Šylantis klimatas lemia daugiau meteorologinių ekstremumų – gilesnius šalčius, didesnius bei ilgiau trunkančius karščius. Be to, padaugėjo lokalių liūčių, sausrų. Ūkininkai susiduria su iššūkiais, kaip apsaugoti augalus nuo šių meteorologinių reiškinių neigiamos įtakos.

Ypač pavojinga pasėliams yra vis dažnėjanti kruša, pridaranti daug žalos rapsų laukams, todėl pasėlių savidraudos fondas su Kėdainių rajone, Akademijoje, veikiančio Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslininkais tęsia pernai pradėtą žieminių rapsų regeneravimosi galimybių tyrimą Lietuvos klimatinėmis sąlygomis. Jo rezultatus ką tik pristatė ūkininkams ir žalų vertinimo ekspertams surengtoje Lauko dienoje.

Renginyje dalyvavę ūkininkai juokavo: „Kam čia imituoti krušos žalą, atvažiuokite pas mus į laukus“ ir dalinosi savo ūkių patirtimi, kaip jiems tenka saugotis nuo pačių įvairiausių meteorologinių išdaigų.

Lauko dienoje mokslinių bandymų rezultatus pristatė LAMMC vyresnioji mokslo darbuotoja Ona Auškalnienė ir pasėlių savidraudos fondo “VH Lietuva” vadovas Martynas Rusteika.

Bandymų metu mokslininkai imitavo krušos daromą žalą žieminiams rapsams keturiuose jų išsivystymo tarpsniuose – prieš pat žydėjimą, žydėjimo pradžioje, kai žydi 10 proc. žiedų, per vidurį žydėjimo ir žydėjimo pabaigoje.

„Būdo, kaip apsisaugoti nuo krušos, nėra. Jeigu būna gabaliukai, kurie sudaužo stiklus, stogus, tai augalą jie nukerta kaip dalgiu. Kai rapsai jau subręsta ir būna sausi, tai užtenka visai mažyčių krušos gabaliukų ir trumpalaikės, 5–10 minučių krušos, kad visą mūsų metų darbą paleistų vėjais, kad atsidarytų ankštaros ir visos sėklos išbyrėtų ant žemės“, – renginio metu pasakojo LAMMC vyresnioji mokslo darbuotoja Ona Auškalnienė.

Tyrimai parodė, kad, jeigu rapsai buvo pažeisti prieš žydėjimą, derliaus praradimai siekė 11–15 proc., o pažeidus juos žydėjimo pabaigoje – buvo prarasta daugiau kaip 70 proc. derliaus. Pasak mokslininkės, šiais metais rezultatai šiek tiek skirsis, bet tendencijos išlieka tos pačios.

Rapsų pasėliams dirva buvo suarta, pasėti jie buvo optimaliu metu – rugpjūčio 20 dieną. Rapsų veislė – „Extime“, pasėta po 60 augalų į kvadratinį metrą.

„Žiema rapsams žiemoti buvo labai palanki. Pavasarį krušą imitavome skirtingais periodais nulenkdami ar nulauždami rapsus. Imituodami krušos nulaužiamus augalus, ne tik nupjovėme juos ,,trimeriu“, bet dar su grėbliu suniokojome likusią dalį – taip tiksliausiai imituojama krušos žala. Imitavome ir ypač stiprią krušą, augalai buvo nupjauti paliekant žemą ražieną. Ankstyvajame tarpsnyje nulenkti rapsus yra labai sunku, nes jie ne linksta, o lūžta, bet atradome, kad, norint nulenkti, reikia augalą šiek tiek pasukti“, – apie bandymo įrengimo subtilybes pasakojo O. Auškalnienė.
Kiekviename išsivystymo tarpsnyje pažeisti rapsai regeneravosi skirtingai.

„Ankstyvas nulankstymas didelio efekto vizualiai vertinant neparodė, bet matome stiebo pakitimus – augalai stengiasi atsitiesti ir formuoja vadinamąją „pypkę“. Bandymų laukeliuose, kuriuose rapsai buvo nupjauti anksti, augalai sudūlėjo – ir jų liekanų nebesimato, tuo tarpu vėliausiai nupjautuose laukeliuose dar randame augalų liekanų“, – rodė O. Auškalnienė.

Tęstinių bandymų metu mokslininkė įsitikino, kad rapsai turi stiprias regeneracines savybes, todėl nereikėtų po krušos atėjus į rapsų lauką iš karto išsigąsti. Pažeisti prieš žydėjimą, jie regeneruojasi gana lengvai, o ir vėlesniuose tarpsniuose pažeisti augalai taip pat dar turi jėgų iš dalies atsitiesti.

Gausus būrys pasėlių žalų vertinimo ekspertų ir ūkininkų susidomėję klausėsi bandymų rezultatų pristatymo. (Pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ nuotraukos)

„Manau, kad šiemet laukuose, kurie buvo ne nukirsti, o nulenkti, derliaus sumažės daugiau nei pernai, nes daugiau drėgmės, augalai buvo vešlūs, apatiniai augalai ėmė gesti. Dėl nulenkimo ir gausaus drėgmės kiekio rapsai net pūva, nebegali toliau visavertiškai formuoti derliaus, tas pažeidimas ir lems derliaus praradimus. Apmirusios ankštarėlės subrendo, bet grūdeliai bus visiškai smulkūs. Nulenkto augalo sėklytės būna sudžiūvusios ir labai mažos – tūkstančio sėklų masė bus labai nedidelė“, – bandymų rezultatus savo delne rodė O. Auškalnienė.

