Kiekvienas iš mūsų rašome matomus ir nema­tomus savo gyvenimo dienoraščius. Juose – atlikti ir neatlikti darbai, artimųjų veidai ir atmintis, rūpesčiai ir svajonės, tautos kultūros ir istorijos lobiai, atliepiantys įgytas ir skleidžiamas patirtis.

Žmogaus gyvenimas man kažkodėl primena gamtos kaitos dėsnius, kurie nuolat pasipildo naujomis spalvomis ir atspalviais. Labai myliu pavasarius ir vasaras, kuriuose gyvi vaikystės ir jaunystės aidai. Bet žmogiškai taurūs ir vėstančio rudenio žingsniai. Kaitos procese natūrali branda, žinoma, turi ir pozityvo, ir negatyvo. Bet visa tai turime priimti natūraliai, išlikti naudingi ir įrodyti esą reikalingi sau, šeimoje, draugams, bendraminčiams, krašto bendruomenei ir apskritai – visuomenei.

Jau treji metai vadovauju Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Kėdainių skyriaus bendruomenei. Manau, nors netikėtai, bet atsiradau laiku ir vietoje. Tiesa, buvo pamąstymų, kad gal per anksti. Bet žmonių pasitikėjimas manimi, netradicinės atsinaujinimo idėjos leido mūsų organizacijai užsiauginti kūrybinius, dvasinius, psichologiškai pamatuotus sparnus naujų kūrybinių veiklų, projektų, stiprinančių sveikatą ir bendruomeniškumą , įgyvendinimui, kiekvieno mūsų skyriaus nario gyvybiškai svarbių poreikių galimam tenkinimui ir bendrosios patirties sklaidai. Pažinau senjorus kaip asmenybes, supratau, kaip kiekvienam svarbu skatinti būti sveikam, suprastam, galinčiam atskleisti savo hobi, įtrauktam iš vienatvės į visuomeninę veiklą, esant galimybėms paremtam materialiai, aplankytam ligos patale. Todėl teikiame Maisto banko paslaugą. Turime tobulą galimybę kasmet ilsėtis UAB ,,Lifosa“ poilsio namuose ,,Baltis“ Molėtuose.

Autorinės muzikos grupė ,,Vaivorykštė“.

Tobulumui ir tobulėjimui ribų nėra, bet žinau, kad svarbiausia pagyvenusiems žmonėms – nelikti vienišiems dabar per aštriai deklaruojamame socialinės atskirties kontekste. Toms problemoms spręsti padėjo jau keturi įgyvendinti ir du įgyvendinami Kėdainių rajono savivaldybės finansuojami projektai, bendradarbiavimas su mūsų rajono, Šiaulių, Biržų, Šakių, Kauno, Baisogalos, Vilkaviškio, Panevėžio, Ukmergės, kt. asociacijomis. Stiprus skyriaus aktyvas – valdyba, turinti ilgametės patirties, gebėjimo savanoriauti, organizuoti senjorų mokymus, krašto pažintines veiklas, vesti praktinius sveikatinimo užsiėmimus. Todėl organizuoju kiek­vieną senjorų išvyką, turinčią tik edukcinį pažintinį tikslą, atliepiantį dvasines, fizines, finansines žmonių galimybes. Mūsų senjorams tai itin priimtina ir patrauklu.

Žiūriu į sportuojančius, keliaujančius, kuriančius, muzikuojančius senjorus ir žaviuosi jų dvasine, estetine kultūra, fizine ištverme. Sudėtinga neturint lėšų gausos sukurti šedevrus. Kasmet vasaros olimpiadose – sportas – sveikata, kasmet rudenį – regionų garbaus amžiaus žmonių sueigose – rimtos diskusijos vardan orios senatvės įgyvendinimo ir muzikos, šokių festivaliai. Ar ne per platūs mūsų veiklos mastai? Tariu ne, nes respublikinė asociacija neturi nei lyderio, nei vieningos idėjos. O mums, rajono lygmens NVO, savų idėjų, galimybių dalyvauti ir kitų organizacijų įdomiose veiklose pakanka. Gražios kultūrinio saviveiklinio darbo užuomazgos: ansamblis ,,Svajonė‘‘, duetas ,,Romantika“, teatro trupė ,,Be kaukės“ ir į ketvirtus metus įkopusios, mano kūrybines svajones išpildžiusios ir mano vadovaujamos Autorinės muzikos grupės ,,Vaivorykštė“ koncertinės programos.

