Daigų augintojus slegia ne tik išaugusios išlaidos, juos nuo šaligatvių gena policija

Kėdainių centriniame turguje dar gegužę prasidėjusi apgultis tęsiasi. Dabar pats intensyviausias daržovių ir gėlių daigų sodinimo metas, tad turgus ir jo prieigos skendi nuo ūkininkų produkcijos. Visiems prekybininkams vietų turguje nepakanka, tad nemažai jų įsitaiso ant šaligatvių, o iš čia juos vaiko policija. Tai – daugybės metų problema, kuriai sprendimo vis dar nerandama.

Augintojai – neviltyje

Janušavos aikštėje įsikūręs centrinis miesto turgus veikia dvi dienas per savaitę – kiekvieną trečiadienį ir šeštadienį nuo ryto iki maždaug vidurdienio. Didžiausias antplūdis čia būna gegužės –birželio mėnesiais.

Per kelis dešimtmečius taip jau susiklostė, kad nemaža dalis prekybininkų prekiauja turgaus prieigose: prie turgavietės tvoros, taip pat ant šaligatvių kitapus gatvės bei Lauko g. pradžioje. Bet čia jie sulaukia policijos bei savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojų reidų ir raginimų nuo šaligatvių pasitraukti.

Augintojai teigia nesuprantantys, kodėl taikomi dvigubi standartai. Kodėl leidžiama prekiauti tik prie turgavietės tvoros, o kitapus gatvės jau nebegalima?

,,Pažiūrėkite, kiek daug yra prekiautojų ir dar daugiau – pirkėjų. Visi mes į centrinio turgaus teritoriją niekaip netilptume. Tegul padaro vietą, kurioje sutilptų visi prekiautojai, tada mes ten ir prekiausime.

O dabar talpinamės Lauko g. Prie mūsų nėra buvę jokio eismo įvykio. Pėstieji gali praeiti kita gatvės puse, ten šaligatvis laisvas.

Augintojai teigia nesuprantantys, kodėl taikomi dvigubi standartai. Kodėl leidžiama prekiauti tik prie turgavietės tvoros, o kitapus gatvės jau nebegalima?

Jei mes trukdome eismui, kodėl tuomet prie turgaus tvoros leidžiama prekiauti? Juk pirkėjai irgi eina ta pačia gatve, kuria važiuoja automobiliai. Kodėl negalima pastatyti kelio ženklo, kad turgaus metu automobilių eismas šioje atkarpoje būtų ribojamas?

Jei tai dėl tvarkos – vietiniai gyventojai mums jokių pastabų neišsako. Mes, pasibaigus turgui, susitvarkome vietas, kur prekiavome, nušluojame ir surenkame tiek savas, tiek svetimas šiukšles. Galime mokėti mokesčius seniūnijai ar turgaus administracijai, tegul tik leidžia mums dirbti.

Nenorime eiti į Užimtumo tarnybą ir prašyti pašalpų. Norime dirbti ir turėti galimybę parduoti savo produkciją. Prašome sudaryti tam sąlygas – vienodas visiems prekiautojams, kad nebūtų dvigubų standartų”, – viena kitą papildydamos kalbėjo Daina Jurevičienė, Jovita Pranckevičienė ir Natalija Grybauskienė.

Pakalbinti prekiautojai tikino, kad yra vaikomi policijos, reidų metu su jais nepagarbiai bendraujama.

,,Vieną dieną buvo atėjęs Saulius Rosteika iš savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus. Pasakė, kad galime ant šaligatvio išsidėlioti savo prekes taip, kad liktų vietos žmonėms praeiti, taip ir padarėme. Kitą kartą tas pats S. Rosteika atėjęs su policijos pareigūnais sakė, kad prekiauti ant šaligatvio negalima. Jie mūsų nesiklausė, tik šaukė, rėkė, nemandagiai bendravo. Taip ir nesupratome, kodėl vieną kartą leidžiama prekiauti, kitą kartą nebeleidžiama?” – guodėsi daigų augintojai.

Pakomentuoti susidariusią situaciją sutiko rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Danutė Mykolaitienė.

„Ankstyvą pavasarį prekeivių nebuvo daug, todėl buvo paprašyta, kad prekes išdėliotų taip, kad liktų vietos šaligatviu praeiti pėstiesiems. Dabar prekeiviai jau prekiauja iš abiejų gatvės pusių. Pėstiesiems tapo nesaugu – jie turi eiti važiuojamąja kelio dalimi.

