Atėjusiųjų į kraštietės gydytojos Rimos Petrilevičienės pirmąjį jos akvarelės darbų atidarymą Pajieslio daugiafunkciame centre, laukė staigmena. Parodos autorė pakvietė pajausti artėjančių Kalėdų dvasią ir savo kūrybiškumą atskleisti kalėdinio atviruko edukacijoje. Kol džiuvo akvareliniai atvirukai, prie arbatos puodelio ir obuolinio sūrio, su lankytojomis pasikalbėjome apie kitas veiklas šiame centre.   

Piešė kalėdinį atviruką

Praėjusio ketvirtadienio vakarą į Pajieslio daugiafunkcį centrą susirinko pajiesliškės, aplinkinių kaimų – Deveikiškių, Šmotiškių, Pilsupių gyventojos, atvyko viešnių iš Krakių, Pernaravos bei Kėdainių. Vyko šiltas ir nuoširdus susitikimas su šiame kaime gimusia gydytoja Rima Petrilevičiene, kuri be savo poetinių galių, atrado ir aistrą tapyti akvarele.

Pristačiusi savo darbus, kiekvieną iš jų pakomentavusi, pasakojo kaip vyksta kūrybinis procesas, o kiek vėliau išdalinusi balto popieriaus lapelius žingsnis po žingsnio mokė lieti akvarele ir taip pačioms pasidaryti kalėdinį atviruką.

Pirmiausia teko pieštuku pasižymėti kai kurias detales, vandeniu sušlapinti popierių ir, renkantis spalvas, jas gerokai suvilgius vandeniu,  piešti.

Nors visos kopijavome tą patį parodos autorės pieštą atviruką, rezultatas nustebino – vienodų atvirukų nebuvo. Užtat kiek būta emocijų piešiant.

Prie to paties stalo sėdėjo ir senjorės, ir mokyklinio amžiaus jaunimas, dailės mokytoja. Aš pati prisipažinsiu teptuką paskutinįjį kartą rankose turėjusi tik mokyklos laikais.

Atviruką piešti mokėsi ir pačios R. Petrilevičienės buvusios mokytojos, atvykusios iš Krakių – buvusi klasės auklėtoja Aldona Merfeldienė bei buvusi direktoriaus pavaduotoja Stasė Mykolaitienė.

Buvusi mokinė šį kartą mokė mokytojas

Iš Krakių su buvusiomis kolegėmis atvykusi Aldona pasakojo, kad Pajieslio daugiafunkciame centre lankosi dažnokai. Paskutinį kartą čia klausėsi Kęstučio Valionio koncerto.

,,Jeigu geras renginukas, tai ir atvažiuojame, čia  visada būna labai šilta atmosfera. Šiandien pirmą kartą tapiau pati. Kai reikėdavo ką piešti mokykloje, tai mamelė už mane nupiešdavo, nes ji labai gražiai piešė, o man niekaip nepavykdavo. Bet šiandien gal ir neblogai išėjo nupiešti,“ – šypsojosi A. Merfeldienė, buvusi Rimos auklėtoja, o tą vakarą tapusi jos mokine.

Iš Pernaravos atvykusi dailės mokytoja Laima Bytautienė sakė, kad jai, dailės pedagogiką baigusiai specialistei, šis užsiėmimas irgi buvęs įdomus. Ji davusi patarimų ir pačiai parodos autorei Rimai Petrilevičienei bei iš jos kai ko pasimokiusi.

,,Piešti akvarele nėra lengva. Lankau Kėdainių krašto tautodailininkų draugiją, kurioje virš 40 narių, bet nėra nė vieno akvarelininko. Tai sunkiausia dailės kryptis. Aš pati labiau užsiimu aliejine tapyba, o šiemet pradėjau verti šiaudelius ir rišau sodus. Apie tapybą žinau daug ką, daug dalykų ir Rimutei pasakiau.

Iš jos darbų gavau daug entuziazmo, geros nuotaikos, ryškios spalvos nuteikė pozityviai. Rimutė yra įrodymas, kad kai daug dirbi, galima daug padaryti,“ – vakaro įspūdžiais dalinosi tautodailininkė L. Bytautienė.

Patinka veiklos ir užsiėmimai

Sesutės Akvilė ir Augustė iš Pajieslio sakė, kad šiame centre lankosi dažnai, stengiasi nepraleisti įdomių užsiėmimų ar edukacijų.

,,Patiko edukacija su moliu, viena pasidarėme dekoratyvinę lėkštutę, o kita – indelį. Dar labai patiko prieš Kalėdas kepti meduolius, o paskui juos dekoruoti. Tokių užsiėmimų, kai vėl kepsime ir dekoruosime meduolius, labai laukiame,“ – šypsojosi sesutės.

Kad čia būna įdomių veiklų ir užsiėmimų pritarė ir vyresnio mokyklinio amžiaus taip pat Pajieslyje gyvenanti Urtė. Pernai jai ypač patiko pinti ir dekoruoti adventinius bei kalėdinius vainikus.

,,Ypač čia jauku būna prieš Kalėdas, kai šis centras pakvimpa imbieriniais meduoliais. Vieno užsiėmimo metu jie pagaminami ir kepami, vėliau dekoruojami, po to pakuojami. Jais vaišinami kaimo gyventojai, tiesiog nunešant į namus.

Neseniai, prieš lapkričio 1-ąją, pačios gaminom Vėlinių vainikus. Pačios susinešėm priemonių, eglės bei pušies šakų, sausų gėlių“, – teigė Pajieslio skyriaus vaikų darželio auklėtojos padėjėja Reda Paplauskienė.

Demonstravo savo darbus

Reda šiame centre buvo surengusi ir savo darbų parodą – moteris pristatė savo rankomis siūtus ir dekoruotus krepšius, o apie jų gamybą sutiko pasidalinti plačiau.  

