Kėdainietė Vitalija: „Pirmuosius kūno pokyčius pamačiau gal po pusės metų“

„Nemaniau, kad turiu tiek valios. Aš tik norėjau kažką naujo išbandyti. Atėjusi į sporto klubą norėjau numesti kokius penkis kilogramus, bet kai svoris pradėjo kristi, pajutau motyvaciją. Anksčiau jaučiau kompleksą su maudymosi kostiumėliu pasirodyti viešai, dabar visa tai dingo. Kaip dabar matau, svarbu buvo žengti pirmą žingsnį, padaryti pradžią“, – teigia Vitalija Daukšienė, balandžio mėnesį dalyvavusi Lietuvos kultūrizmo, fitneso ir bikini čempionate Kėdainių arenoje.

Kūno fitneso naujokų rungtyje Kėdainių sporto klubui ,,X Forma“ atstovavusi V. Daukšienė užėmė pirmąją vietą. Čempionės titulą iškovojusi ,,Douglas LT“ dirbanti moteris sutiko pasidalinti varžybų įspūdžiais, papasakoti, koks buvo kelias iki šio pasiekimo bei ko labiausiai reikia, norint pasiekti tikslą.

– Koks buvo Tavo kelias iki čempionės titulo?

– Pagrindinis pasiruošimas minėtoms varžyboms prasidėjo po Naujųjų metų. Tai buvo intensyvios treniruotės, suderintos su mityba. Klubą ,,X forma“ lankau jau šešeri metai – 5–6 kartus per savaitę. Galvoju, ar buvo dienų, kiek buvau praleidusi, ir nelabai pamenu. Netgi per visą vasarą lankydavau, jei išvažiuodavau kur nors atostogauti, tik tada praleisdavau treniruotę. Bet tik vasarą. O taip kiekvieną dieną po darbo lekiu į sporto klubą, kur apie dvi valandas vyksta treniruotė. Pradžioje mitybą susidėliojau pati.

– Ar pameni tą dieną, kai pirmą kartą pravėrei Kėdainių sporto klubo ,,X forma“ duris, kokį tikslą tuomet kėlei sau – ar norėjai kažką savo kūne pakoreguoti, ar tiesiog palaikyti sportinę formą?

– Atėjau į sporto klubą tada, kai pamačiau savo nuotraukas per sesės vestuves. Pamenu, kad vilkėjau mėlyną kombinezoną ir sau labai negražiai atrodžiau. Kai pasisverdavau, pamatydavau, kad kilogramai vis auga. Reikėjo L dydžio, beveik XL drabužių įsigyti. Skausmai pradėjo rakinti nugarą, kol atsikeldavau iš lovos. Bet vis tik pagrindinis dalykas, paskatinęs imtis sporto, buvo sūnaus Aurimo išėjimas iš namų. Baigęs gimnaziją jis išvyko iš Kėdainių, baigėsi rūpestis vaiku, nuolatinis maisto gaminimas. Tada pagalvojau, kad norėčiau užsiimti kokia nors veikla.

Dauguma moterų pradeda lankyti sporto klubus po Naujųjų metų, kad pavasarį būtų gražios. Bet iki pavasario jūs tikrai nesuspėsite sulieknėti.

Pradžioje buvo apėmęs liūdesys, todėl dar ir dėl to apsisprendžiau lankyti sporto klubą. Nors man ir anksčiau ši sporto šaka – kūno fitnesas – patiko.

– Paprastai pradžia visiems būna sunki. Dauguma išsigąsta, neištveria ir meta.

– Pamenu, po Naujųjų metų su sese Dovile nusprendėme kartu lankyti sporto klubą. Taip jau nutiko, kad ji paliko mane vieną. Nenuleidau rankų ir lankiau toliau. Pradžioje tikrai buvo sunku. Ir, atrodo, gėda žiūrint į save, aplink matant tiek gražių moterų. Tačiau vėliau pastebėjau, kad į tave niekas nekreipia dėmesio. Dabar lygiai tą patį galiu pasakyti toms merginoms ir moterims, kurios nedrąsiai praveria sporto klubo duris. Niekas į jus nežiūri. Nei vyrai, nei moterys. Visi čia dirba savo ,,darbą“ – sportuoja.

– Bet per naktį pokyčiai neįvyko, tam reikia ne vienų metų pasiaukojančio darbo? Kiek laiko praėjo iki šio momento, kai tapai tokia, kokia esi?

