Žemdirbiai prašo dėl sausros skelbti ekstremalią situaciją visoje šalyje, Savivaldybių asociacija sako, kad teisinės prielaidos tam yra

Nacionaliniam krizių valdymo centrui (NKVC) nusprendus neskelbti valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl sausros, ūkininkų atstovai sako, kad priėmus tokį sprendimą nukentėję žemdirbiai galėtų atidėti įsipareigojimus ir lengviau atlaikyti krizinį laikotarpį.

„Klausimas ne apie kompensacijas. Tiesiog žemdirbių bendruomenė prašo pripažinti valstybės mastu, kad yra sausra. To reikia de jure, kad ūkininkai turėtų pasiteisinimą dėl sutarčių vykdymo, dėl, pavyzdžiui, paskolų mokėjimo ir kitų dalykų“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje sakė Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.

„Ūkininkai turi įsipareigojimus produkcijos supirkėjams, kur pagal sutartis, jei yra force majeure situacija, (…) tie įsipareigojimai „atrišami“ ir ūkininkams šioje situacijoje išgyventi lengviau“, – teigė Lietuvos žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas.

NKVC pirmadienį, pakartotiniame posėdyje su Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Valstybinės miškų urėdijos atstovais, pasiūlė neskelbti valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl sausros.

Pirmadienio Vyriausybės pranešime teigiama, kad pagal atnaujintas meteorologines prognozes padėtis šalyje stabilizavosi, trijuose rajonuose stichinė sausra baigėsi, sumažėjo aukščiausio miškų gaisro pavojaus apimtis.Taip pat informuota, jog žemės ūkio sektoriuje taikomos priemonės vertinamos kaip pakankamos.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius posėdyje užsiminė apie žemdirbių bendruomenėje vykstančias diskusijas, esą ekstremalios situacijos šalies mastu skelbti nesiryžtama, nes valstybei trūksta išteklių ūkininkams padėti.

„Ūkininkai tarpusavyje diskutuoja, kad pagrindinė priežastis vis tik ta, kad Vyriausybė tiesiog nėra pasiruošusi valdyti stichinės sausros, nes tai yra ekstremali situacija. (…) Paskelbus ekstremalią situaciją, kyla klausimas, kaip padėti nukentėjusiems, vadinasi, valstybė greičiausiai neturi tokių piniginių išteklių“, – teigė R. Juknevičius.

Jo teigimu, 2006 m. sausros padariniams sušvelninti tuometinė vyriausybė skyrė 300 mln. litų.

„Šiais laikais, tikriausiai tai būtų gerokai didesnė suma eurais. Ar tokią sumą turi Vyriausybė – greičiausiai ne ir dėl to toks noras yra būtent ir neįsivelti į šiuos dalykus“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis sakė, kad teisinis pagrindas skelbti ekstremalią situaciją šalies lygiu yra, bei siūlo ją paskelbti.

„Kadangi nėra vieningos meto ji dar nenušlifuota, manome, kad Vyriausybei būtų tikslinga skelbti valstybinio lygio ekstremalią situaciją. Įstatymas leidžia, jei 3 savivaldybės yra paskelbusios ekstremalią situaciją, jau yra teisinės prielaidos ją skelbti ir šalies mastu“, – parlamentarams sakė G. Vaičionis.

Ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijoje jau paskelbusios 12 savivaldybių. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pirmadienį „Žinių radijui“ sakė, kad ekstremalioji situacija visoje šalyje skelbiama pirmiausia gelbėjant žmonių gyvybes, o dabartinė padėtis dėl sausros esą yra „tikrai ne tas atvejis“.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, pirmąkart sausra fiksuota gegužės 9 dieną ir nuo tada tik intensyvėjo. NKVC situacijai dėl sausros aptarti dar rinksis penktadienį.

ELTA