Mokslininkė pabrėžia, kad nors pažeisti rapsai iš dalies atsitiesia, bet ūkininkai turi įdėti daug papildomų pastangų, kad išsaugotų likusį derlių.

Pasak mokslininkės, meteorologinės sąlygos kasmet skirtingos, todėl atnaujinti žinias reikia nuolatos, o objektyvūs tyrimų duomenys yra naudingi visoms pusėms – ir ūkininkams, ir pasėlių draudikams, ir patiems mokslininkams.
Su rapsais atliktų mokslinių bandymų rezultatai bus perkelti į pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ žalų vertinimo metodikas Lietuvoje ir Latvijoje.

„Nuo krušos vaistų nėra ir tai – viena didžiausių grėsmių rapsų laukams pastaruoju metu. Tokie tyrimai labai svarbūs, norint teisingai įvertinti krušos daromus nuostolius žieminių rapsų pasėliams ūkininkų laukuose. Mums labai svarbu vadovautis objektyvia, mokslininkų patvirtinta informacija, todėl tikiu, kad surėmę pečius tikrai rasime geriausius būdus, kaip apsaugoti Lietuvos ūkininkų pasėlius“, – sakė Vokietijos pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Lauko dienos renginyje ūkininkai buvo supažindinti ir su kitais LAMMC Žemdirbystės institute daromais tyrimais – žieminių kviečių sėjos laikų bandymais, kurių metu eksperimentuota su penkių veislių „Fabulus“, „Skagen“, „Ada“, „Edvinas“ ir „Creator“ sėjos laiku.

„Atrodo, jau viską žinome apie žieminius kviečius, bet klimatas keičiasi, dažnėja įvairūs meteorologiniai reiškiniai. Pagrindinės žalos, susijusios su sėjos laiku – žieminių kviečių iššąlimas ir išgulimas. Pastebėta, kad anksti pasėti kviečiai labiau linkę išgulti. Išgulimas priklauso ir nuo veislės. Pernai anksti pasėti „Skagen“ veislės augalai išgulė labiausiai. Rugsėjo pradžioje pasėti augalai išgulė, visi kiti, kurie buvo pasėti vėliau, – neišgulė. Išgulus kviečiams ne tik sumažėja grūdų derlius, bet ir labai pasunkėja derliaus nuėmimas. Būna, kad perauga piktžolės, padidėja grūdų drėgmė, puola visokie grybai, išauga saugojimo sąnaudos. Anksti pasėti kviečiai šią žiemą ir labiau iššalo, nes jie buvo užauginę didelę augalinę masę, kuri po storu sniego sluoksniu iššuto. Vėliau pasėti kviečiai peržiemojo žymiai geriau. Pagrindinė mūsų išvada – žieminių kviečių sėjos geriau neankstinti“, – pasakojo O. Auškalnienė.

Kintant klimatui, kai ruduo darosi ilgas ir šiltas, vasarinės dviskiltės piktžolės sudygsta ne pavasarį, o rudenį.
„Jeigu mes, anksti pasisėję, nesukontroliuojame piktžolių rudenį, tai pavasarį tokių piktžolių kontrolė bus labai komplikuota. Kintant klimatui ypač plinta vienaskiltės piktžolės, pavyzdžiui, dirvinės smilguolės, peliniai pašiaušėliai – pastarieji labai išplito Pakruojo, Jurbarko, Vilkaviškio rajonuose. Ten, kur paplitęs pelinis pašiaušėlis, būtina piktžolių kontrolė iš rudens ir būtinas sėjos vėlinimas. Aišku, jeigu mes taikome sėjomainą ir kitas technologines priemones, tai yra daugiau variantų, bet jeigu norime lengviausio varianto – sėti ir imti derlių, tai labiausiai užterštuose vienaskiltėmis piktžolėmis laukuose sėjos vėlinimas yra būtinas“, – su ūkininkais kalbėjosi mokslininkė O. Auškalnienė.

Kelerių metų bandymų rezultatai rodo, kad dėl vėlyvesnės sėjos esminio derliaus sumažėjimo nėra, net ir pasėjus spalio mėnesio pabaigoje.

Viena iš klimato šiltėjimo pasekmių – meteorologiniai reiškiniai tampa labai lokalūs. Siekiant spręsti šią problemą, apsidraudusius ūkininkus vienijantis pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ planuoja per porą metų Lietuvos ūkininkų laukuose pastatyti maždaug 100 meteorologinių stotelių. Stotelių tinklas leis objektyviau įvertinti meteorologinių sąlygų poveikį žemės ūkio augalams, o ūkininkams leis planuoti ir atlikti savo žemės ūkio darbus.

Panašios naujienos