– Sportuoju beveik šešerius metus. Man padeda, motyvuoja, pataria nuostabūs treneriai Lina ir Kastytis Gudavičiai. Lina konsultuoja dėl mitybos, o Kastytis – per treniruotes. Jis aiškina, kaip teisingai ir gerai, savęs nežalojant atlikti pratimus. Kas tris mėnesius treneris paruošdavo treniruočių programą.

Atsisakiau padažų, užkandžiavimų, bandelių, saldainių, stengiausi neprisivalgyti vakarais. Anksčiau, būdavo, ir vidurnaktį lašinukų pasipjaustau. Bet viską dariau palaipsniui, po truputį. Picų jau irgi nebevalgau.

Pamačiau, kad man visai patinka, pradėjau labiau domėtis ir apie sveiką mitybą skaityti internete. Mano valgiaraštyje atsirado košės, kurių anksčiau nevalgydavau. Sumažinau ir maisto porcijas. Nuo pirmosios treniruotės iki dabar esu numetusi dešimt kilogramų.

– Neabejoju, kad šalia sporto turi būti ir sveika gyvensena, subalansuota mityba – tai ilgalaikiai gyvenimo būdo pasikeitimai. Ar sunku buvo tam pasiryžti ir dabar tai išlaikyti?

– Kai atėjusi į sporto klubą pasakiau, kad noriu numesti svorio, L. Gudavičienė man padovanojo gražų baltą indą, į kurį telpa tiek, kiek telpa į vieną saują. Ji pasakė, kad čia turi tilpti mano maistas, kurį suvartoju vieno valgymo metu.

Viską galima valgyti, tik būtent tiek, kiek telpa tame dubenėlyje. Galima dėtis ir saldainį, ir mėsos, ir avižų, ir salotų – ką tik nori. Iš karto taip ir dariau. Savaitgalį leidau sau išsikepti šašlykų, išgerti vyno. Vėliau iš viso atsisakiau kiaulienos. Valgau tik vištieną, kalakutieną, kai kada jautieną. Labai retai valgau bulves. Viską, kas man tinka, atsirenku palaipsniui.

Pradėjau pati gaminti proteininius batonėlius, kurių pagrindas – bananas, avižiniai dribsniai, proteino milteliai su kokiu nors skoniu bei saldikliu. Cukraus nebevartoju visai. Valgau šokoladą, kuriame kakavos ne mažiau kaip 70 proc., arba su stevija.

Mano valgiaraštyje atsirado košės, kurių anksčiau nevalgydavau. Sumažinau ir maisto porcijas.

Mano virtuvėje atsiranda vis daugiau ekologiškų produktų, nėra miltų, aliejaus. Naudoju tik kokosų arba purškiamą tyrą alyvuogių aliejų. Atskirai gaminu sau ir vyrui. Sau daugiausia kepu orkaitėje. Prie vištienos įsidedu kruopų, daržovių ir man skanu. Jau pripratau taip maitintis.

– Eidama į svečius ar per šventes valgai iš savo pietų dėžutės?

– Ne. Specialių pageidavimų einant į svečius neišsakau. Kai ruošiausi ir tebesiruošiu varžyboms, tada taip, maisto dėžutę turiu su savimi. O svečiuose išsirenku, ko aš noriu ir ką galiu valgyti. Arba, kai einu į svečius, prieš tai pavalgau namuose.

– Pradėjus eiti šiuo keliu nesinorėjo sustoti ar tiesiog viską mesti?

– Ne, to niekada nebuvo. Kiekvieną kartą eidama treniruotis, aš „kaifuodavau“. Pirmuosius kūno pokyčius pamačiau tikrai ne po trijų mėnesių, gal po pusės metų. Dauguma moterų pradeda lankyti sporto klubus po Naujųjų metų, kad pavasarį būtų gražios. Bet iki pavasario jūs tikrai nesuspėsite sulieknėti. Kad pamatytum pokyčius, reikia pusės metų darbo. Bet jeigu dar susidėlioji mitybą, pokyčių gali būti ir greičiau.

– Koks buvo jausmas atsiradus figūros pokyčiams?

– Kai pradėjau sportuoti, skraidžiau kaip ant debesų, o kai pradėjo tirpti kilogramai, jaučiausi lengva, liovėsi skaudėti nugarą. Mane sportas užkabino. Pradėjau girdėti komplimentus, kad gražiai atrodau, atjaunėjau. Galėjau dėvėti ir S dydžio drabužius.

