Lietuvos peizažas neatskiriamas nuo kryžkelėse, laukuose, ant kalnelių parimusių medinių kryžių – nebylių praeities ir kančių liudytojų, juos stačiusios bendruomenės atminties sergėtojų. Šios tradicijos puoselėtojų atsiranda ir šiandien. Kėdainių rajono medžiotojų klubas „Šventybrastis“ atstatė Vilainių seniūnijos Kūjėnų kaime stovėjusį kryžių šio krašto partizanams ir tremtiniams atminti.

Ąžuolinio kryžiaus Kūjėnų kaime autorius – medžiotojas Audronius Vaidalauskas su anūkėlėmis.

Ąžuolinis kryžius pastatytas šalia „Šventybrasčio“ medžiotojų klubo sodybos, kurią klubas įsigijo savo reikmėms. „Kartu su sodyba paveldėjome ir kryžių, kurį Kūjėnų kaimo partizanams ir tremtiniams atminti buvo pastatęs šio kaimo gyventojas, buvęs tremtinys, – pasakojo klubo pirmininkas Antanas Karosas. – Laikui bėgant, medinis kryžius paseno, ėmė pūti ir nugriuvo. Tačiau jautėme pareigą puoselėti tradiciją, todėl mūsų klubo narys, skulptorius Audronius Vaidalauskas pasisiūlė kryžių atstatyti. Medžiotojai šią idėją palaikė ir padovanojo ąžuolą kryžiui pagaminti.“
Laisvalaikiu po darbų kryžių skaptavęs ir drožinėjęs medžiotojas prisipažino, kad turėjo gerą progą prisiminti medžio skulptoriaus amatą – anksčiau tai buvo pagrindinis vyro užsiėmimas. „Mano tėvelis turėjo ryšių su partizanais, už tai dešimt metų praleido kalėjime. Man tai buvo stimulas dirbti“, – apie norą įamžinti partizanų ir tremtinių atminimą atkuriant kryžių pasakojo A. Vaidalauskas.

Tuo rūpinosi ir Kūjėnų kaimo bendruomenė, kuri apsidžiaugė medžiotojų iniciatyva. „Nors esame atsikėlę gyventi į šį kaimą ir apie jo praeitį visko nežinome, labai sveikiname tokią medžiotojų iniciatyvą“, – kalbėjo kaimyninio namo gyventojai. Juos, kaip ir visus kitus kaimo žmones, „Šventybrasčio“ klubo medžiotojai praėjusį šeštadienį pakvietė į kryžiaus šventinimo iškilmes. Jos pradėtos tylos minute, skirta pagerbti žuvusius partizanus ir tremtinius.

Kryžių pašventino Dotnuvos parapijos klebonas kunigas Gražvydas Geresionis, pakvietęs visus bendrai maldai ir priminęs, kad kryžiaus paskirtis – saugoti ir globoti šią bendruomenę.
Iškilmėse dalyvavo ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas, kuris sakė: „Tai gražių santykių su bendruomene pavyzdys. Kartais viešumoje vaizduojama priešprieša tarp ūkininkų ir medžiotojų, medžiotojų ir bendruomenės, bet manau, kad tai yra iškreiptas veidrodis. Šie vyrai padarė gražų darbą, kuriam analogų galbūt nėra visoje Lietuvoje.“