Pajamų deklaravimas: kaip apmokestinti iš užsienio gautus dividendus ir palūkanas?

Vis dažniau gyventojai tiesiogiai ar per tarpininkus gauna dividendų ir palūkanų iš užsienio. Tiesa, pastebima, kad žmonės apie tokių pajamų apmokestinimą užsienio šalyje pradeda domėtis tik prireikus jas deklaruoti Lietuvoje. Tuomet paaiškėja, kad užsienyje mokesčių buvo gerokai permokėta, sako Rasa Mikutienė, advokatų profesinės bendrijos „Cobalt“ patarėja.

Tokią permoką gražinti gali tik užsienio valstybė, o tam bus reikalingi papildomi dokumentai. Teisininkė pataria, kaip tokias pajamas apmokestinti ir kokius dokumentus reikia pateikti kartu su deklaracija.

Įprastai dividendai ir palūkanos apmokestinami jas išmokančios įmonės valstybėje ir pagal jos įstatymus. Tačiau jei Lietuva ir ta užsienio valstybė yra sudariusios dvišalę sutartį, mokesčio tarifas, kurį taiko užsienio valstybė, gali būti sumažintas.

„Tiesa, toks tarifo sumažinimas taikomas tik tuo atveju, jei gyventojas pateikia įmonei ar tarpininkui dokumentus, patvirtinančius, kad jis yra Lietuvos rezidentas mokesčių tikslais. Kartais pačios įmonės ar tarpininkai paprašo tokių duomenų, tačiau ne visada, todėl patys gyventojai turėtų būti aktyvūs ir jau investuodami išsiaiškinti, kokių dokumentų reikia“, – sako R. Mikutienė.

Privalu deklaruoti Lietuvoje

Visi užsienyje gauti dividendai ar palūkanos privalo būti deklaruojamos Lietuvoje ir nuo jų apskaičiuojamas Lietuvoje mokėtinas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Iš apskaičiuotos GPM sumos gali būti atimamas užsienyje sumokėtas mokestis, tačiau, kas labai svarbu – jis negali būti didesnis, nei nurodyta dvišalėje sutartyje. Todėl jei užsienio valstybėje pritaikytas didesnis mokestis, Lietuvoje permoka nebus grąžinama – dėl to reikės kreiptis į užsienio valstybės institucijas, pabrėžia teisininkė.

Pagal daugumą Lietuvos dvišalių sutarčių dividendams gali būti pritaikytas ne didesnis nei 15 proc. mokestis. Tačiau užsienio įmonei ar tarpininkui nepateikus reikiamų dokumentų, gali būti pritaikytas gerokai didesnis mokestis, pavyzdžiui, JAV, Švedijoje, Suomijoje – 30 proc., Kanadoje ir Vokietijoje – 25 proc., Ispanijoje – 19 proc. ir t.t., sako R. Mikutienė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad panašūs mokesčiai taikomi ir palūkanoms. Pagal visas Lietuvos dvišales sutartis palūkanoms gali būti taikomas ne didesnis nei 10 proc. mokestis (išskyrus Latviją, Kiprą ir JAE, kurios pagal dvišales sutartis mokesčio apskritai negali taikyti). Tačiau gyventojui nepateikus reikiamų dokumentų, mokestis Australijoje gali išaugti ir iki 49 proc., Šveicarijoje – 35 proc., JAV – 30 proc., Kanadoje – 25 proc., Jungtinėje Karalystėje – 20 proc., Ispanijoje – 19 proc.

„Pavyzdžiui, gavus palūkanų iš JAV, kurioms pritaikytas 30 proc. tarifas, Lietuvoje vis tiek reikės mokėti 5 /10 proc. GPM (priklausomai nuo pajamų dydžio). Taigi, bendra mokestinė našta galėtų išaugti net iki 35/40 proc. Taip investicinė grąža stipriai susitraukia“, – sako teisininkė.

Įrodymai apie mokestį užsienyje

R. Mikutienė pabrėžia, kad prie Lietuvoje teikiamos deklaracijos svarbu pridėti įrodymus apie mokesčio sumokėjimą užsienyje.

„Paprastai tai gali būti dividendų ar palūkanų mokėtojo arba tarpininko ataskaita. Tačiau jei pajamos gautos iš valstybės, su kuria Lietuva dvišalės sutarties nėra sudariusi, tokios ataskaitos nepakaks – reikės užsienio valstybės mokesčių administratoriaus išduotos pažymos“, – sako ji.

Pranešimas žiniasklaidai