Higienos instituto apibendrinti Kėdainių rajono mokinių gyvensenos tyrimo rezultatai parodė, kaip keičiasi psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas tarp vaikų. Populiarios tampa elektroninės cigaretės, o alkoholio vartojimas – sumažėjo.

Kėdainių rajono mokinių gyvensenos tyrimas buvo atliktas vadovaujantis Higienos instituto parengta gyvensenos tyrimų organizavimo ir vykdymo metodika 2020 metais. Apklausą vykdė Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Iš Kėdainių miesto ir rajono mokinių buvo surinktos 782 anketos.

Apibendrino rezultatus

Analizuodama tyrimo rezultatus, Daiva Mickevičienė, biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė, nurodo, kad 2020 m. bent kartą per mėnesį tabako gaminius rūkė 6,3 proc. rajono mokyklinio amžiaus vaikų, o elektronines cigaretes ar panašius elektroninius įtaisus – 12,2 proc.

Devintų klasių mokinių dalis, kurie per paskutines 30 dienų bent kartą rūkė tabako gaminius, buvo 12,5 proc., o tų, kurie rūkė elektronines cigaretes ar kitus elektroninius įtaisus – 21,3 proc.

Tyrimas taip pat parodė, kad pernai, lyginant su 2016 m., sumažėjo mokinių, kurie per paskutinius 12 mėnesių bent kartą vartojo alkoholinius gėrimus, dalis – nuo 24 proc. iki 20,9 proc.

Analizuojant pagal klases, per metus alkoholinių gėrimų bent pabando beveik kas trečias devintokas, kas penktas septintokas ir kas aštuonioliktas penktos klasės mokinys.

Remiantis 2020 m. tyrimo duomenimis, mokyklinio amžiaus vaikų, kurie bent kartą per savo gyvenimą vartojo kanapes („žolę“, marihuaną, hašišą), dalis buvo 2,1 proc., o mokinių, kurie bent kartą per savo gyvenimą vartojo kitus narkotikus nei kanapes, dalis – 0,8 proc.

Kuo jaunesniame amžiuje pradedamos vartoti psichoaktyviosios medžiagos, tuo didesnė piktnaudžiavimo jomis bei priklausomybės tikimybė.

Tėvų vaidmuo – svarbiausias

„Nors mokykloje mokiniai gauna nemažai informacijos bei žinių apie psichoaktyviųjų medžiagų poveikį ir vartojimo pasekmes, tačiau svarbiausias išlieka tėvų vaidmuo. Labai svarbu laiku pastebėti ir tinkamai reaguoti į rizikos veiksnius. Tyrimai rodo, kad 7–9 metų amžiaus vaikams, kuriems nesiseka mokytis ir kurių elgesys netinkamas, kyla didesnė grėsmė, kad sulaukę 14 ar 15 metų jie bus linkę piktnaudžiauti psichoaktyviosiomis medžiagomis. Be to, kuo jaunesniame amžiuje pradedamos vartoti psichoaktyviosios medžiagos, tuo didesnė piktnaudžiavimo jomis bei priklausomybės tikimybė“, – pabrėžė specialistė.

„Tėvams rekomenduojame su vaikais kalbėtis apie psichoaktyviąsias medžiagas. Nebijokite anksti pradėti apie tai kalbėti, nes informacija, kurią galite suteikti jūs, yra labiau patikima, nei gauta iš draugų, interneto ar reklamos“, – pataria D. Mickevičienė.

Net ir vienintelis išgėrimas gali turėti lemtingų pasekmių vaikui. (Pixabay nuotr.)

Reikia kalbėtis

Svarbu su vaiku kalbėtis apie tai, ką jis veikia susitikęs su draugais. „Pabrėžkite, kad svarbu pačiam pasirinkti, kaip elgtis, o ne daryti taip, kaip sako ar daro draugai. Būtinai nuoširdžiai gilinkitės į vaiko problemas ir bandykite jas spręsti drauge“, – sakė sveikatos stebėsenos specialistė.

Tyrimai rodo, kad paaugliams yra svarbios tėvų nuostatos – tėvų draudimai daro įtaką vaikų elgesiui, tad dažniau yra linkę rūkyti ir vartoti alkoholį tie vaikai, kuriems tėvai tai leidžia. Taip pat paaugliams yra svarbu, ar tėvai domisi jų gyvenimu ir kiek laiko praleidžia kartu su jais. Moksleiviai, kurie šeimoje jaučiasi mylimi, daug rečiau vartoja tabaką ir alkoholį. Šeima yra ta aplinka, kurioje formuojasi vaiko nuostatos ir vertybės.

Pasekmės gali būti lemtingos

Alkoholis yra labiausiai paplitusi psichoaktyvioji medžiaga. Ankstyvas alkoholio vartojimas gali sąlygoti piktnaudžiavimą kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis ir priklausomybės ligos išsivystymą ateityje. Net ir vienintelis išgėrimas gali turėti lemtingų pasekmių vaikui: nelaimingi atsitikimai vandenyje, traumos, sužalojimai, savižudybės, nusikaltimai, žmogžudystės, išžaginimai, užsikrėtimas lytiškai plintančiomis ligomis ir pan. Alkoholio poveikis besivystančioms smegenims yra labai žalingas.

Rūkymas yra vienas iš pagrindinių daugelio plaučių ligų, taip pat ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, bronchinės astmos ir plaučių vėžio rizikos veiksnių. Nikotinas veikia ne tik psichiką, bet ir kitas organizmo sistemas – kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo, imuninę, lytinę. Taip pat rūkymas silpnina uoslę ir skonio pojūtį, blogina klausą, greitina senėjimą. Atsiranda pastovus kosulys, skrepliavimas.

Jeigu mama ar tėtis, vaikui aiškindami apie rūkymo žalą, patys rūkys – vaikui bus sunku atskirti, kas yra teisinga, o kas ne. Tikėtina, jog jis atkartos mamos ar tėčio elgesį. Apsaugoti vaiką nuo rūkymo tėvai gali kalbėdami apie rūkymo žalą ir rodydami tik gerą pavyzdį.

Dažniausiai vaikai ir paaugliai pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas dėl šių priežasčių:

  • netinkama aplinka, kurioje vaikas ar paauglys praleidžia daug laiko,
  • malonių pojūčių siekimas,
  • noras pagerinti savijautą,
  • noras užsimiršti arba pabėgti nuo problemų,
  • smalsumas arba nuobodulys,
  • nežinojimas apie šių medžiagų vartojimo žalą ir pavojus,
  • draugų spaudimas.

Į ką turėtų atkreipti dėmesį tėvai (kaip keičiasi vaiko elgesys, pradėjus vartoti psichoaktyviąsias medžiagas):

  • Dažnai keičiasi draugai, su kuriais vaikas leidžia laiką.
  • Vaikas pradeda slapukauti, pvz., rakinti kambario duris, grįžęs iškart eina į savo kambarį.
  • Išeina iš namų ilgam laikui, negrįžta per naktį, labai supyksta klausinėjamas, kur buvo ir ką veikė, meluoja.
  • Gina asmenis, vartojančius psichoaktyviąsias medžiagas.
  • Krenta pažymiai, pasikeičia jo elgesys mokykloje.
  • Dažnai atrodo pavargęs, neišsimiegojęs, neturi energijos.
  • Namuose atsiranda nauji arba dingsta vertingi daiktai.
  • Nebedomina dalykai, kuriuos vaikas mėgdavo anksčiau.

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.