Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – BK) įtvirtina galimybę asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, esant tam tikriems pagrindams. Vienas iš tokių pagrindų – laidavimas, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Praktikoje laidavimas dažniausiai taikomas tais atvejais, kai yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės bylose, kuriose nėra nukentėjusiojo, pvz. disponavimas narkotinėmis medžiagomis. Bylose su nukentėjusiaisiais dažniausiai taikomas susitaikymas – kitas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, savo sąlygomis artimas laidavimui. 

Laidavimo atveju teismas atleidžia asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai pateikiamas laiduotojo prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas turi įsitikinti, kad laiduotojas yra glaudžiai susijęs su kaltininku ir gali šiam daryti teigiamą įtaką, laiduotojo asmenybė turi teismui kelti pasitikėjimą. Teismas vertina kandidato į laiduotojus teistumo, administracinių nusižengimų duomenis, reikalauja laiduotojo charakteristikos iš darbovietės.

Kartais laiduotojas būna apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar tiesiogiai teismo, tam, kad būtų įsitikinta laiduotoją charakterizuojančių duomenų tikrumu bei ryšių su kaltininku buvimu. 

Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šių sąlygų visetas: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Donata Slavinskaitė,
teisininkė, advokato padėjėja, mediatorė
Mob. tel: +370 672 26 990,
J. Basanavičiaus g. 47C, LT-57284 Kėdainiai