Pavasarį buvo gauta pranešimų dėl avarinių situacijų turgavietės prieigose, taip pat gauta aplinkinių teritorijų gyventojų skundų, kad nėra galimybių saugiai eiti šaligatviu, todėl, reaguojant į pranešimus, kartu su policijos pareigūnais, pavojų keliančių prekeivių buvo paprašyta pasirinkti kitas legalias prekybos vietas, juolab, kad matome, ir turgaus administracija tai patvirtina, kad turgaus teritorijoje yra laisvų prekybos vietų“, – teigė D. Mykolaitienė.

Turgaus plotas per mažas?

„Kodėl daigų prekeiviai nenori prekiauti turgaus teritorijoje, va ir nežinau. Vienoje turgaus pusėje pernai buvo padaryta nauja asfaltuota aikštelė, atnaujinti prekystaliai ir stoginės, kur galima pasislėpti nuo lietaus ar kaitrios saulės, bet visi nori prekiauti ant gatvės, o aš juk negaliu 2–5 aukštais jų surikiuoti.

Kurie prekiauja prie turgavietės tvoros, ten, kur mums priskirta teritorija, tuos gal ir sutalpintume į patį turgų, bet visi kiti tai jau netilptų. Žinot, su tais daigais ar gėlėmis tai žmogui daug vietos reikia.

Šeštadieniais laisvų vietų pačiame turguje būna mažiau, trečiadieniais – daugiau. Mokesčiai už vietą turguje nėra labai dideli. Pavyzdžiui, po stogu ant prekystalio (1,67×0,90 m) – 3 eurai, aikštelėje (3,50×3 m) – 6 eurai, išorėje, prie turgaus tvoros – 4 eurai. Tie, kurie prekiauja kitoje gatvės pusėje priešais turgų ar Lauko g. ant šaligatvio, tai nežinau, ar kokias rinkliavas moka.

Ten, kur mums priskirta teritorija – turgaus vidus ir aplink jį, švara rūpinamės mes. Pasibaigus turgui, šluojame, renkame šiukšles, kartais prašome prekiautojų apsitvarkyti, bet jei jie to nepadaro, tvarkome mes.

O tie, kur anapus gatvės prekiauja, tai taip tvarkosi – nubraukia šiukšles nuo šaligatvio į gatvę, po to skraido maišeliai, pirštinės, arba neša šiukšles į mūsų atliekų konteinerius. Faktiškai žmonės turėtų prekiauti turguje“, – teigė centrinio Kėdainių turgaus Janušavos aikštėje administratorė Laima Vaicekavičienė.

Pakalbinti prekiautojai tikino, kad yra vaikomi policijos, reidų metu su jais nepagarbiai bendraujama.

„Turguje tai tikrai visi netilptų, nes visi daug daigų turi, tikrai neužtektų vietos. Čia ant šaligatvio yra erdviau ir pirkėjų daugiau. Jei reikėtų visiems grūstis į turgų, tai nežinau, kaip čia būtų“, – sakė daigais prekiaujanti Vyta Valionienė.

Žmonių įpročius keisti sunku

„Eiti pirkti daigų į patį turgų man nė mintis nekiltų, nes ten tik daržovėmis ir vaisiais, medumi ar kokiais duonos gaminiais prekiaujama. Prekyba ant gatvės gal ir nėra saugi pirkėjams, bet dėl to nereikėtų kaltinti tik prekybininkų, pirkėjai patys nėra atidūs, nors žino, kad čia vyksta ir automobilių eismas. Ir vairuotojai – reikia nereikia važiuoja.

Manau, geriausia būtų šioje atkarpoje turgaus valandomis riboti automobilių eismą, leisti važiuoti tik čia gyvenantiems arba prekes norintiems išsikrauti asmenims. Neleisti automobiliams stovėti ilgą laiką. Dvi dienas per savaitę po kelias valandas – niekam dėl to nebūtų jokios tragedijos. Taip būtų ir vilkas sotus, ir avis sveika“, – išeitį iš susidariusios situacijos mato į turgų gėlių atėjusi pirkti kėdainietė Regina Vainienė.

„Apskritai, tai yra įsisenėjusi problema. Suprantame augintojus, kad jie nori parduoti užaugintą produkciją, o pirkėjams taip yra patogiau, bet turime užtikrinti, kad prekyba būtų saugi, nes kas bus, jei įvyks koks nors eismo įvykis, ar bus sužaloti žmonės, kas tada atsakys?

Nesiekiame bausti prekiautojų, tik stengiamės paaiškinti žmonėms, kad prekyba turi būti vykdoma teisės aktuose numatytose vietose“, – teigė savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja D. Mykolaitienė.

Rajono savivaldybė informavo, kad kelio ženklai yra pastatomi ar panaikinami, remiantis Eismo saugumo komisijos prie Kėdainių rajono savivaldybės sprendimu. Taip pat, kad savivaldybės vadovai planuoja dar kartą susitikti su Centrinės miesto turgavietės savininkais ir kartu ieškoti galimybių, kaip išspręsti saugios prekybos klausimą.

