Spalio 25 dieną antrajame Seimo rinkimų ture paaiškės, kas taps Seimo nariu, kuris ateinančius ketverius metus atstovaus Kėdainių krašto rinkėjams. Ta diena bus labai svarbi į antrąjį rinkimų turą patekusiam Šviesiosios gimnazijos ir J. Paukštelio progimnazijos geografijos mokytojui metodininkui Tomui BIČIŪNUI (42 m.).

„Kėdainiai – mano žemė, todėl norėčiau, kad čia viskas būtų paprasčiau, o žmonėms geriau. Džiaugiuosi, jog šie Seimo rinkimai suvienijo skirtingas partijas ir įvairias nuomones turinčius žmones. Jaučiu milžinišką palaikymą ir atsakomybę. Norėčiau pokyčių Kėdainių krašte, – pokalbį pradėjo T. Bičiūnas. – Nekariauju, kraštiečius kviečiu išsirinkti tinkamiausią žmogų – mūsų rajono atstovą, kuris nepamins vertybių, kuris neparsiduos. Į Seimą einu ne dėl asmeninių užgaidų, o todėl, kad manau, jog taip yra teisinga. Ačiū visiems, kurie mane palaikė ir ketina palaikyti.“

Apie šeimą

– Ar šeima pritarė jūsų sprendimui kandidatuoti į Seimą?

– Džiaugiuosi savo šeima ir esu jai dėkingas už palaikymą. Žmona Ilona – pirmoji mano pagalbininkė, stebėtoja, vertintoja, kritikė. Ji domisi rajono ir šalies politiniu gyvenimu, todėl, kai būnu teisus, pagiria ir kritikuoja, kai klystu.

Abu esame kėdainiečiai, susipažinę bendrų draugų kompanijoje. Kėdainių krašte gimėme ir augome, abu baigėme „Aušros“ vidurinę mokyklą, todėl net nesvarstėme, į kokią mokyklą leisti savo vaikus.

Auginame dvi dukras, dešimtmetę Kamilę ir šešiametę Gabrielę. Vyresnioji – Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos ketvirtokė. Muzikos mokykloje ji lanko fortepijono klasę, mokosi groti fleita ir šoka baletą. Aktyviai dešimtmetei dar lieka laiko ir pamokoms Kėdainių dailės mokykloje. Jaunėlė Gabrielė – darželio-lopšelio „Vaikystė“ auklėtinė. Kamilė labai aktyvi ir komunikabili, turbūt charakteriu panašesnė į mane, o Gabrielė ramesnė, kaip mama (šypsosi).

Apie galimybes

– Baigėte Vilniaus pedagoginį universitetą. Neviliojo galimybė pasilikti didmiestyje?

– Žinoma, gyvenimas Vilniuje sugundė daug studentų, tačiau buvau ištikimas Kėdainiams (šypsosi). Čia gyveno tėvai, Pagirių miestelyje buvo močiutės namai. Šiame kaime vaikystėje leisdavau visas mokyklines atostogas. Ten iki šiol gyvena giminės. Matyt, dėl visų išvardintų dalykų mane traukė namo, į Kėdainius.

Be to, iškart gavau geografijos mokytojo darbą tuometinėje J. Paukštelio vidurinėje mokykloje. Taip ir pasilikau čia.

Jau dvidešimt metų mokytojauju, per tą laiką baigiau magistro studijas. Tuometiniame Lietuvos teisės universitete, kuris vėliau tapo M. Romerio universitetu, įgijau viešojo administravimo magistro laipsnį.

Apie namus

– Jeigu tapsite Seimo nariu, su šeima kelsitės į Vilnių?

– Apie tai negalvojame. Mums čia gera gyventi, nes viską sukūrėme savo rankomis. Padedant broliui Jurui bei tėčiui, žinoma, ir talkinant meistrams, pasistatėme šeimos namus. Savo rankomis, be niekieno pagalbos, sutvarkiau kiemą, dukroms įrengiau žaidimų vietas. Žmona rūpinosi interjeru. Negalvoju palikti namų. Gyvename Lietuvos vidury, todėl norint aplankyti kitus šalies miestus nekyla jokių problemų.

Apie mokytojavimą

– Mokytojo darbas psichologiškai sunkus, menkai apmokamas. Turite du aukštojo mokslo diplomus, nekilo minčių išbandyti savęs vadyboje?

– O kuris darbas yra lengvas? Kinų filosofas ir pedagogas Konfucijus sakė: ,,Pasirink mėgstamą darbą ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti“. Man patinka dirbti mokytoju, mokyti vaikus, bendrauti, pačiam mokytis, tobulėti. Žinoma, būna akimirkų, kai pavargstu. Tai laikina. Myliu savo darbą, kuris man yra kaip hobis (šypsosi). Todėl minčių apie darbo keitimą nekilo.

Apie krikštą

– Kokie keliai atvedė į politiką?

