Kazimierinių mugėje Kėdainiuose – netradicinių gaminių paieškos

Šeštadienį Kėdainių Didžiosios Rinkos aikštėje šurmuliavo Kazimierinių kermošius. Nors, Kazimierinės jau buvo paminėtos kovo pradžioje, tačiau pakalbinti atėjusieji į mugę sakė, kad šios, pavasarinės, tradiciškai vadinamos Kaziuko mugės, itin laukė, juo labiau, kad prieš Velykas dažnas ieškojo kažko nekasdieniško, skanaus ir šventiško Velykų stalui, ir be abejo, Velykinės verbos.

Savo gamybos velykinėmis dekoracijomis prekiavusi kaunietė Vilija prisipažino, kad Kauną iškeitė į Kėdainius, nors tą pačią dieną Kazimierinių mugė vyko ir Kaune. Pernaravietė Jolanta specialiai šventėms atvyko iš Anglijos, o senjorė Nijolė visiems perdavė gražų pavasarinį palinkėjimą.

Domėjosi serbentų krūmais

Iš Vievio ,,Domo sodai“ medelyno atvykę atstovai buvo vieninteliai, mugėje pasiūlę vaismedžių ir uogakrūmių.

Vaidas pasakojo, kad į mugę atvežė didelį pasirinkimą vaismedžių – obelų, kriaušių, vyšnių, trešnių, abrikosų, persikų, slyvų ir vaiskrūmių – serbentų, šilauogių. 

Pasak pardavėjo, daugiausiai kėdainiečiai klausinėjo juodųjų serbentų, jie pirmieji ir buvo išparduoti. Toliau pasisekimą turėjo obelys ir ne itin tradiciniai vaismedžiai – persikai bei  nektarinai.

Pirkėjai pageidavo, kad vaisiai būtų skanūs, traškūs, atsparūs ligoms, ypač persikai, abrikosai – atsparūs šalčiams. Į mugę ir buvo atvežta būtent tokių veislių, kurie labiausiai auga ir dera mūsų klimate.

Šilauogės taip pat turėjo paklausą. Lyginant su praėjusiais metais, kainos išliko tos pačios – nuo 20 iki 25 Eur.

,,Į Kėdainius prekiauti medelyno vaismedžiais ir vaiskrūmiais atvykstame ne pirmą kartą. Buvo viena pirkėja, kuri sakė, kad pernai iš mūsų pirko obelį, kuri prigijo ir davė vaisių tais pačiais metais, o šiemet norinti dar vienos. Tai yra geriausias atsiliepimas apie mūsų vaismedžius, dėl to ir norisi vėl čia atvykti“, – komentavo pardavėjas.

Kauno Kaziuką iškeitė į Kėdainių

Mugėje sutikta iš Kauno atvykusi darbščių rankų kūrėja, kuri ir pernai buvo atvežusi ir šiemet atvežė savo gamybos velykinių dekoracijų.

Paklausta, ką naujo šiemet ji sugalvojusi padaryti, Vilija pasakojo, kad kiaušiniai, puošiantys Velykų medį kitokie. Kitokie ir paukšteliai, kuriuos ji vadina velykėliais. Paukščiukų pagrindas – šienas, gaunamas iš su žirklėmis nukirptos vejos žolės.

O priemonės, visoms dekoracijoms – labai paprastos: sausos žolės, samanos, kitokie džiovinti augalai. Puokštėms ji naudoja  dygliuotą karšulį, o kad jis būtų ryškesnis, nudažo ciberžole.

,,Šeštadienį Kaziuko mugė ir Kaune, bet šiemet išdaviau Kauną ir atvažiavau į Kėdainius, kažkodėl taip nusprendžiau. Esu jau 67 metų pensininkė, dar į darbą einu, dirbu dviem pamainom, o grįžusi prie tokių dekoracijų prisėdu“, – atvirai pasakojo moteris, prekiavusi velykinėmis puokštelėmis ir žilvičio šakelėmis, kurios, pamerktos į vandenį, Velykoms sužaliuos.

Gamina kiaušinių ridenimo lovelius

Kėdainietis Jonas Pūgas mugėje prekiavo savo gamybos kiaušinių ridenimo loveliais po 9 Eur, mentelėmis po 2,5-3, 4  Eur  bei pjaustymo lentelėmis, kurių didesnės kainavo po 7 Eur.

,,Ar galima nusiderėti?“ – klausiu.