Augintojus gniuždo ir kitos bėdos

„Pernai buvo geresnis perkamumas, o šiemet tai ir auginti daigus buvo sunkoka. Kadangi pavasaris buvo šaltas ir viskas susivėlino, tai kai kurie daigai peraugo. Agurkiukų, atrodo, nemažai primegzta, bet, kai naktys šaltos – jie stovi ir neauga. Žmonės dabar ieško pomidorų daigų, bet jų jau beveik nebelikę.

Turguje prekiauju jau penkti metai, pensija nedidelė, tai šiek tiek prisiduriu, kad būtų lengviau išgyventi. Iš daigų auginimo neprasigyvensi – čia nėra taip, kaip Palangoje, kad gali per kelis mėnesius užsidirbti visiems metams. Čia, žiūrėk, jei daigų nepardavei, tai kartais dalį jų tenka išmesti“, – pasakojo V. Valionienė.

„Pirmą kartą atvežiau parduoti tai, kas liko – salierų, truputį žylių, zinijų ir kitų augalų. Už eurą duodu po 5 ar 10 daigelių. Prekyba silpnoka, nelabai kas perka“, – guodėsi senjorė Irena.

„Šiemet viskas taip išbrango. Jei pernai malkas pirkom po 300, tai šiemet – jau 600 reikia mokėti. Anglys buvo po 180, dabar – 305 eurai. Brango ir durpės, ir sėklos, ir dar kainos kils. O daigų tai tiek pabranginti negalime. Tik po 20 centų prašome brangiau nei pernai. Auginame daugiau rūšių augalų daigų, kitaip negalėtume išsilaikyti.

Teko atsisakyti kopūstų auginimo, nes viską kirminai sugraužia, o cheminius preparatus pas mus uždraudė naudoti. Apskritai, Lietuvos valdžia tik į didžiuosius ūkininkus žiūri, o į smulkiuosius nelabai kreipia dėmesį. O štai, Lenkija – nuostabi šalis, nes ten į mažus augintojus atsižvelgia, o pas mus tai tik kad didiesiems būtų gerai, naikina jiems konkurenciją“, – sako jau 25 metus su žmona ūkininkaujantis Saulius Pranckevičius.

Daržininkystė vis dar populiari

„Agurkų daigų pirkau. Buvau savo pasėjusi, bet neišdygo, gal per anksti pasėjau, šalta buvo ir supuvo? Pasiūla turguje nemaža, už eurą 3 agurkų daigus duoda. Paėmiau už 3 eurus. Dar auginu truputį pomidorų, baklažanų, paprikų. Savo augintos daržovės ir daug skanesnės nei pirktos parduotuvėje, ir ekologiškesnės. Aš naudoju tik organines trąšas“, – sakė Nijolė Raudonienė.

„Yra turguje visko, ko nori. Pirkau brokolių, vėlyvų kopūstų. Šiemet daigų kainos gal ir didesnės, bet vis tiek pigiau atsieina patiems auginti daržoves, nei pirkti. Be to, yra sveikiau. Į parduotuves daržovės daugiausiai vežamos iš didelių ūkių, kur daugiau visokios chemijos naudoja. Savo – tai savo. Viskas ekologiška“, – tvirtino pirkėja Vilma.

„Kaime gyvenam, yra žemės, tai kodėl neauginti. Mes nuo jaunystės taip pripratę. Užsiauginam sau beveik visų daržovių. Jei per daug, pasidalinam su mieste gyvenančiais giminaičiais. Žmonėms norisi to kaimiško agurko ar pomidoro, net ir kaimiški kiaušiniai yra labiau vertinami.

Apskritai, kaime nemažai žmonių, ypač atsikėlusių iš miesto, daržininkyste nebeužsiima – kur apsidairai, tik vejos, gėlynai, baseinai. Bet yra ir tokių, kurie, atvirkščiai, stengiasi patys užsiauginti jiems reikalingų daržovių. Taip ir mes. Man, pavyzdžiui, parduotuvėje esančios morkos yra per saldžios, jų, kaip ir kitų daržovių prisiauginam tiek, kad iki kito derliaus pakanka. Pirkti daržovių tenka labai retai“, – pasakojo Rasa Narbutienė.

„Viską patys auginam nuo A iki Z, nes norisi sveikai maitintis. Tiesą sakant, dabar pirmi metai, kai ėmėmės daržininkystės, nes viskas labai brangsta. Dar niekad nebuvo tokių kainų. Žmonės yra priversti augintis ką nors. Žodžiu, nebūkim tinginiai, ir viskas bus gerai“, – teigė optimistiškai nusiteikusi Vida Kuizinienė.