– Kai studijavau tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete, be mokslų norėjau kitokios, rimtesnės, veiklos (šypsosi). Daugiau kaip prieš dvidešimt metų pažįstamiems pasiūlius, tapau jaunuoju socialdemokratu. Man patiko, tačiau tai nebuvo stipri politika, nes veikla buvo labiau orientuota į jaunimo užimtumą.

Kai, turėdamas aukštojo mokslo diplomą, grįžau į Kėdainius ir gavau darbą tuometinėje J. Paukštelio vidurinėje mokykloje, mano vadovas pasiūlė tapti socialdemokratų nariu. Man ši kryptis buvo artima nuo studijų laikų. Bemaž du dešimtmečius esu Kėdainių socialdemokratas. Nuo 2014-ųjų pradėjau aktyviau dalyvauti vietos politikoje, tapau skyriaus pirmininko pavaduotoju.

Mano pirmu rimtu politiniu krikštu tapo socialdemokratų Kėdainių skyriaus pasiūlymas kandidatuoti į mero postą.  Tąkart rajono vadovu netapau, tačiau buvau išrinktas į rajono tarybą. Tiesą sakant, labai naudinga iš arti pamatyti, kaip sprendžiami rajono gyventojams aktualūs klausimai. Tarybos nario darbas iki šiol man padeda stipriai politiškai augti.

2020-ieji tapo dar vienais išbandymų metais. Kadangi politinis įdirbis jau buvo, todėl socialdemokratų Kėdainių skyrius vieningai pasiūlė mano kandidatūrą Seimo rinkimams. Esu dėkingas už pasitikėjimą. Žinoma, tai didžiulė atsakomybė ir našta, kuri mane grūdina bei stiprina ir kaip žmogų, ir kaip politiką.

Apie antrą turą

– Ar tikėjotės patekti į antrą turą?

– Atvirai sakant, taip. Per pasiruošimo laikotarpį pirmajam Seimo rinkimų turui buvau nuskriaudęs savo šeimą, kuriai skirdavau mažai laiko, todėl tikėjausi, kad įdėtos pastangos turėtų duoti rezultatą.

Apie prioritetus

– Tarkim, patenkate į Seimą. Kurios sritys jums bus svarbiausios?

– Ar būna pirmi ir antri darbai? Manau, kad visi darbai yra svarbūs. Be finansavimo konkrečiai sričiai pokyčių iš piršto išlaužti neįmanoma. Švietimas – mano stiprioji pusė, todėl mūsų partijos siekiamybė šiai sričiai yra bent šeši procentai bendrojo vidaus produkto (BVP), šiuo metu tai sudaro 4,2 proc. nuo BVP. Matau pedagogų darbo apmokėjimo tvarkos ir krūvių paskirstymo klaidas, bėdas dėl vadovų kadencijų.

Su kolege socialdemokrate prof. Vilija Targamadze išanalizavome švietimo problemas, kurioms spręsti jau dabar galėtume teikti pasiūlymus.

Kalbant apie Kėdainius atskirai ir apie Lietuvą bendrai, daugeliui gyventojų yra svarbūs sveikatos sistemos  prieinamumo, sąvartynų bei vandens valymo įrenginių ir nuotekų tvarkymo klausimai, blogų kvapų problemos, kelių infrastruktūros gerinimas. Čia matau didžiausias problemas.

Žmonėms nežadu, sakau, jeigu bus galimybė, padarysiu. Mano rinkimų lankstinukuose nėra nė vieno pažado, tik biografija. Einu, matau problemas, galiu padėti jas spręsti, tačiau tam turi būti komanda. Su jos nariais, klausydamas, išgirsdamas ir diskutuodamas, gali rasti išeitį. Komandoje slypi jėga – daug protingų galvų gali priimti gerą sprendimą.

Apie kaimus

– Jus labiau žino Kėdainių miesto gyventojai, jaunimas ir krašto pedagogų bendruomenė. Kaip jus sutiko kaimų gyventojai?

– Ėjau per namus, butus. Žmonės keikė, peikė, gyrė, vaišino. Visko buvo. Pasitaikydavo, kad atsisveikinant ir lauktuvių norėdavo įdėti (šypsosi).

Kiekvienam žmogui valstybė yra jo namai. Jeigu žmogaus problemą padėsi išspręsti jo kieme, atrodys, kad gali imtis ir valstybės reikalų. Manau, kad galiu tapti įrankiu žmonių problemoms spręsti.

Apie atsiprašymą

– Pastaruoju metu esate kaltinamas, kad balsuodavote taip, kaip reikia valdančiajai koalicijai, todėl rinkėjai nemato skirtumo, kurį kandidatą Seimo rinkimuose palaikyti?

– Būti koalicijoje – tai įsipareigoti dirbti kaip partneriui. Partneriai sėdi prie bendro stalo ir aptarinėja sprendimus tol, kol po bendrų diskusijų prieina prie tinkamų sprendimų.