Kai reikėjo lipti ant scenos, mano veido raumenis tarsi kažkas sukaustė – negalėjau net šypsotis. Iš to jaudulio nemačiau net savo konkurenčių.

Atsirado motyvacija toliau eiti tuo keliu. Ir taip metai, antri, treti. Savarankiškai sportuoti neįmanoma. Turėk namuose kokią nori sporto salę, bet neįmanoma pasiekti tokių rezultatų, kuriuos pasiekiame eidami į sporto klubą. Karantino metu, kiek galėjau, sportavau namuose ir aš. Bėgiodavau šalia namų esančiame stadione. Bet bėgioti man nepatikdavo.

Treneris užsiminė, kad gal galėčiau ruoštis varžyboms. Atsakiau, kad ne, nesugebėsiu, neturėsiu tiek valios. Klube matydavau, kaip reikia treniruotis rengiantis varžyboms.

– O kada pirmą kartą vis tik pagalvojai apie kūno fitneso varžybas?

– Sportavome kartu su kėdainiete Ieva Ivanauskiene, kuri pradėjo ruoštis varžyboms. Ji paprašė manęs prieš varžybas jai padaryti makiažą. Kai iš šono pamačiau visą virtuvę, viskas pasirodė gražu, man labai patiko. O kai per varžybas ji lipo ant scenos, jaudulys buvo ne tik jai, bet ir man. Ji mane labai motyvavo.

Man labai gražūs varžyboms skirti bikiniai, aukštakulniai. Todėl, kai treneris šiais metais man pasiūlė dalyvauti varžybose, atsakiau: ,,Gal ir noriu“. Ryžausi bent pabandyti. Juk būna visaip – varžyboms ruošiasi dešimt, o pasiruošia tik vienas ar iš viso nė vienas. Reikia daug valios, o pirmiausia – padirbėti ne su kūnu, bet su galva.

– Koks buvo pasirengimas varžyboms?

– Žinoma, be treniruočių, pagal mano svorį bei kitus parametrus man sudarė mitybos planą. Per dieną valgyti turėjau penkis kartus. Pradžioje trūko maisto, prie kavos labai norėdavosi angliavandenių. Kai kada treneris leisdavo suvalgyti kokį saldumyną. Maisto racione pagrindiniai produktai buvo vištiena, kalakutiena, ryžiai arba grikiai ir daržovės – pomidoras, agurkas. Dar galėjau valgyti obuolius, salotas.

Nuo sausio mėnesio reikėjo visiškai atsisakyti vaisių, tik retkarčiais galima buvo suvalgyti kivi. Kelias savaites prieš varžybas – tik agurkai ir baltymai. Kiaušinio tekdavo valgyti tik baltymą, be trynio. Gaminu taip: atskirtus baltymus susiplaku, įsipurškiu aliejaus, dar įsidedu specialaus skonio lašų, keptuvėje iškepu kaip blyną. Paskui jį perlenkiu, užsibarstau cinamono. Truputį salsteli – labai skanu. Po tris baltymus susiplakdavau rytais ir vakarais.

– Kaip Tavo pasiektus rezultatus vertina vyras?

– Jis tyli, nieko nekomentuoja ir nieko nesako. Nelabai, manau, toleruoja tai, ką aš darau. Bet mes sutarėm – aš pasakiau, kad to noriu, tai mano pasirinkimas, mano kelias ir tame kelyje aš gerai jaučiuosi.

Sugalvojo ir jis pasportuoti, bet tik kitame sporto klube. Didelį palaikymą jaučiu iš sūnaus. Kai pamatė, kad labai sulysau, liepė žiūrėti savo sveikatos. Sakė, kad manimi didžiuojasi. Ir dukterėčia Jurana labai palaiko. Sesės gal skeptiškai žiūri. Jos bijo dėl manęs, dėl mano sveikatos, galvoja, kad taip sportuodama susigadinsiu sveikatą. Daug palaikymo sulaukiu iš svetimų parduotuvės klientų. Treneriai Kastytis ir Lina labai motyvuoja ir veda į priekį.

– Ar ruošiantis varžyboms neintensyvėjo treniruotės? Ką šiandien kategoriškai vengi dėti į burną?

– Žinoma, kad intensyvėjo. Sportuoju su trenerio priežiūra, o treniruotės labai išsekina. Paskui jam dėkoju, nes rezultatas matosi ir tuomet apima labai geras jausmas. Išeini iš sporto salės nusialinusi. Laisva diena būdavo tik sekmadienį.

