Kėdainiuose įvyko respublikinė kurčiųjų meno šventė

Savaitgalį į Kėdainių areną iš visos Lietuvos rinkosi klausos negalią turintys žmonės. Čia jiems surengta tradicinė meno šventė. Joje linksminosi ne vienas šimtas žmonių.

85-erius metus gyvuojanti Lietuvos kurčiųjų draugija turi gražią tradiciją – visus narius sukviesti į meno šventę. Ją organizuoja visi skyriai paeiliui, vieni kitiems perduodami šios šventės simbolį – žibintą. Tokia tradicija tęsiasi jau 56-erius metus. Šiemet organizuoti respublikinę žmonių su klausos negalia meno šventę patikėta LKD Kėdainių skyriui.

„Šventėje, kurią pavadinome „Iš ekranų į… vasarą“, dalyvauja klausos negalią turintys žmonės iš visos Lietuvos. Atvyko įvairių skyrių kolektyvai, kurie rodys pantomimos vaidinimus, bus ir imituojamų dainų, ir poezijos, taip pat veikia meno dirbinių paroda-mugė. Kėdainiečiai pristatys du spektaklius: vieną parengtą kartu su „Spindulio“ mokykla, kitą – su kurčiųjų draugijos Kauno skyriumi. Surengti tokią šventę vienam žmogui būtų neįmanoma, todėl dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie organizavimo arba skyrė finansavimą šiai šventei“, – teigė LKD Kėdainių skyriaus vadovė Vijolė Tadaravičienė.

Nori susitikti, bendrauti

„Kėdainiuose pirmą kartą esu tokioje šventėje. Aš iš Kauno atvykau aplankyti čia gyvenančių tėvų ir nutariau užsukti į renginį. Čia susitinkame su kurčiaisiais iš Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, štai, mano draugė iš Panevėžio atvyko. Malonu, kad galime kartu leisti laiką, susipažinti su naujais žmonėmis“, – sakė kaunietė Laima.

„Mūsų kolektyvas atvyko iš Marijampolės. Mes šokame, dainuojame, kur tik mus kviečia, visur važiuojame. Buvome pas kurčiuosius Klaipėdoje, Vilkaviškyje, Kaune. Kėdainiuose irgi ne pirmą kartą svečiuojamės“, – kalbėjo į šventę atvykusi Eugenija.

„Mūsų paraplegikų asociacija bendrauja su kurčiųjų draugijos nariais, todėl jie mus pakvietė dalyvauti mugėje su savo pačių kurtais darbeliais: įvairiais rankdarbiais, papuošalais, pintais krepšiais ir pan.

Mes kurčiuosius irgi kviečiame į savo renginius. Gaila, kad nemokame gestų kalbos, tada būtų lengviau susikalbėti, o dabar rodome ženklais arba užrašome ant lapo, taip ir bendraujame“, – pasakojo mūsų kraštietė Regina.

Yra ir džiaugsmų, ir problemų

„Aš jau trejus metus priklausau kurčiųjų draugijai. Labai įdomu, mus moko visokių rankdarbių, organizuoja renginius. Visi džiaugiamės, kad turime gerą vadovę, kuri visada padeda, net pas gydytojus užregistruoja. Palinkėčiau draugijai dar ilgai gyvuoti, nes ji labai reikalinga kurtiems ir neprigirdintiems žmonėms. Mes vieni kitus užjaučiame, net senesnių niekas neatstumia, visi yra draugiški. Tik visuomenė į žmones su klausos negalia dar mažai reaguoja, jiems sunku įsidarbinti, žodžiu, yra problemų. Viena jų, kad mūsų draugijos patalpos yra „Spindulio“ mokyklos 4-ame aukšte, mums jau per sunku užlipti, o lifto niekas neįrengia. Galėtų tada bent patalpas skirti pirmame aukšte, kad galėtume dažniau visi susieiti“, – žmonių su klausos negalia rūpesčiais dalijosi kėdainietė Regina.

„Šiuo metu vienijame apie 60 narių, dauguma yra neprigirdintys, o kurčių narių turime apie 20. Pagal išgales stengiamės juos aprūpinti buityje reikalingomis priemonėmis: specialiais durų skambučiais, dūmų detektoriais, telefonais, planšetėmis ir pan. Pasirūpiname ir žmonių užimtumu, vykdome projektus, kviečiame į renginius.

Mūsų žmonėms dėl savo negalios nėra lengva pritapti visuomenėje, sunkumų kyla net ir atėjus pas gydytoją, nes negali be gestų kalbos vertėjo susikalbėti. Norėtume, kad poliklinika turėtų planšetę, tam, kad į įstaigą atėjęs kurčiasis galėtų pasiskambinti vertėjui, o šis tiesiogiai verstų. Tada nereikėtų žmogui laukti, kol atvyks gestų kalbos vertėjas“, – apie pastangas pagelbėti klausos negalią turintiems žmonėms jų kasdieniame gyvenime pasakoja Kėdainių kurčiųjų organizacijai vadovaujanti V. Tadaravičienė.

Be skyrių problemų būtų dar daugiau

Į šventę atvykusi Lietuvos kurčiųjų draugijos pirmininkė Vaida Lukošiūtė patvirtino, kad klausos negalią turintieji susiduria su įvairiomis problemomis, kurių didžiausia – paslaugų prieinamumas. Keblu susikalbėti ir pas notarą, ir kitose institucijose. Problemų yra net žiūrint televiziją. Sveikieji gali žiūrėti bet kurį kanalą, o mūsų žmonėms, jei nėra subtitrų, sudėtinga suprasti, kas yra rodoma. Kol kas mažai laidų yra verčiamos į gestų kalbą. Ir darbdaviai kurčiųjų privengia, neatsižvelgdami į jų turimas kompetencijas.

Visgi, mūsų nariai rankų nenuleidžia, keliauja, kuria rankdarbius, dalyvauja renginiuose. Mes vienijame didmiesčiuose įsikūrusius kurčiųjų reabilitacijos centrus ir pirmines organizacijas, esančias Marijampolėje, Alytuje, Utenoje, Mažeikiuose, Kėdainiuose, Vilkaviškyje. Šiandien nenoriu išskirti nei vieno skyriaus, visų jų veikla yra labai reikalinga, džiaugiuosi jų pastangomis spręsti kurtiesiems ir neprigirdintiesiems iškylančias problemas. Be šių skyrių, tie žmonės susidurtų su dar daugiau iššūkių“, – teigia Lietuvos kurčiųjų draugijos vadovė V. Lukošiūtė.