Pristatė Kėdainių rajono ekonominius ro

Kėdainiuose verslo įmonių atstovams buvo pristatytos makroekonominiai bei šalies savivaldybių rodikliai. Juos apžvelgė „Swedbank“ Pietų filialo valdytojas Saulius Drasutis. Pasak jo, šiųmečiai Lietuvos ekonomikos rodikliai nebuvo nuviliantys, o vartotojų ir verslo įmonių lūkesčiai išliko stabilūs ar net gerėjo.

„Swedbank“ Pietų filialo valdytojas Saulius Drasutis pristatė makroekonominius bei Lietuvos savivaldybių ekonominius rodiklius.

„Bendrai Lietuvoje situacija yra geresnė nei Europoje. Bendrasis vidaus produktas šiais metais turėtų augti 3,3 procento. Tai yra dvigubai daugiau nei praėjusiais metais. Tendencijos išties yra neblogos, nes vartotojų lūkesčiai yra augantys, gamybininkai išnaudoja visus savo gamybinius pajėgumus. Manome, kad didžiąją dalį BVP augimo sudarys vidaus vartojimas ir įmonių investicijos. Gerokai atsigavęs ir eksportas. Praėjusiais metais mes turėjome gana didelį nuosmukį dėl to, kad Lietuvos įmonės, eksportavusios į Rusiją, tikrai turėjo tam tikrų iššūkių. Tačiau šiandien tos įmonės yra gerai persiorientavusios ir turi visas galimybes toliau eksportuoti į kitų šalių rinkas“, – sakė jis.

Numato kainų ir atlyginimų augimą
Pasak S. Drasučio, šiais metais Lietuvoje atlyginimai tikrai kils.
„Manome, kad šiais metais nominalus atlyginimų augimas bus per 6 proc. Žinoma, realus atlyginimų augimas bus mažesnis, kadangi Lietuvoje numatoma infliacija, tad apie pusantro, du procentus kainos tikrai brangs. Taip pat mažėja nedarbo lygis – jis yra išties mažas. Mano manymu, didžiausias iššūkis keliant atlyginimus yra kelti darbuotojų našumą. Praėjusiais metais tokio poreikio nebuvo – atlyginimai didėjo, tačiau darbo našumas neaugo. Tai yra išties nemažas rūpestis, nes mes panašią situaciją turėjome 2007–2008 metais, kai atlyginimai kilo dvigubai greičiau nei darbuotojų darbo našumas. Kurį laiką tai gali tęstis, bet ilgai – ne“, – pažymėjo banko atstovas.
Taigi atlyginimų augimo sulauksime, tačiau sulauksime ir kainų augimo.

Kainos augs dėl brangsiančios naftos
Jis pridūrė, kad praėjusiais metais kainos tikrai neaugo.
„Kainų augimo vidurkis tikrai nebuvo teigiamas. Štai dabar turime šios dienos informacijos, kad iki šiol dar turime defliaciją, t. y. kainų mažėjimą. Šiais metais kainos tikrai augs, bet ne dėl brangių kalafiorų, o dėl augančių naftos kainų. Šiais metais nafta tikrai brangs, taigi dėl to brangs šildymas, transporto kainos, kai kurių produktų kainos. Mes pastebime, kad brangsta tik atskiros produktų grupės. Be to, praėjusiais metais vien dėl benzino kainos sumažėjimo vidutiniškai kiekvienas automobilis sutaupė ir benzinui buvo išleista mažiau vidutiniškai po 240 eurų. Tai išties nemaži pinigai, dažnas mūsų tiek išleidžia vien šildymui per vieną sezoną. Gyventojai tokių dalykų nepastebi, tačiau visi pastebime pabrangusį kalafiorą, kurį mes vartojame tikriausiai vieną kartą per metus“, – pažymėjo jis.
Pasak banko skaičiavimų, labiausiai per metus brango vaisiai, kava, arbata, kakava, maitinimo paslaugos, tabakas, alkoholis, daržovės, apgyvendinimo paslaugos bei žuvis. Labiausiai pigo transporto paslaugos, pienas, sūris, kiaušiniai, cukrus ir saldumynai, aliejus ir riebalai, mėsa, duona ir grūdai. Pasak skaičiavimų, visas maistas praėjusiais metais, palyginti su 2014 metais, pigo beveik vienu procentu.

Kėdainių rajono savivaldybėje vidutinis darbo užmokestis (neto) siekė 551–600 eurų.

Mieste tendencijos minimaliai, bet geresnės nei Lietuvoje
Pasak pašnekovo, Kėdainiuose bendros ekonominės ir socialinės tendencijos panašios kaip ir visoje Lietuvoje.
„Mes pastebime, kad jūsų rajone įmonės gana pelningos, lyginant su kitais mažais šalies regionais. Lyginame vidutinio lygio bendroves, atmesdami stambiausias jūsų krašto įmones. Kėdainių rajone atlyginimai yra vieni iš labiausiai augančių – augimas siekė net apie 10 proc., kai visoje Lietuvoje bendras augimas siekė 6 proc. Atlyginimų vidurkiai taip pat yra pakankamai dideli. Žinoma, tą gali lemti kelios didelės įmonės“, – sakė S. Drasutis.
Jis pridūrė, kad nedarbo tendencijos taip pat yra vienos mažiausių, emigracijos skaičiai taip pat, anot pašnekovo, yra pakankamai maži.

Tarptautinė migracija 2015 m.
2015 m. visose savivaldybėse buvo daugiau išvykstančių svetur gyventojų nei grįžtančių ar atvykstančių gyventi iš užsienio. 2015 m. emigruojančiųjų svetur srautai, lyginant su 2014 m., padidėjo 22 proc. Imigracija, atvirkščiai, per metus mažėjo dešimtadaliu. Emigracija ženkliai išaugo – šalį paliko beveik 8 tūkst. daugiau gyventojų nei prieš metus.
Nedarbas
Per metus visose savivaldybėse nedarbas mažėjo, išskyrus tris – Pagėgių, Palangos m. ir Neringos savivaldybes. Lietuvoje pastebimos teigiamos nedarbo kitimo tendencijos – nuo 2011 m. jis kasmet mažėjo.
Darbo užmokestis
Vidutinis darbo užmokestis augo visose savivaldybėse. Kėdainių rajono savivaldybėje vidutinis darbo užmokestis (neto) siekė 551–600 eurų.

Socialinės pašalpos
Vidutinis mėnesinis socialinės pašalpos gavėjų skaičius Lietuvoje per metus sumažėjo 20 proc. Pagrindinės socialinių pašalpų gavėjų skaičiaus mažėjimo priežastys yra nedarbo mažėjimas ir darbo užmokesčio didėjimas. Kėdainių rajone 1000 gyventojų tenka apie 70 pašalpų gavėjų.

Darbo rinka
Lietuvoje 2016 m. pr. veikė 7 proc. daugiau ūkio subjektų nei 2015 m. pr. Didžioji dalis veikiančių ūkio subjektų telkiasi Vilniaus ir Kauno savivaldybėse. Čia jų skaičius sudaro beveik pusę visų šalyje veikiančių ūkio subjektų. 2016 m. pr. 1000-iui Lietuvos gyventojų teko 34,3 veikiantys ūkio subjektai. Kėdainių rajone šis rodiklis siekia apie 30.

Kėdainių rajono savivaldybės ekonominiai rodikliai:

Sudarė „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas, remdamasis Statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos, manocreditinfo.lt