Jeigu taryboje sudaroma koalicinė sutartis, tai reiškia, kad skirtingų partijų ar judėjimų programos yra sudėliotos derinant taip, kad galėtume dirbti kartu pagal bendrą, visoms pusėms prieinamą programą. Visi kartu aptariame išdiskutuotus sprendimų projektus, matydami, kad jie tinka miestui ir rajonui. Tuomet koalicijos partneriai balsuoja vieningai.

Nesutinku, kai sakoma, kad aklai sutikdavau su visais koalicijos partnerių sprendimais. Tie, kurie taip mano, galėtų peržiūrėti tarybos posėdžių įrašus. Kai kur balsuodavau kaip koalicijos partneris, kai kur kaip socialdemokratas, jeigu maniau, kad sprendimas yra nepriimtinas.

Vienas pavyzdžių. Sprendžiant Truskavos mokyklos ateitį laikausi bendros koalicijos nuomonės, kad prijungti yra sveika, bet kalbos apie šios mokyklos uždarymą nebuvo. Esmė buvo tame, kad koalicija, žaisdama tam tikrus žaidimus, daliai tarybos narių nesuteikė visos svarbios informacijos. Kai pats nuvykau į Truskavą, susitikau su bendruomene, pripažinau, kad klydau, priimdamas sprendimą, neįsigilinęs į konkrečią situaciją dėl Truskavos pagrindinės mokyklos ateities. Taip kad nesu bestuburis ar be savo nuomonės, kaip dabar bandoma nupiešti.

Kalbant apie sprendimų priėmimą, reikia ne tik rasti bendrą sprendimą su koalicijos partneriais, bet ir įsiklausyti į opozicijos nuomonę, kuri pateikia daugiau faktų, kurių galbūt nežinojome arba nebuvome apie juos informuoti. Tada staiga pamatai, kad buvai neteisingai informuotas ir turi keisti savo sprendimą, o kai sakoma netiesa, reikia sugebėti paprieštarauti koalicijai ir laiku tinkamai sureaguoti.

Apie ateitį

– Spalio 25-ąją paaiškės Seimo rinkimų rezultatai. Ką darysite nesėkmės atveju?

– Kalbant apie asmeninį gyvenimą, niekas nesikeis. Toliau dirbsiu savo mokyklose.

O politiniu požiūriu jau esu viešai pasakęs, kad reikia peržiūrėti koalicinę sutartį, nes manau, jog pribrendo laikas priimti tam tikrus rimtus sprendimus.

Seimo rinkimai parodė, kad turiu stiprų rajono gyventojų palaikymą, todėl negaliu jų nuvilti priimdamas koalicinius sprendimus, nenaudingus visiems kraštiečiams. Nebenoriu, jog su socialdemokratais rajone nebūtų skaitomasi, o į mane žiūrėtų kaip į politiškai menką asmenybę.

Esu dėkingas rajono žmonėms, kad per šį agitacinį laikotarpį kėdainiečiai mane sustiprino ir užgrūdino.

Apie laisvalaikį

– Palikim politiką ir darbą. Kas padeda pabėgti nuo rūpesčių?

– Man brangiausias yra laikas, praleistas su šeima. Keliaujame po Lietuvą, mėgstame gamtą, lankome muziejus, žiūrime spektaklius. Kai norisi pabūti vienam, „išvalyti“ galvą nuo protinio darbo, važiuoju žvejoti, o kai norisi kažko intelektualesnio, renkuosi šachmatus. Neseniai susižavėjau fotografija, tad atsirado dar vienas naujas pomėgis – keliu droną į dangų ir fiksuoju žemėje esančius objektus. Geras jausmas stebėti žemę ir dangų (šypsosi).

Taip pat domiuosi politikos, švietimo, medicinos, aplinkosaugos, technologijų srities naujovėmis. Tai man praverčia ir geografijos mokytojo darbe, ir politikoje.

Apie 100 proc.

I. Bičiūnienė neabejojo, kad vyras varžysis dėl Seimo nario mandato:

„Kadangi Tomas visada buvo aktyvus, todėl man ir dukroms ne naujiena, kad jis daug dėmesio skiria darbui ir politinei veiklai. Juk mokytojo darbas nėra vien pamokos mokykloje, todėl Tomas daug laiko skiria pasiruošimui pamokoms, namų darbų taisymui. Mes pripratusios, kad vyras ir tėtis daug dirba, todėl palankiai žiūrėjome ir į tai, jog jis nusprendė dalyvauti Seimo rinkimuose.

Tvirtai tikėjau, kad Tomas pateks į antrąjį turą. Matau, kad žmonės nori naujovių, permainų, siekia daugiau laisvės, demokratijos, kurių Kėdainių rajone labai trūksta. Šie Seimo rinkimai geriausias to įrodymas. Žinoma, vienas lauke ne karys, todėl labai smagu, kad Tomą palaiko daug kėdainiečių.“

Ačiū už pokalbį.

Kalbino Skaidrė Olberkaitė

Politinė reklama. Bus sumokėta iš kandidato Tomo Bičiūno specialiosios rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. 101.

About The Author

Related Posts