Ruošiantis varžyboms iš savo raciono esu išmetusi miltinius produktus, cukrų, gyvulinės kilmės riebalus ir alkoholį. Valgau baltą mėsą, žuvį, ryžius, grikius, kiaušinius, daržoves.

– Grįžkime prie neseniai vykusio čempionato: kas buvo vertinama, ką reikėjo parodyti, pademonstruoti?

– Kiekvieną dieną man reikėjo mokytis pozuoti. Pozavimas yra sunkus darbas, nors aš galvojau, kad tai lengva. Užlipus ant scenos ir demonstruojant kūną, turi įtempti visą raumenyną – rankas, nugarą, kojas. Tai trunka vos penkias minutes, o kiek tam reikia ruoštis. Prieš tai reikia atlikti ir kitas grožio procedūras – susitvarkyti plaukus, pasidaryti makiažą.

Ne, senėjimo mes nesustabdysim, bet procesą galima stipriai sulėtinti. Ir tai faktas.

Kai reikėjo lipti ant scenos, mano veido raumenis tarsi kažkas sukaustė – negalėjau net šypsotis. Iš to jaudulio nemačiau net savo konkurenčių. Naujokų kategorijoje kūno fitneso čempionate tapau čempione. Visai to nesitikėjau.

– Šiuo metu ruošiesi kitoms varžyboms?

– Šiuo metu rengiuosi bikini kategorijos varžyboms. Gegužės 15 d. dalyvausiu NPC varžybose ,,Power of the Knight“, kurios vyks Kaune. Tai bus tarptautinės bei regioninės atrankos varžybos, aš dalyvausiu bikini čempionate. Kūno fitneso varžybų metu daugiau demonstruojama raumenų masė, kitokia stovėsena, o bikini varžybos moteriškesnės, lengvesnės. Man bikini kategorija labiau priimtina.

– Ką galėtum pasakyti toms ar tiems skeptikams, jog toks sportas nesiderina su moteriškumu?

– Kaip tik sako, kad atrodau moteriškai gražiai. Yra moterų, kurios užsiima kultūrizmu, bet tai visai kita sporto šaka. Jeigu esi moteris, turi mokėti gražiai ,,išlankstyti“ savo kūną. O tai ar nemoteriška?

– Ko palinkėtum toms merginoms ir moterims, kurios tik su pavydu žiūri į Tavo čempionės titulu įvertintas kūno formas, bet dėl savęs nepajudina nė piršto?

– Ko gero, išorę žmogui koreguoti lengviausia. Šiais laikais labai lengva grožį ir jaunystę ,,nupirkti už pinigus“. Tiesa, stangraus kūno nenusipirksime, bet tam tikras kūno vietas koreguoti galima. Yra begalės injekcijų, korekcijų, užpildų bei plastikos chirurgijos būdų sustabdyti laiką. Bet smalsumas visada vedė mane pasikapstyti giliau. Ne, senėjimo mes nesustabdysim, bet procesą galima stipriai sulėtinti. Ir tai faktas.

– Kaip išsaugoti jaunystę?

– Patarimas pirmas – nuolat palaikykite normalų ir stabilų savo kūno svorį. Stabilus svoris yra gražios figūros ir aiškių veido kontūrų pagrindas. Kontroliuokite savo svorį visą gyvenimą ir stenkitės, kad jis būtų stabilus.

Reguliarus sportas su svoriais suteiks jūsų raumenims stiprumo bei užtikrins elastingumą odai, kuris būdingas jauniems kūnams.

Sportas – tai investicija į ateitį. Yra nepaprasta kas rytą keltis ir suvokti, kad tavo kūnas yra funkcionalesnis, stipresnis, atsparesnis, gražesnis nei tada, kai buvai 20-ties metų. Ar reikia daugiau argumentų ir priežasčių? Manau, kad ne. Ir nieko čia sudėtingo, tiesiog reikia ateiti ir atlikti treniruotę.

Ir dar vienas pastebėjimas. Kokios moterys sensta lėčiau? Nepiktos. Tad daugiau šypsokimės.

Asmeninio archyvo ir A. Raicevičienės nuotraukos

Titulinė nuotrauka: Neseniai vykusiose varžybose kūno fitneso naujokų rungtyje Kėdainių sporto klubui ,,X Forma“ atstovavusi Vitalija Daukšienė užėmė pirmąją vietą.