Iš mažo kamuoliuko – didis rezultatas

Į madą po truputį sugrįžtantys rankdarbiai vis labiau domina įvairaus amžiaus moteris. Savomis rankomis sukurti darbeliai yra ne tik puiki dovanų idėja, bet ir geras būdas parodyti dėmesį kitam. Taip pat tai – puikus terapinis, atpalaiduojantis užsiėmimas. Mokslininkai yra nustatę, kad mezgimas, nėrimas, siuvinėjimas ir kita rankdarbystė padeda taip pat efektyviai kovoti su stresu kaip ir mankšta bei įvairių rūšių sportas.

Šaltuoju metų laiku labiausiai nuo šalčio gelbsti vilnonės kojinės.

Darbščios ir nagingos rankos gali padaryti viską. Ir kartais būna visai nesvarbu, kad galutinis rezultatas kiek kreivokas ir gali kelti šypseną.

„Juk svarbiausia – darbo rezultatas“, – šypteli Irena Sokelienė, pati išbandžiusi ne vieną rankdarbių kūrimo techniką.

Vaikai papuošti mezginiais

Šiuo metu Kėdainiuose yra ne vienas būrelis, į kurį susirinkusios moterys maloniai leidžia laiką kurdamos. Kėdainių bendruomenės socialiniame centre veikiančiame „Bitučių“ rankdarbių būrelyje susibūrė išskirtinai tik moterys. Gal dėl to, kad rankdarbiai – itin moteriškas užsiėmimas, naudingas moteriškai psichikai.

Aldona Bugenienė – viena šio būrelio narių, su malonumu į rankas imanti virbalus ir mezganti pačius įvairiausius mezginius. „Fantazijai ribų nėra, iš siūlų numegzti įmanoma praktiškai viską. Tereikia tik noro“, – pasakojo ne vieną dešimtmetį su mezgimu draugaujanti moteris.

Kad fantazijai ir pirštų miklumui ribų nėra, puikiai įrodo ir jos kūriniai.
„Mezgu paprastas pirštines, riešinukes, kojines, kurios puoštos pačiais įvairiausiais raštais, taip pat labai mėgstu nerti ir įvairias servetėles. O štai čia – skraistė, kurią mezgiau gal pusę mėnesio“, – mostelėjusi ranka į didelį, violetinės spalvos mezginį, pasakojo moteris.

Mezgėja Aldona Bugenienė mezga jau apie penkiasdešimt metų.

Mezga jau pusę amžiaus

Pašnekovė prisipažino, kad mezga nuo jaunystės laikų, ir tai buvo ir iki šiol tebėra vienas įdomiausių jos užsiėmimų.

„Taigi, iš viso mezgu jau penkiasdešimt metų – pusę amžiaus! Be to, auginau keturis vaikus, kuriuos teko apmegzti, apsiūti – puošiau juos įvairiais megztukais, kostiumėliais. Daugiausiai siūlai būdavo naminės vilnos – patys savas avis auginom, tad siūlų turėjome užtektinai. Taigi, jaunystėje pirmiausiai pomėgis atsirado iš didelio noro megzti, po to, kai augo vaikai, iš būtinybės, o dabar vėlgi mezgu vedama noro – esu pensininkė, tad laiko turiu išties pakankamai“, – atviravo pašnekovė.

Tiesa, pagrindiniai mezginiai vis tiek skirti patiems artimiausiems žmonėms – vaikams, anūkams. Jie šaltuoju metų laiku pirmiausiai aprūpinami šiltomis kojinėmis, kurias mielai priima ir, žinoma, nešioja. „Mezgu su meile, tad kaip artimieji gali nepriimti dovanų? Savo anūkėliui, kai jis buvo mažas, buvau numezgusi visą drabužėlių komplektą. Nuo galvos iki kojų“, – šypsojosi pašnekovė. Nepamiršta ponia Aldona gražių mezginių nusimegzti ir sau pačiai.
„Ir su kabliuku mėgstu nerti – štai, kad ir ši saldaininė yra nunerta vąšeliu. Iš siūlų galima numegzti išties daug dalykų, ne tik drabužių ar servetėlių. Mėgstu šviesias spalvas. Prisimenu, kartą mezgiau juodą skarą, tai ir širdyje buvo sunku. Nuo to laiko nusprendžiau daugiau tamsių spalvų nesirinkti“, – pasakojo moteris.

Irena Sokelienė džiaugiasi išmokusi papuošalų iš odos gaminimo paslapčių. Kūryba taip įtraukia, kad kartais moteris pamirštanti net pavalgyti!

Mėgsta puoštis

„Visi mano darbai iš tikros odos, nes iš dirbtinės nieko nepadarysi, – pokalbį pradėjo įvairius papuošalus iš odos gaminanti kraštietė I. Sokelienė. – Kuriu dar tik vienerius metus, tačiau negaliu atsidžiaugti šiuo užsiėmimu, dirbama labai atsipalaiduoju, o kartais net pamirštu, kad reikia pavalgyti. Esu išbandžiusi pačių įvairiausių meno rūšių: rišau iš virvių, piešiau ant šilko ir dar daug įvairiausių kitų technikų mėginau. Tačiau dar nė vienas dalykas manęs taip neįtraukė kaip oda“.
Moteris didžiuojasi jau spėjusi padaryti daugiau nei 200 kūrinių: „Ir tikrai nerasite dviejų vienodų kūrinių“.

I. Sokelienė prisipažino, kad kurianti tikrai ne dėl finansinės naudos, o tiesiog dėl to, kad pats kūrybinis procesas jai kelia tik pačias geriausias emocijas. „Tad jei reikia kokį darbelį parduoti, būna truputį gaila. Tiesa, labai nemažai dirbinių esu ir išdovanojusi draugėms, giminėms. Pati esu „šarka“, labai mėgstu puoštis – jei kur išeinu be papuošalų, jaučiuosi tarsi nuoga, būtinai turiu ką nors užsikabinti“, – šyptelėjo pašnekovė.

Milda Verkauskienė, „Bitučių“ rankdarbių būrelio vadovė, tikina, kad mote­rys noriai ir greitai išmoksta įvairių kūrybinio proceso subtilybių.

Atviros naujovėms

Būrelis „Bitutės“ Kėdainių bendruomenės socialiniame centre veikia jau devynerius metus. Jam vadovauja idėjų ir auksinių rankų meistrė Milda Verkauskienė. „Yra tokių moterų, kurios būrelį lanko nuo pat jo įkūrimo pradžios. Žinoma, labai džiaugiamės, kad jis nuolat pasipildo naujais nariais, tiksliau, narėmis, nes būrelį lanko tik moterys.

Čia galima išmokti pačių įvairiausių rankdarbių technikų, tačiau stengiuosi atsižvelgti ir į moterų pageidavimus. Jei jos kažką įdomaus užmato, tada pati ieškau informacijos, kartu mokomės, bandome, kuriame. Viską yra įmanoma padaryti savo pačių rankomis, juk visos esame darbščios kaip bitutės“, – atviravo M. Verkauskienė. Pasak moters, jau artimiausiu metu moterys pradės mokytis naujos darbelių technikos – įvairių grožybių kūrimo iš karoliukų. „Esame atviros naujovėms“, – patikino moteris.