Knygų autorė: „Maitinkitės augaliniu maistu ir nereikės nei gydytojų, nei vaistų“

Susitikimą su J. Djakonovaite (centre) organizavo R. Švedienė (dešinėje), pati nevengianti išbandyti žaliavalgiškų receptų.

Žaliavalgystė – tai ne tik mityba, bet ir gyvenimo būdas. Taip teigė dviejų knygų apie žaliavalgystę autorė Jurgita Djakonovaitė. Jau daugiau nei trejus metus tik „žalią“ mitybą propaguojanti moteris atskleidė, kad toks maistas jai padėjo ne tik įveikti vėžį, bet ir išlipti iš gilios gyvenimo duobės…

„Žalia-gardu. 100 žaliavalgiškų receptų“ bei „Žalia-gardu. Sveiki patiekalai pagal sezoną“ – tai dvi autorės knygos, kuriose ji dalinasi pačios kurtais žaliavalgiškais receptais. Knygų pristatymas vyko Kėdainių rajono savivaldybės M. Daukšos viešojoje bibliotekoje.

„Knygoje pristatomi receptai yra labai paprasti, lengvai pagaminami, o ingredientus galima rasti dažnoje virtuvėje. Antroji knyga skirta šventėms – pavyzdžiui, esu sukūrusi visą „silkių“ liniją. Nors žaliavalgiai silkės nevalgo (kaip ir visko, kas turi akis ir kojas), tačiau iš jūros dumblių įmanoma pasigaminti patiekalų, kurių skonis kone identiškas silkei. Savo knygoje pristatau patiekalų receptų, kurių skonis mažai kuo skiriasi, pavyzdžiui, nuo mėsos, pirktinio majonezo. Į patiekalų sudėtines dalis įeina lietuvių mėgiami svogūnai, česnakai, tad ilgesys senajai, ne žaliavalgiškais principais grįstai mitybai tikrai neatsiras“, – tikino pašnekovė.

Pavyzdžiui, karštą dieną užsimanėte atsigaivinti ledais? Pirktiniams ledams yra puiki alternatyva – šaldyti bananai. Ištraukite iš šaldiklio šaldytus bananus ir juos smulkintuvu sutrinkite. Galima pagardinti ir mėgiamomis šaldytomis uogomis. „Ir skanu,ir sotu“, – šyptelėjo J. Djakonovaitė.

Tačiau besilaikant tokio mitybos būdo, nereikėtų perspausti – pašnekovės mitybą 80 proc. sudaro augaliniai patiekalai, kita dalis – „nuodėmės“.

Kraštiečių susidomėjimas augaline mityba buvo didelis – dažnas jų įsigijo receptų knygų, klausė patarimų.

„Kai tik užsinoriu, leidžiu sau suvalgyti to, ko nori mano organizmas. Tereikia įsiklausyti ir jis pats pasako. Leidžiu sau suvalgyti juodojo šokolado, duonos, išgerti kavos. Tačiau po tokio maisto mane dažniausiai išberia – kūnas signalizuoja, kad tokia mityba nėra gera, kad ji teršia organizmą“, – sakė moteris, visiškai atsisakiusi ir pieno produktų. Jie, pasak pašnekovės, teršia kūną, jame atsiranda gleivių.

„Maitindamasi augaliniu maistu, nesergu jokiomis ligomis, nereikia gerti vitaminų. Jei žmogui kažką suskaudo, reiškia, kad jis gyvena neteisingai – tiek mintimis, tiek ir poelgiais bei, žinoma, mityba“, – kalbėjo moteris.

Augalinė mityba yra gera tuo, kad per žalią maistą gauname sukauptą saulės energiją.

„Žalias maistas yra dieviškas pradas. Lietus, saulė – tai energija – kurią per žalią maistą gauname sau. Ką valgai, toks ir esi – šis teiginys tinka visiškai ir šimtu procentu. Besimaitindami išnaudojamų gyvūnų produktais, teršiame save agresija, neigiamomis emocijomis, pykčiu. Nuo konservantų, įvairių maisto priedų, žmonės pradėjo sirgti sunkiai pagydomomis ligomis“, – savo pastebėjimais dalinosi žaliavalgė. Ši mityba, pasak jos, tai naujai atrasta sena, žmonės taip maitinosi ilgus šimtmečius iki mūsų.

Tiesa, susitikime viešnia daug pasakojo ir apie savo gyvenimą iki žaliavalgystės, nė kiek neprimenančio dabartinio.

„Skyriausi su vyru, tad norėdama nuplauti gėlą, pradėjau smaguriauti alkoholiu. Nė nepajutau, kaip jis mane įtraukė. Negana to, sužinojau, kad sergu onkologine liga. Pasiekiau visišką dugną. Tačiau visai netyčia susidomėjau žaliavalgyste ir iš karto pradėjau maitintis augaliniu maistu. Žinoma, pokyčiai kūne neatėjo taip greitai, labai daug dirbau su savo mintimis. Atradau Dievą. Esu dėkinga, kad sugebėjau atsitiesti, išsigydyti ligą. Dabar gyvenu pilnavertį ir laimingą gyvenimą“, – sakė į susitikimą su kėdainiečiais atvykusi J. Djakonovaitė.

Žaliavalgiški tortai skoniu ir tekstūra nė kiek neatsilieka nuo tradicinių tortų.

Žaliavalgystė – tai tai toks mitybos būdas, kuomet valgomas tik termiškai neapdorotas maistas. Dažniausiai žaliavalgiai nevartoja nei mėsos, nei žuvies, nei pieno produktų ar kiaušinių. Jie renkasi vaisius, daržoves, sėklas, grūdus ir žalumynus, iš kurių džiovinant, daiginant, spaudžiant, rauginant, mirkant ir malant pagaminama neįtikėtinų patiekalų. Žaliavalgystės griebiamasi ligoms prispaudus, kiti ją išbando smalsumo vedini ar įkvėpti kitų pavyzdžio.  Žmonių, pasirinkusių žaliavalgystės kelią teigimu, pagerėja bendra organizmo būklė, nebekamuoja peršalimai, atsiranda daugiau jėgų ir atgaunama dvasinė pusiausvyra.

Patariama pereiti prie žaliavalgystės per 1-4 metus. Nusprendę pasukti žaliavalgystės keliu, nepulkite iškart į drastiškus eksperimentus, didinkite daržovių, žalumynų ir vaisių kiekį savo mityboje. Viską darykite palengva, stebėkite savo organizmą, ar nesijaučiate nusilpęs, mieguistas ar per daug energingas.

Nuotr.: A. Raicevičiūtės.