,,Esu Pajieslyje gimusi ir augusi, kaip sakoma, visą amžių pragyvenusi, dažnai lankausi Pajieslio bendruomenės centro įvairiuose užsiėmimuose, edukacijose.

Labai mėgstu išbandyti visokias meno rūšis. Esu lipdžiusi iš molio, piešusi ant šilko – viskas, kas susiję su menu, tas patinka.

Dabar pilna informacijos interneto platybėse. Kartą gavau dovanų pirkinių krepšį su logotipu, pagalvojau, kad galbūt tokį galima ir pačiai pasigaminti. Visai netikėtai iš draugės gavau medžiagos, kuri ilgą laiką gulėjo kaip niekam nereikalinga. Sugalvojau, kad iš jos reikėtų pabandyti kažką panašaus pasisiūti.

Mūsų bendruomenė turėjo siuvimo mašiną, o aš nė karto nebuvau bandžiusi siūti, tik mokėjau adatą įsiverti. Pasižiūrėjau pagal tą savo turimą krepšį, išsimatavau ir sakiau – pamėginsiu.

Kai pasisiuvau pirmąjį, parodžiau savo kolegėms, jos užsinorėjo, kad pasiūčiau ir joms. Kai pasiuvau vienai, kitai, pagalvojau, o kodėl nepabandžius jų pasiūti ir daugiau, gal norėtų jų įsigyti. Siuvimu užsiimu tik dvi savaites, jau turiu pasiuvusi 9 krepšius.

Kad būtų gražiau, sugalvojau juos padekoruoti. Susiradau specialių dažų, kurie tinka tekstilei ir odai, kuriuos galima skalbti lengvu režimu, nes tada jie išsilaiko.

Sunkokai dengiasi, reikia jais tepti ne po vieną sluoksnį. Norint išgauti norimą rezultatą, tai gana ilgas procesas.

Aišku, keletą tokių krepšių padovanojau ir draugėms. Artėja Kalėdos, tai gali būti puiki dovana bet kam.

Krepšys talpus, tvirtas, tinka ne tik pirkiniams, bet ir kelionėje, vasarai į paplūdimį, kuris tarnaus, manau, ne vienerius metus,“ – apie neseną savo mėgstamą užsiėmimą pasakojo Reda Paplauskienė.

Krepšius ji dekoravusi gėlėmis, moters siluetais, katino atvaizdu, afrikietiškais motyvais bei jaunatviškomis dekoracijomis.

Mėgstami tradiciniai renginiai

Pajieslio bendruomenės centro pirmininkė Irena Milerienė, paprašyta išvardinti, kokios veiklos labiausiai suburia vietinius bei aplinkinių kaimų gyventojus pasakojo: ,,Pernai su kraštiete Rima Petrilevičiene kepėme meduolius, dar anksčiau buvo surengtas jos poezijos vakaras. Sužinojome, kad ji turi dar vieną talentą, todėl norėjome pirmieji surengti jos darbų parodą. Kad būtų įdomiau, sugalvojome ir patiems pabandyti piešti.

Pajieslio bendruomenės centro pirmininkė Irena Milerienė. (A. Raicevičienės nuotr.)

Renginius rengiame kartu su mūsų kultūros darbuotoja. Neseniai buvome pasikvietę pakoncertuoti Kęstutį Valionį. Susirinko apie 40 žmonių – visiems labai patiko.

O šiaip, mes daug ką darome, daug kuo užsiimame. Šį rudenį buvome pasikvietę ir Krakių gimnazijos dailės mokytoją Indianą Jackevičienę. Ji visiems liepė nupiešti viena tema – kelias. Paskui ji visų piešinius aptarė, pakomentavo. Buvo tikrai įdomu.

Gruodžio 3-ią, minint Advento pradžią, atvyks svečiai iš Jurbarko, kurie parodys spektaklį  ,,Žaldokynė“. Praėjusiais metais jie mums parodė spektaklį ,,Amerika pirtyje“, – pasakojo šio centro pirmininkė.

Džiaugiasi čia apsilankančiais

Pasidomėjus, ar aktyviai žmonės čia lankosi. I. Milerienė patvirtino, kad žmonių neverčia lankytis šiame centre – kas nori, tas ateina.

,,Vėl laukia adventinių, kalėdinių vainikų pynimas, dekoravimas. Vėl kepsime, dekoruosime meduolius, o paskui Kalėdų proga vieni kitiems kaime išdalinsime. Pasimokę, kaip pasidaryti kalėdinius atvirukus, dar jų daugiau pasigaminsime kituose užsiėmimuose patys.

Aš džiaugiuosi čia besilankančiais žmonėmis, tikiuosi, kad ir jie mumis džiaugiasi. Džiaugiamės mūsų krišnaistų bendruomene, su kuria bendradarbiaujame, šiandien renginyje dalyvauja jų atstovė Laura.

Kas nori, tas visada randa, ką galima čia veikti. Dar mes teikiame žmonėms ir kitokias paslaugas. Žmonės čia ateina išsimaudyti, išsiskalbti. Pajieslio bendruomenės centro durys atviros kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 18 val.,“ – sakė Irena Milerienė, tame pačiame centre dirbanti bibliotekininke.

Paklausta, ar geri buvo edukacijoje dalyvavę mokiniai ir kaip vertinanti jų atvirukus, akvarelinės tapybos mokytoja Rima Petrilevičienė stebėjosi: ,,Nerealiai gražūs visi darbai. Atvirukai tarsi panašūs, bet vienodų nėra. Aš su savo paroda daugiau neatvažiuosiu, nes čia yra tiek gerų dailininkų, kad man nebus ką rodyti“.