Sekmadienį Kėdainių Didžiojoje gatvėje atsirado pirmasis gatvės meno šedevras. Gatvės meno kūrinį specialiai Kėdainiams sukūrė gatvės menininkų grupės „Spray way“ lyderis Darius Janonis, o užbaigti jį ant sienos prieš Kėdainių krašto muziejų, šalia viešbučio-restorano „Grėjaus namas“, padėjo kėdainiečiai moksleiviai.

Tai – Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) Lietuvoje įgyvendinta iniciatyva „Metas keisti“, kuri skatina vietos bendruomenes, NVO, veiklius gyventojus, klubus, savivaldas kurti iniciatyvas ar prie jų prisidėti. Tai viena iš 10 iniciatyvų šalyje, kuriai įgyvendinti finansiškai ir organizaciniai padėjo ESFA. Visoms dešimt iniciatyvų fondas skyrė 70 000 eurų. Savivaldybėms buvo pasiūlyta 10 idėjų. Plungėje jau įrengtas sporto klubas po atviru dangumi, prie Raseinių esančioje Sujainių tvenkinio aikštelėje – „Barbekių aikštelė“, Anykščiuose – šachmatų parkas, Šakių tvenkinio pusiasalyje – pojūčių (Kneipo) takas, Elektrėnuose pasodintas gėlių takas, Visagine įrengtas sūpynių parkas,

Kėdainiai pasirinko „Kūrybos sieną“. „Šio piešinio idėja yra Kėdainiai, – sakė tapymą ant sienos moderavęs idėjos autorius dailininkas D. Janonis. – Esu vilnietis, tad teko nemažai pabendrauti su kėdainiečiais, pasidomėti Kėdainių istorija“.

Pasak autoriaus, simboliai paveiksle ant sienos Didžiojoje gatvėje vaizduoja Kėdainių klestėjimą. Pirmas simbolis jame yra upė, kuria į Kėdainius atkeliavo miesto krikštatėvis Kernagenas. Upės kelias miestui buvo labai svarbus. Iki tol šiol vietovėje buvę baltų, tad yra ir baltiškas simbolis. Yra paveiksle ir pirmasis Kėdainių „logotipas“ – pasaga, žvejybos simbolis – žuvys. O visą tai jungia religijų, kurių bendruomenės čia buvo įsikūrę, simboliai: judaizmo, krikščionybės, liuteronų, stačiatikių. Buvus Kėdainiuose didelį prekybos centrą simbolizuoja apskritimas, trys rutuliai simbolizuoja miesto augimą o trys ragai – Radvilų didybę. Juodas kvadratas viršutiniame paveikslo kampe – gedulo ženklas primenantis kraštą siaubusius karus ir praradimus.

Rolano Valionio fotoreportažas.