Darbe koronavirusu užsikrėtę Kėdainių medikai norėtų didesnių ligos išmokų. Tačiau panašu, kad iki to lauktų nelengvas įrodinėjimų kelias bei galimi ginčai su darbdaviu.

Susirgus medikui – kyla klausimų

Kėdainių rajono savivaldybės administracija sulaukė klausimų, kaip turėtų būti žymimas nedarbingumas medikui, koronavirusu užsikrėtusiam atliekant tiesiogines pareigas.

Apie tai diskutuota gruodžio 11 d. nuotoliniu būdu rajono verslininkams surengtame seminare apie COVID-19 valdymą, kuriame dalyvavo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ir Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovai.

Administracijos direktorius Arūnas Kacevičius specialistams perdavė medikų klausimą dėl nedarbingumo išmokos dydžio, jeigu susergama darbo metu. Pasak jo, medikai didele dalimi dirba su koronavirusu sergančiais ligoniais ir neaišku, kaip elgtis, jei patys suserga. „Kaip jam nedarbingumas turėtų būti pažymėtas: ar kaip paprasta liga, ar – dabar nepasakysiu tiksliai kodo, bet tokiu, pagal kurį galima gauti didesnę ligos išmoką? Kaip atskirti tą ribą? Gavome medikų paklausimų, kad žymi mums kaip paprastą susirgimą, nors mes užsikrėtėm vykdydami savo tiesiogines funkcijas ligoninėje ar PSPC?“ – situaciją apibūdino savivaldybės atstovas.

Reikia tirti

„Čia kalbame apie bendrą susirgimą arba apie profesinį susirgimą, – skirtumą tarp dviejų traktuočių paaiškino NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė. Pasak jos, tokiais atvejais turi būti atliekamas tyrimas, vertinama rizika ir visi kriterijai. – Negali būti, kad dirbu darbovietėje, naudoju visas asmens apsaugos priemones ir turiu profesinę ligą. Yra traktuojama (kaip profesinė liga – aut. past.), tokių atvejų atsiranda, bet čia reikėtų vertinti visas aplinkybes.“

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjas Adas Baliukevičius pripažino, kad klausimas – labai sudėtingas ir kiekvieną situaciją reikia tirti individualiai. Pasak jo, darbo inspekcija šiuo metu susiduria su atvejais, kai tokie susirgimai žymimi kaip ūmi profesinė liga. Tokiu atveju atliekamas tyrimas jai patvirtinti.

 „Mes gauname pranešimų respublikos mastu, kad tirti kaip ūmią profesinę ligą. Tai kita nelaimingų atsitikimų kryptis, kai darbuotojas apsinuodija arba nukenčia nuo biologinių veiksnių. (…) Jei traktuojama kaip ūmi profesinė liga, bus skiriamos visai kitos „Sodros“ išmokos“, – sakė A. Baliukevičius.

Darbuotojo atsakomybė

„Tuomet galėtume susirgusiems medikams, kurių susirgimo priežastis aiški, tai yra kontaktavimas su sergančiais, taikyti ūmią profesinę ligą“, – paprastą išeitį matė ilgametis savivaldybės vyr. specialistas civilinei ir priešgaisrinei saugai, dabar einantis mentoriaus pareigas, Stasys Okunevičius.

Tuo suabejojusi savivaldybės vyriausioji gydytoja Ramunė Kabošienė atkreipė dėmesį, kad šioje vietoje gali kilti ginčų. „Jeigu darbdavys užtikrina apsaugos priemones, visas sąlygas, tai ir pats darbuotojas turi būti atsakingas, ta prasme, teisingai užsidėti priemones ir visa kita. Ar čia nekils ginčas? Ligoninėje yra COVID-19 ligos skyrius. Darbuotojas žinojo, kur eina, kas jo galimai laukia, tai kaip bus tiriama? Man čia klausimų kyla…“ – suabejojo savivaldybės gydytoja.

Šiai pastabai pritarė ir S. Okunevičius, sakydamas, kad rizika darbe yra, o darbdavio pareiga pasirūpinti, kad ta rizika būtų kuo mažesnė, taikant tinkamas apsaugos priemones. „Medikų užsikrėtimų darbe yra, bet reikia pasižiūrėti, kokia užsikrėtimų dalis už įstaigos ribų… Čia diskutuotini dalykai“, – sakė specialistas.

Gali kilti ginčų

Tuo tarpu NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja O. Ivanauskienė pabrėžė, kad medikai turi daryti viską, kad nesusirgtų. „Turi būti priemonės, aplinka, darbo specifika. Ligoninės turi taip organizuoti darbą, kad būtų kuo mažiau tų profesinių ligų. Tai turėtų būti tik vienas kitas atvejis. Negali būti, kad žmogus dirba ligoninės skyriuje ir jis užsikrečia. Tada čia turėtų būti nuobauda įstaigos administracijai, nes kažkas ne taip“, – sakė O. Ivanauskienė.

VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjas A. Baliukevičius priminė, kad tam ir egzistuoja ūmių profesinių ligų tyrimo tvarka. Bus ginčai – jie bus tiriami. „Jeigu bus nustatyta, kad asmeninės ar kolektyvinės apsaugos priemonės, ar kitos priemonės buvo taikomos netinkamai, normalu, kad atsakomybę privalės prisiimti darbdavys“, – svarstė darbo inspekcijos atstovas.

Didesnė išmoka – pagrindus ryšį

Valstybė formaliai sveikatos priežiūros specialistams, pareigūnams ar kitiems darbuotojams užtikrina teisę į didesnę ligos išmoką, jeigu jie užsikrėtė COVID-19 atlikdami pareigas.

Ankstesnės kadencijos Seimas, atsižvelgdamas į ekstremalią situaciją dėl koronaviruso, ypatingos skubos tvarka priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 papildymo 11-1 straipsniu įstatymą.

Jame nustatyta didesnė ligos išmoka darbuotojams, kurie užsikrėtė atlikdami profesines funkcijas: „Ligos išmoka asmeniui, kuris Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ar karantiną, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“

Šioje dalyje nurodytų aplinkybių buvimas nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Darbdaviai turi pateikti „Sodros“ teritoriniam skyriui dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį.

Įprasto dydžio ligos išmoka yra 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“, tuo tarpu 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“ yra tas pats, kas 100 proc. nuo atlyginimo „į rankas“.

SODROS KOMENTARAS

Saulius Jarmalis, „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas:

Darbuotojui, kuris vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su COVID-19 sergančiu asmeniu, susirgo COVID-19 liga, gydytojas, išduodamas nedarbingumo pažymėjimą, turėtų nurodyti nedarbingumo priežastį „Profesinė liga“, ligos kodą pagal TLK-10-AM – U07.1 ir šios diagnozės patvirtinimo datą.

Svarbu, kad tokiu atveju pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą išduodami nedarbingumo pažymėjimai su priežastimi „Profesinė liga“ yra visiškai nesusiję su kitomis profesinėmis ligomis ir išmokų mokėjimu pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.

 Ligos išmoka tokiu atveju skiriama taip:

1.      Iš pradžių paskiriame 62,06 proc. ligos išmoką

2.      Kreipiamės į darbdavį, kad patvirtintų, jog asmuo susirgo vykdydamas savo profesinės veiklos funkcijas. Siunčiame standartizuotą formą, kurią darbdavys turi užpildyti.

3.      Jei darbdavys patvirtina vykdytų funkcijų ir susirgimo priežastinį ryšį, ligos išmoką perskaičiuojame ir mokame 77,58 proc.

(A. Barzdžiaus ir Kėdainių mugės archyvo nuotr.)

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.