,,Kai ,,derasi“, žmonės duoda 10 Eur už lovelį. Iš šešių parduotų, tik du žmonės pasiėmė 1 Eur grąžos. Žmonės vertina rankų darbą. Loveliai iš eglės. Mugei pagaminau 24 lovelius.

Nusiperku tris medžio juostas ir metus džiovinsiu, juk neišeina iš žalio medžio pagaminti. O mentelės iš kietmedžio – ąžuolo, uosio, klevo. Man jau 75 metai.

Prie pensijos prisiduriu ir gerai. O ką darysi. Kai baigiasi darbas su ,,pagaliukais“, prasideda grybai“, – pasakojo medžio meistras.

Šventėms atvyko iš Anglijos

Pakalbinta moteris, nešina sausų žolynų puokštele sakė, kad iš užsienio atvyko šventėms, 2-3 savaites paviešės pas vaikus ir anūkus Pernaravoje.

,,Dirbu Anglijoje jau 10 metų. Ar nesinori grįžti į Lietuvą? Visada galvoju. Bet nuo ko pradėt. O ten jaučiuosi gerai, esu laiminga. Iš komforto zonos niekas nenorim išeiti“, – prisipažįsta Jolanta.

Paklausta, kas mugėje labiausiai atkreipia jos dėmesį, moteris sakė, kad jos akys krypsta į liaudiškus dalykus, namų gamybos, rankų darbo prekes.

,,Kitokių daiktų galima nusipirkti prekybos centre, o rankomis pagaminti yra vienetiniai dalykai, autentiški.

Nusipirkau Velykinę puokštelę, sekmadienį eisim į bažnyčią, pasišventinsim. Ieškojau vantų pirčiai.

Dar pirksiu baronkyčių, kaip iš Kaziuko grįžti be jų?“ – komentavo ji. 

Su sūriais – iš Biržų krašto

Didesniu susidomėjimo kaip visuomet mugėse sulaukia kaimiški naminiai gaminiai, vieni iš jų – sūriai. Atvykusios iš Biržų krašto, Deimantė ir Karina sakė atstovauja savo tėvų, Ratkevičių ūkį.

,,Tėvai ūkininkai, jie gamina sūrius, o mes jais prekiaujame. Tėvai augina daugiau nei 60 karvių, su prieaugliu – virš 80. Patys perdirba pieną.

Kadangi tėvai turi du skirtingus ūkius – verčiasi ir augalininkyste, ir gyvulininkyste, tai tie ūkiai vienas kitą išlaiko. Jei reikėtų išlaikyti tik gyvulius, būtų labai sunku, juk karves tuoj reiks į Raudonąją knygą įrašyti. Žiemą tėvai labiau užsiimama pieno perdirbimu, o vasarą – grūdais“, – pasakojo Karina.

Sesės vardino, kad prekiauja rūkytais, keptais, desertiniais, saldaus ir rauginto pieno sūriais. Tačiau kiekvienos rūšies sūriai yra įvairiausių skonių. Su žolėmis, su čili, klasikiniai rūkyti, kepti – marinuoti česnake. Desertiniai – su džiovintomis spanguolėmis, razinomis, aguonomis, želė gabaliukais. Su kmynais, be kmynų, su peletrūnu, meškiniu česnaku.

Pasidomėjus, kokiais sūriais labiausiai domisi kėdainiečiai, prekeivės pasakojo, kad perka įvairius – visokių po truputį. Tarkim, Klaipėdos krašte labiau mėgstami su kmynais, o kėdainiečiai gal į desertinius labiau linkę. Vieno sūrio, kurios svoris apie 300 g kaina – apie 4 Eur.

Mėsos gaminiai

Rūkytais, vytintais, sūdytais mėsos gaminiais prekiavo ne vienas prekeivis.

Iš Eigirgalo kaimo, esančio netoli Domeikavos atvykę mėsos prekeiviai, prekiavo rūkytais, sūdytais ir vytintais kiaulienos gaminiais – lašiniais, kumpiais, dešromis ir kt.

,,Ką labiausiai kėdainiečiai perka?“ – klausiu.

,,Lašinius gal. Daugiau rūkytus. O sūdytus labiau perka Dzūkijoj.

Bet kad ir kėdainiečiai prašo sūdytų. Perka ir dešras.

Vienoda kaina prekiaujama visais vytintais gaminiais, o jie yra brangiausi – tai išpjovos, vytintos dešros.

Kažkokį mėsos gaminį dažnas nusiperka. O kaip grįši iš mugės be lašinio gabalo“, – šmaikštavo mėsos gaminiais prekiavę du Pauliai.  

