Search
Pradžia

Rugpjūčio 6 dieną Šėtos bendruomenės centro parke šurmuliavo tradicinis, jau devintasis, Kėdainių krašto bendruomenių sąskrydis. Tuos, kas praleido oficialią atidarymo dalį, vėliau šis lygumų miestelis pasitiko kiek akys užmato debesų aptrauktu dangumi, lietaus fone dar ryškesne vasaros žaluma, po kojomis įmirkusia žeme ir… trankia muzika bei linksmai lyg bičių avilys nuo šnekų ir juoko dūzgiančiomis palapinėmis.

Bendravo, vaišinosi, linksminosi

Kol scenoje koncertavo Šėtos seniūnijos meno mėgėjai, liūtis po palapinių stogais subūrė daugiau kaip 200 sąskrydžio dalyvių iš viso rajono. Svetingai kiekvieną svečią sutiko į tradicinį vasaros susitikimą atvykusios 32 bendruomenės.

Stalai gausiai padengti firminiais bendruomenių gardėsiais – sūriais, pyragais, šakočiais, vyniotiniais, lašinukais, gira…. Kiekvieną stalą puošė lauko gėlių puokštė, savą bendruomenę pristatantys simboliai, vėliavos, o dalyvius – išskirtinė apranga. Tradicinio bendruomenių susibūrimo neaplenkė į Seimą išrinkti kėdainiečiai politikai, Kėdainių savivaldos vadovai.

Gali nuversti kalnus

Susibūrimo tikslas – pasidalyti idėjomis, sustiprinti partnerystę. Pasak Kėdainių rajono vietos veiklos grupės pirmininkės Aušros Vaidotienės, rajone registruotos 57 bendruomenės, veikiančių yra 45. Šiuo metu Registrų centre pradėta supaprastinta bendruomenių išregistravimo procedūra, tad ateityje bendruomenių skaičius atspindės realią padėtį. „Kai kurių bendruomenių įsisteigimą paskatino labai aiškus tikslas – gauti ES finansavimą tam tikram projektui.

Kitas atvejis – keičiasi bendruomenių lyderiai, galbūt nesusikalba su gyventojais, nepateisina jų lūkesčių, o kartais „užsideda karūną“ ir nebendrauja su žmonėmis“, – apie kai kurių bendruomenių nykimo priežastis svarstė pašnekovė. Ji pabrėžė, kad bendruomenė yra suburta komanda, kuri moka nario mokestį, rengia projektus ir sprendžia iškeltas vietos gyventojų problemas.

Jeigu bendruomenė atvira, ji išklausys kiekvieną gyventoją, net ir nesantį nariu, bei priims sprendimus. „Bendruomenė, palaikanti glaudžius santykius su gyventojais, ūkininkais, verslininkais, seniūnija, seniūnaičiais, gali kalnus nuversti“, – neabejojo Kėdainių rajono VVG vadovė. Be to, lankstesnė tampanti ir projektų įgyvendinimo politika.

Bendruomenė ir savanorystė – neatsiejamos

Kadangi šiemetinis sąskrydis, kurio pagrindinė organizatorė ir yra Kėdainių VVG, skirtas Savanorystės metams paminėti, pašnekovė sako pabandžiusi įvertinti savanorišką bendruomenių darbą. „Išvakarėse iki trečios valandos ryto rinkau feisbuke duomenis apie septynių bendruomenių veiklą ir pabandžiau sudėlioti skaičius. Išvedus vidurkį, paaiškėjo, kad viena bendruomenė per metus surengia 11 įvairių veiklų: talkų, mokymų, kultūrinių renginių, išvykų, suteikia socialinių paslaugų. Pavyzdžiui, senoliams šienauja žolę, parveža vaistų, maisto.

Viena veikla užtrunka vidutiniškai 5 valandas, joje dalyvauja 4 žmonės, tad jai iš viso skiriama 20 valandų. Per metus – 240. Įvertinus minimaliu šių metų valandiniu atlygiu, paaiškėjo, kad viena veikli bendruomenė per metus atlieka savanoriškų darbų už beveik vieną tūkstantį eurų“, – vardijo A. Vaidotienė. Jei skaičiuotume visas veikiančias rajono bendruomenes, ši suma pasiektų net 45 tūkst. eurų.

Pagirių bendruomenės centro pirmininkė Vanda Poderienė taip pat sako, kad bendruomenė ir savanorystė – neatsiejamos. Į kaimuose atliktus darbus – suremontuotus, įrengtus ar naujai pastatytus bendruomenių namus, vaikų žaidimo aikšteles, sutvarkytas viešąsias erdves – pašnekovė žvelgia iš platesnės perspektyvos: bendruomenės teikė paraiškas, gavo finansavimą, tačiau visą kitą darbą žmonės atliko neatlygintinai. „Ar aplinką išeini tvarkyti, ar projektą rašai – tai juk savanorystė. Ten, kur nėra kultūros namų, bendruomenių žmonės stengiasi pagal išgales palaikyti kultūrinį gyvenimą, o būdami arčiausiai savo kaimo gyventojų, savanoriškai teikia socialines paslaugas“, – kalbėjo aktyvi moteris.