Sakoma, gyvenimas – kaip vynas: pradžioje ragaujant – skonis rūgštus, gal ir aitrus, bet laikui bėgant širdis apsalsta. Kadangi nesu stovintis žmogus, kuriam, anot liaudiškos išminties, viltis miršta paskutinė, bendravimą, ėjimą, bėgimą, susitelkimą ir emocinį nusiteikimą išpažįstu kaip kasdienybę. Kūryba mane atpalaiduoja, todėl kartais gimsta ir prozos gabalėlis, ir poezijos posmas, ir muzika autorinei dainai. Į pilnos laimės formulę pridedu ,,juodo“ darbo valandėles – ir jaučiu, kaip to kūrybinio saldumo gali paragauti žiūrovai, klausytojai, aišku, ir mūsų senjorai šventiniuose sambūriuose.

Asociacija ,,Vaivorykštės tiltai“.

Ne vienam skyriaus renginyje dalyvavo ir mano su bendraminčiais prieš 5 m. įkurtos ir vadovaujamos Kėdainių literatų ir menininkų asociacijos ,,Vaivorykštės tiltai“ poetai. Per tuos metus jie išleido ne vieną knygą, pristatė ne vieną parodą, kartu surengėme ne vieną literatūrinę šventę. Įgyvendinus du Kėdainių rajono savivaldybės finansuotus projektus išleidome šaunių asociacijos narių kūrybos knygas: ,,Reikia būti žydinčiu medžiu“ ir ,,Ir jaučiu, kaip Lietuva širdin įauga“, grupės ,,Vaivorykštė“ autorinių dainų kompaktinę plokštelę ,,Tokia sava tu, Lietuva“. Autorinės muzikos grupės dainos tapo mūsų asociacijų kultūros sklaidos vizitine kortele. Beje, dalis literatų yra garbaus amžiaus, dalyvauja ir LPŽA Kėdainių skyriaus veikloje.

Ar daug žmogui reikia? Nedaug, tik gyventi savo gyvenimą… Mokytis visą gyvenimą… Suburti žmones patrauklioms veikloms, nes vienatvėje laimingų nebūna. Klausyti ir išgirsti, padėti ir gerbti…Tai supratau mokydamasi, studijuodama pedagogiką ir filologiją, augindama savo vaikus, brangindama šeimą, dirbdama pedagoginį vadybinį darbą. Ir šiandien esu labai laiminga, kai į Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro Neformaliojo vaikų švietimo skyriaus grupes ateina buvusių mokinių vaikai, kupini naujų žinių ir gebėjimų įgijimo troškulio. Dar gražiau, kai savo anūkus ar proanūkius atveda mano senjorai. Vadinasi, gyvenimo ratas sukasi. Svarbiausia, kiekvieną gyvenimo laikotarpį praleisti taip, kad suprastum kiekvienos būties valandos prasmę ir tai, ką moki, ką gali, pasidalinti su kitais. Argi gyvenimu ir jo patirtimi neverta didžiuotis?


Brangūs LPŽA Kėdainių rajono skyriaus ir visi mūsų mielo krašto senjorai,

Vasara alsuojančioje saulėtoje, aksominėje rudens šviesoje minime Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną – Jūsų šventę. Tegul gamtos stebuklo palytėtose širdyse amžinai dega kaitri išminties ugnis, kuri nuskaidrina likimo kelių vingius visiems, prisiliečiantiems prie Jūsų gerumo, taurumo, nuoširdumo, darbštumo. Tegul neišsenkantis Jūsų patirties šaltinis taurina jausmus, skatina būti atsakingus ir pilietiškus. Eikime kartu, gerbdami, mylėdami, atjausdami vienas kitą, dalindamiesi džiaugsmais ir rūpesčiais, kartu spręsdami iškilusias problemas. Sveikinu Jus, mielieji, ir linkiu puikios sveikatos, geros nuotaikos, draugiško bendrystės kelio dalijantis skalsia likimo duona ir veikla, kuri mus dvasiškai stiprina, vienija ir leidžia būti stipriais ir reikalingais savo šeimose, savo bendruomenėse, savo krašte, savo brangiojoje Lietuvos žemėje.

Alma Jociuvienė,
Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos
Kėdainių skyriaus pirmininkė

Panašios naujienos