Virškinimo sutrikimai gali byloti ir rimtesnes ligas

Virškinimo sutrikimai – vieni iš dažniausių sveikatos sutrikimų sąraše. Streikuojant virškinimo procesui, ilgainiui gali išsivystyti įvairių negalavimų ir ligų, susijusių su skrandžiu, žarnynu ar kitais virškinamojo trakto organais. Virškinimo sutrikimus gali lemti netinkama mityba, stresas ir nerimas bei per mažas ar per didelis fizinis krūvis, tačiau kartais sutrikęs virškinimas gali slėpti ir rimtesnes sveikatos problemas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Apgaulingi simptomai

Kamuojant jausmui, kad skrandis „nedirba“, įprasta manyti, kad jame per mažai rūgšties. Ypač, jeigu burnoje nejaučiamas rūgšties skonis. Statistiškai tik apie 10 proc. pacientų dėl tam tikrų ligų turi sumažėjusį skrandžio rūgštingumą ir tai dažniausiai būna vyresnio amžiaus žmonės.

„Esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, rūgštis nebūtinai turi būti jaučiama tik burnoje. Rūgštis, ypač nakties metu, gali atitekėti iki balso stygų ir vienintelis paciento skundas gali būti kimstantis balsas, sausas kosulys, nemalonus gumulas ar gleivės gerklėje“, – sako sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ vidaus ligų gydytoja Roma Uogelienė.

Per didelis skrandžio rūgšties kiekis gali pasireikšti ir visai kitokiais požymiais. Kai rūgšties yra per daug, pirmiausia sutrinka skrandžio motorika – tai yra judėjimas. Skrandžio įprastinė peristaltika – tai nuolat pasikartojančios bangos, kurios turinį stumia žemyn. Sutrikus motorikai, sutrinka ir minėtos bangos – turinys nebeslenka žemyn, užsistovi, todėl yra jaučiama, lyg valgis nebūtų virškinamas, viskas stovi.

Pasakymas, kad skauda, gydytojui dar nieko nepasako. Gydytojas turi žinoti, kada skauda, nuo ko užeina ir nuo ko praeina, kur skausmas plinta.

„Tai gali būti pirmas arba vienintelis padidėjusio skrandžio rūgštingumo požymis. Dažnai atsiranda antiperistaltika – tai yra atgalinės bangos, kurios pasireiškia pykinimu, šleikštuliu, riaugėjimu, jei bangos stiprios – gali būti ir vėmimas, po kurio palengvėja. Kai atgalinės bangos prasideda nuo dvylikapirštės žarnos, kyla į skrandį ir aukštyn, galime pajusti kartumą burnoje, nes antiperistaltinės bangos burną užpildo kartaus skonio tulžimi“, – pasakoja R. Uogelienė.

Kaip nustatyti?

Pykinimas ir nevirškinimo jausmas gali atsirasti ir sergant kasos ligomis, tačiau ne visada. Panašūs simptomai kyla iš stipraus jaudulio ir blogų emocijų, taip pat sutrikus smegenų kraujotakai.

„Kad nustatytume patologiją, iš paciento turime surinkti daug informacijos. Labai svarbu sužinoti, kokiu atveju simptomai atsiranda ir nuo ko praeina. Pavyzdžiui, jei pykina prieš valgį, o po valgio pykinimas išnyksta – greičiausiai tai bus dvylikapirštės žarnos ligos. Jei maistas įtakos neturi, o pykinimas atsiranda po galvos susvaigimo – greičiausiai tai smegenų kraujotakos sutrikimas“, – sako R. Uogelienė.

Pasakymas, kad skauda, gydytojui dar nieko nepasako. Gydytojas turi žinoti, kada skauda, nuo ko užeina ir nuo ko praeina, kur skausmas plinta.

„Pavyzdžiui, kai skausmas pasireiškia dešiniame šone, tik uždavęs  papildomų klausimų ir atlikęs tam tikrus tyrimus, gydytojas gali pasakyti, ką reikia gydyti. Dešiniajame šone yra inkstai, kepenys, tulžies pūslė ir tulžies latakai, net kasos ir skrandžio skausmas gali plisti į dešinę pusę. Apatinės širdies sienelės infarktas gali pasireikšti pilvo skausmu, pykinimu ar vėmimu, kaip ir neuralginiai stuburo skausmai nugaroje gali plisti į dešinį šoną ar net pilvą“, – pasakoja vidaus ligų gydytoja.

Svarbu kreiptis į gydytoją

Pirmutinis ir pats paprasčiausias tyrimas – pilvo organų echoskopija, kuri suteikia medikams daug informacijos. Šio tyrimo metu galima nustatyti arba atmesti ligas, susijusias su kepenimis, tulžies pūsle bei latakais ir kasa. Echoskopinio tyrimo metu skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės pakitimai nematomi, tačiau jei skrandyje gausu turinio ir skysčių, galima įtarti tam tikras ligas bei parekomenduoti pacientui papildomai išsitirti atliekant gastroskopiją.

„Svarbiausia, atsiradus negalavimams, pasitikėti gydytoju ir kreiptis į jį pagalbos. Tuomet ligos nustatymo kelias būna žymiai trumpesnis, nustačius ją – greičiau suteikiama pagalba.

Net ir tuomet, kai nerandama jokių pakitimų, reikalingas tam tikras gydymas, nes paciento savijauta negera. Kartais pakanka vien mitybos korekcijos, bet dažnai reikalingas ir medikamentinis gydymas“, – sako R. Uogelienė.