Arbatos – ir sveikatinimui

Margaspalviais, nors ir džiovintais žiedais traukė stabtelti, o gal ir kažką išsirinkti iš Romos Stanislovaitienės vaistažolių rinkinių bei sausų žolynų puokščių.

,,Mūsų pievos yra Joniškio rajone, prie Latvijos sienos. Dirbame nuo 2015 metų.

Labai smagu, kad žmonės jau žino, kas yra tikra, kas – ne. Mes auginame ir prekiaujame pavieniais augalais.

Turime lengvesnę, vitamininę arbatžolių liniją, kai žmonės tiesiog nori išgerti žolelių arbatos. Vien pavadinimai  vilioja išsirinkti: ,,Draugių“, ,,Mėlynakių“, ,,Senelių“, ,,Močiučių“, ,,Tik vyrams“, ,,90-60-90“ ir kt.

Kita arbatžolių linija labiau orientuota į sveikatinimą, labiau stipresnė, kur žmonės turėtų laikytis gėrimo normų ir pan. Populiarios ir vienokios, ir kitokios.

Gydymo tikslams rekomenduojamos arbatos pavadinimai: ,,Kosuliukas“, ,,Peršalimui- ne“, ,,Inkstukas“, ,,Švarus kraujas“, ,,Miego zona“, ,,Depresijoms – ne“, ,,Cukriukas“, ,,Širdelė tuk, tuk…“, ,,Kepenų draugė“, ,,Moters branda“, ,,Žvirbliukas“, – komentavo žolelių augintoja Roma pridūrusi, kad mišinius sudaro jonažolės, ramunėlės, kiaulpienių, varnalėšų šaknys, kiaulpienių žiedai, trispalvė našlaitė, ožragė ir kt. augalai. 

Iš sausų augalų surišamos puokštės ir verbos. ,,Mes laikomės Žiemgalių, mūsų krašto tradicijų, bet pastebėjom, kad ir visoj Lietuvoj, ypatingai Dzūkijoj, yra puokštelių rišimui skirti augalai. Pirmiausia, turi būti linai – tai yra sveikata.

Visos grūdinės kultūros – avižos, kviečiai, miežiai, simbolizuoja derlių, kad nebūtų nepriteklių visose srityse.

Žalia augalų spalva reiškia atgimimą, o visi kiti augalai ir spalvos – laimė, meilė ir draugystė“, – aiškino augalų reikšmę puokštelių kūrėja. Linai privalo būti kiekvienoje puokštėje, nes kiekvienam reikia sveikatos.

Linai auginami savame ūkyje, nedažyti. Puokštelių kainos nuo 2 iki 12, 14 Eur.

Lietuviški pagardai

Įmonę ,,Maži mamutai“ atstovaujantis Aleksandras pasakojo, kad įmonėje gaminami gurmaniški, rankų darbo pagardai, stengiasi, kad reikiami produktai atkeliautų iš lietuviškų ūkių.

Mugėje galima buvo padegustuoti pagardų su agurkais – švelnaus, aštraus skonio. Mango su habanero – aštraus, ananasų su jalapenais – vidutiniškai aštraus, su šaltalankiais – vasariškai gaivaus.

Stebino netikėti deriniai  – burokėliai su apelsinais, spanguolės, paprika su apelsinais, karamelizuoti svogūnai su gervuogėmis bei su imbieru ir kriaušėmis.

Netikėti buvo ir traškučių skoniai. Bulvių traškučiai su liofilizuotais šaltalankiais, burokėlių traškučiai su liofilizuotais apelsinais, morkų traškučiai su liofilizuotais mangais ir habanero pipirais.

Didžiausią paklausą mugėje turėjo pagardas su mangas ir habanero pipirais bei pagardai su karamelizuotais svogūnais. Jaunimas labiau mėgsta pagardus su agurkais, nes jie labiau tinka amerikietiškai virtuvei, naudojant ant dešrainių, burgerių.

Vaikų svajonė – velykiniai saldumynai

Užtat smaližiai ir jų mamos negalėjo praeiti pro ,,Purusis debesėlis“ gaminius. Tai nedidelė šeimos kepyklėlė, kurioje darbuojasi Giedrė su vyru ir keliais darbuotojais.

,,Gaminame rankų darbo dekoruotus meduolius ir juos kombinuojame su šiuolaikinėmis technologijomis. Iškepti, glazūruoti meduoliai, dekoruojami sumaketuotais paveikslėliais ir padengiami maistiniais dažais.

