Apleisti pastatai ir griūvančios užtvankos – ne tik Kėdainių problema

Vakar Kėdainiuose su aplinkos ministru Simonu Gentvilu susitikę savivaldybės tarybos nariai Saulius Grinkevičius ir Sandra Barzdienė atkreipė ministro dėmesį į problemas, kamuojančias beveik visas šalies savivaldybes.

Tarybos nariai prašė Aplinkos ministerijos padėti savivaldybėms spręsti situaciją dėl savininkus turinčių apleistų, neprižiūrimų pastatų bei blogos būklės užtvankų ant upių ir upelių.

Užtvankų remontui lėšų nenumatyta

Kėdainių rajone 16 užtvankų priklauso valstybei, bet patikėjimo teise yra perduotos valdyti savivaldybėms. Dar 5 užtvankos – miesto parko, Dotnuvos užtvanka ant Dotnuvėlės ir trys užtvankos Krakėse – Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybė.

„Situacija su užtvankomis rajone darosi panaši, kaip ir su tiltais, – nerimauja buvęs rajono meras S. Grinkevičius. – Didelės dalies užtvankų būklė yra labai prasta. Visos jos yra pastatytos dar sovietmečiu – 1977, 1975 ir netgi 1954 metais. Tai galima įsivaizduoti jų būklę, kai jos niekada nebuvo kapitališkai remontuojamos“.

Pasak S. Grinkevičiaus, vienintelės rajone – Vaidatonių – užtvankos remontui yra skirta lėšų ir ji bus kapitališkai suremontuota. Tačiau Kėdainių miesto parko užtvankos, kuri pastatyta 1976 metais, būklė taip pat yra pakankamai sudėtinga.

„Užtvankų klausimus ministrui akcentavome. Dėl užtvankų pažadų neišgirdome“, – apgailestauja politikas.

Kėdainiečius aplinkos ministras informavęs, jog šiuo metu ministerijos lėšos skiriamos tik užtvankų demontavimui, o kapitaliniam jų remontui – lėšų labai nedaug numatyta.

„Bet mes vis tiek akcentavome, kad anksčiau ar vėliau užtvankų problemas teks spręsti. Nes nuo sovietmečio užtvankomis nebuvo rūpinamasi. Nors didelio optimizmo šiuo klausimu ministras mums ir nesuteikė“, – sako S. Grinkevičius.

„Nebaigtos statybos“ neturėtų būti amžinos

„Turinčių savininkus apleistų pastatų arba, taip vadinamos, „nebaigtos statybos“ objektų priežiūra yra didelis galvos skausmas savivaldybėms. Galima sakyti – neišsprendžiama problema, – teigia Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys, buvęs rajono meras Sauliaus Grinkevičius. – Įstatymai yra tokie, kad savivaldybės neturi galių priversti apleistų nekilnojamo turto objektų savininkų susitvarkyti arba užbaigti statybas ar parduoti, jei patys nesugeba užbaigti ir pan.“

„Šis pastatas Kėdainių senamiestyje beveik 20 metų priklausė verslininkui, kuris nieko nedarė, – ministrui stabtelėjus prie „nebaigtos statybos“ Didžiojoje gatvėje, sakė situaciją gerai žinantis S. Grinkevičius. – Dirbant meru, man pačiam teko su savininku kalbėtis, bandyti įtikinti. Baudos už pastato nepriežiūrą verslininkui turbūt atrodė juokingos – sumokėdavo tą 100 Eur baudos ir toliau nieko nedarė“.

Pasak S. Grinkevičiaus, dabar pastatas turi naujus savininkus, tad galima tikėtis, kad bus sutvarkytas.

„Tačiau su ministru kalbėjomės ne apie tą konkretų vieną pastatą, bet apie sisteminę problemą, kuri yra ne tik Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, bet – visoje Lietuvoje“, – atskleidė S. Grinkevičius.

Vien Kėdainių mieste ir rajone apleisto ir nekilnojamojo turto sąraše – per pusšimtis objektų. Teismo sprendimu bešeimininkiu pripažintą nekilnojamąjį turtą savivaldybė, pasinaudodama ES lėšomis, gali nugriauti. Tačiau apleistų pastatų ir „nebaigtų statybų“ savininkų priversti tai padaryti įrankių nėra.

„Atkreipėme ministro dėmesį, o jis pažadėjo peržiūrėti teisės aktus, kurie reglamentuoja apleistų pastatų priežiūrą ir skatinimą sutvarkyti“, – vilties neslepia S. Grinkevičius.

Politiko teigimu, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, „nebaigta statyba“ gali tęstis amžinai.

„Pasiūlėme ministrui, kad turėtų atsirasti terminai, kada sprendimus dėl neprižiūrimų pastatų ar nebaigtų statybų jau galėtų priimti savivaldybės ar valstybinės institucijos“, – sako savivaldybės tarybos narys.