apie Adelę Dirsytę taip pat dalijosi Antanida Likšienė, Zita Kairaitytė ir kiti jos atminimą puoselėjantys kraštiečiai.

Paroda Kėdainių krašto muziejuje veiks lapkritį ir gruodį. O susidomėjusieji leidiniu, jį gali įsigyti užsisakę internetu, VšĮ „Magnificat leidiniai“ svetainėje.