V. Poderienė pritaria, jog bendruomenės brandą rodo socialinių verslų vystymas, tačiau kaip teoriją įgyvendinti praktiškai – tebesąs iššūkis. „Poreikis yra, bet reikia gebančio ir norinčio žmogaus. Nes vis tik yra didžiulė rizika, didžiulės atsakomybės“, – mano pašnekovė.

Būti geruoju pavyzdžiu reiškia būti optimistu

Mūsų krašto bendruomenių aktyvumą Žemės ūkio ministerija neretai pateikia kaip pavyzdinį. Bendruomenės pasižymi įvairove – vienos sportuoja, domisi sveiku gyvenimo būdu, kitos daugiau užsiima kultūrine veikla, trečios sprendžia socialinius reikalus, kitoms rūpi verslumas.

Įvertinimų sulaukta ir šiame renginyje, apdovanoti bendruomenių vadovai, savanoriai. Štai Tiskūnų bendruomenės centras, įkūręs socialinių paslaugų ir verslo centrą, paskelbtas Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos konkurso „Sumani bendruomenė – pažangus kaimas“ nugalėtoju.  Tiskūnuose rūpinamasi vaikų ir jaunimo užimtumu, įrengta kirpykla, pirtis, skalbykla.

„Įvertinimu džiaugiamės, nes jis mums netikėtas. Centro veikla sekasi puikiai“, – sakė Tiskūnų bendruomenės pirmininkė Vida Vansevičienė. Į sąskrydį ją atlydėjo vaikų dienos centre dirbanti socialinė pedagogė Gerda Galičinienė, socialinė pedagogė, bibliotekininkė Irma Taučienė, mokytoja Lena Chomenkienė, būrys tiskūniečių vaikų ir jaunimo.

„Jaunimas džiaugiasi vasara, kokia ji bebūtų, aktyviai renkasi į dienos centrą, nori užsiėmimų, veiklų, nori išvažiuoti į keliones“, – džiaugėsi pašnekovės. Lietingas oras geros nuotaikos nesugadino, į jį veiklios moterys žiūri filosofiškai: „Ši diena tokia, kaip ir visa vasara. Tikra tiesa, kad „plaukė“ pas mus viskas – ir žmonių pastatai, ir daržai, ir javų laukai, ir bendruomenės patalpos buvo apsemtos, ir sporto aikštelė… Oro nepasirinksi, toks jau yra gyvenimas, turime prisitaikyti. Jeigu yra galimybė, pataisome, remontuojame, jeigu ne – reikia laukti, kol išdžius.“

Suvienijo žmones

Sąskrydis kasmet vyksta vis kitoje seniūnijoje, tad jos teritorijoje veikiančios bendruomenės ir atlieka pagrindinius organizacinius darbus. Nelengva buvo ištaikyti minutę pakalbinti labiausiai užsiėmusius šio sąskrydžio šeimininkus – Šėtos, Pagirių, Kaplių, Sangailų kaimų bendruomenių vadovus.

„Šį vasara pati aktyviausia per tiek metų, kiek esu pirmininkė, – nubraukusi nuo lietaus šlapius plaukus, plačiai šypsojosi Šėtos bendruomenės centro vadovė Sandra Barzdienė. – Ir miestelio šventę organizavome su seniūnija ir kultūros centru, dabar su tais pačiais partneriais ir kitomis seniūnijos bendruomenėmis – sąskrydį, tad gyvename aktyviai. Noriu pasidžiaugti, kad veiklų gausa, kaip niekad, subūrė darnią žmonių komandą, atsinaujino bendruomenės centro valdyba. Šėtiškiai labai geranoriški, palaikantys, padedantys, tikrai labai esu laiminga. Bendruomenę sudaro labai įvairaus amžiaus žmonės, aktyvių narių nemažėja, pasipildo naujais.“

Vienas iš renginio vedėjų, Sangailų bendruomenės centro pirmininkas Mantas Kučinskas pelnytai gyrė skanią Danutės Vizgirdienės raugtą girą. Palapinėje rikiavosi būrys norinčiųjų paragauti tradicinio gaivaus gėrimo su kmynais ir razinomis, kuriam švelnaus saldumo suteikė obuolių sultys. „Girą darė mama, baba, ir aš gaminu, tai šeimos tradicija. O jaunesnioji karta nenori mokytis, jiems neįdomu“, – sakė Sangailų kaimą atstovaujanti šeimininkė.

Bendruomenių susibūrimą vainikavo grupės „Studija“ koncertas, paaiškėjo ir kitų metų sąskrydžio vieta – Dotnuvos seniūnija.

Lėšų sąskrydžiui skyrė Žemės ūkio ministerija, Kėdainių rajono savivaldybė, Kėdainių VVG.

Nuotraukose – sąskrydžio akimirkos