Viskas valgoma, atrinkta mūsų, kad būtų iš natūralių produktų – kepame kaip namie. Darome zefyrines gėles – minkštutes, purias, kaip debesėliai.

Mūsų gaminiai skleidžia gerą emociją, tinkami šventėms. Meduoliai galioja pusę metų, zefyrai – dvi savaites. Gaminių kaina nuo 2,5 Eur, rinkinukai – 7,5 Eur.

Gaminami meduoliai, kuriuos vaikai patys gali nuspalvinti, čia tarsi veiklos meduolis. Pridedami teptukas, maistinių dažų paletė. Tereikia teptuką sušlapinti, pasirinkti dažus ir spalvinti“, – pasakojo šeimos kepyklėlę atstovaujanti Giedrė.

Ieško kažko įdomesnio

Mugėje pakalbinta kėdainietė Laura sakė, jog mugėse ieško papuošalų, gurmaniškų pagardų, užtepėlių, visad nusiperka kažką įdomesnio, nekasdieniško skonio.

,,Vaikai prašė parvežti skanių keksiukų ar dar kokių nors saldumynų. Nupirkau vaikams po Velykinį meduolį, kurį galima pačiam nuspalvinti su duotais maistiniais dažais ir teptuku. Sau irgi nusipirkau papuošaliukų“ – vardino moteris.

,,Stengiuosi nepraleisti tokių mugių ir jose apsilankyti. Juk žmonės suvažiuoja iš visos Lietuvos. Galima ir pamatyti, ir įsigyti tai, ko negalima įsigyti kasdien prekybos centruose ar kitose specializuotose parduotuvėse.

Mane visada traukia netradiciniai maisto produktai, įdomesnės arbatžolės.

Buvau pasimatuoti ir rūbų, bet ne visada būna tinkamų dydžių.

Smagu laiką prasmingai ir linksmai praleisti. Oras irgi neblogas.

Bet juk nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga.

Kas nori, nesibodi ir vėsesnio oro, ateina vis tiek pasidairyti.

Tai vis kažkokia pramoga mieste“, – sakė Vijolė Juknienė.

Linkėjo taikos ir ne tik

,,Kiekvienais metais stengiuosi ateiti į Kaziuko mugę, reikia palaikyti Lietuvos prekybininkus.

Dar vyksta koncertai, gali pasiklausyti. Jau  nelabai kur išeinu, o čia nereikia nei labai puoštis, nei ruoštis.

Išeinam abudu su vyru, pasivaikštom, kažką nusiperkam, tai savotiška pramoga.

Pirkau kaimiško pyrago, sakė, kad nesudžius iki Velykų. Dar žuvį.

Labai mėgstu linus – dvi puokšteles iš linų nusipirkau. Proanūkiams pirkau margučių ant velykinio medžio pakabint Velykoms. 

Esu kaime gimus, Suvalkijoj, Šakių rajone užaugus, ten buvo labai populiarūs auginami linus. Teko pačiai daug sykių juos rauti ir glostyti. Dabar, kai pamatau linus, iš karto pajuntu tarsi nostalgiją tiems laikams, kai pati mačiau juos augant“, – sakė pakalbinta Nijolė Pocienė. 

,,O ko linkėtumėt kėdainiečiams, sulaukusiems pavasario?“ – klausiu.

,,Aš visiems palinkėsiu taikos, ramybės, santarvės ir meilės. Visiems to linkiu. Svarbiausia, kad būtų taika. Visa kita – nesvarbu. Turim, neturim kažką, svarbiausia, kad būtų taika, tada – ramybė, meilė ir santarvė. Manau, kad žmonija turi taip gyventi ir laikytis to.

Nesipykti, toks gražus tas pasaulis, toks trumpas tas žmogaus gyvenimas ir kaip man skaudu, kai pamatau facebook‘e, kokius komentarus žmonės rašo, daug pykčio lieja. Tai tokią misiją sau paskyriau – visus tramdyti.

Parašau, kad pasimelsiu už juos, kad žmonės susimąstytų. Reikia blogį nugalėti ne dar didesniu blogiu. Šventajame rašte parašyta, kad blogį nugalėt meile, gerumu“, – linkėjo garbaus amžiaus kėdainietė Nijolė.

Atėjusius į Kazimierinių mugę, šventinę nuotaiką palaikė ant scenos pasirodę Kėdainių kultūros centro popchoras ,,Perliukai“, o mugei įpusėjus, ir lankytojus, ir prekeivius pradžiugino žinomi Lietuvos atlikėjai – Paulius Stalionis ir Steponas Januška.