Jau daugiau nei dešimt metų Kėdainių kultūros centre organizuojama tradicinė teatrinė vasaros stovykla ir šiais metais sutraukė būrį teatrui ir scenai neabejingų jaunuolių. 

Stovyklos dalyviai visi kartu kūrė bendrą paveikslą. Kiekvienas jų į kūrinį įdėjo ne tik potėpį spalva, bet ir dalį širdies.

Stovyklos dalyviai visi kartu kūrė bendrą paveikslą. Kiekvienas jų į kūrinį įdėjo ne tik potėpį spalva, bet ir dalį širdies.

Tiesa, pasak programos vadovės ir Kėdainių kultūros centro teatro studijos „Polėkis“ vadovės Genovaitės Šaučiūnienės, šiais metais vaidybai buvo skirta mažiausiai dėmesio. „Mat daugiausiai laiko ir veiklų skyrėme pasiruošimui vaidybai, priėjimui iki to. Juk per kelias savaites išmokti vaidinti neįmanoma“, – pasakojo G. Šaučiūnienė.

Vaidybai dėmesio skirta mažiausiai
Į teatrinę stovyklą šiais metais rinkosi 10–18 metų jaunuoliai. Tiesa, didžioji dauguma stovyklos dalyvių naujokai šioje srityje, su vaidyba susiduriantys bene pirmą kartą.

Stovyklos dalyviai su psichologe Stanislova Džiugeliene mokėsi ir praktikavosi, kaip įveikti pyktį, paleisti nuoskaudas. Vienas praktinių būdų – tiesiog suglamžyti ir sudeginti popieriaus lapą.

Stovyklos dalyviai su psichologe Stanislova Džiugeliene mokėsi ir praktikavosi, kaip įveikti pyktį, paleisti nuoskaudas. Vienas praktinių būdų – tiesiog suglamžyti ir sudeginti popieriaus lapą.

stres_19

„Šiais metais jau vienuoliktą kartą organizavome stovyklą. Džiugu, kad joje buvo išties nemažai įdomių ir prasmingų veiklų, kurios padėjo giliau pažinti save. Užsiėmimų metu vaikai mokėsi pasitikėjimo ir streso paleidimo būdų, emocijų valdymo. Vienas įdomiausių susitikimų buvo su VGTU ketvirto kurso studentu Robertu Štaru, kuris papasakojo vaikams apie robotus, dronus, apie jų modeliavimą bei konstravimą. Vaikinas stovyklos dalyviams priminė ir svarbią tiesą – norint kažko pasiekti, reikia įdėti nemažai pastangų ir darbo, nemesti pradėto darbo pusiaukėleje. Vaikams šis susitikimas buvo labai įdomus – savo atžalų pasiimti atvažiavę tėveliai ilgai juos įkalbinėjo kartu vykti namo“, – šyptelėjo G. Šiaučiūnienė.

Pačių kurti darbeliai – patys gražiausi!

Pačių kurti darbeliai – patys gražiausi!

Programą kūrė patys vaikai
Žinoma, stovyklos metu netrūko ir šokių, dainų, vaidinimo. Stovyklos dalyviai, kaip ir kiekvienais metais iki šiol, pastatė „amžiną pasaką“ – labai mėgstamą vaikų pasaką „Muzikantas, velnias ir perkūnas“.
Visa kelių savaičių stovyklos veikla buvo baigta Kėdainių bendruomenei skirta kūrybine-menine programa, parodyta Kėdainių kultūros centre. Jos metu vaikai suvaidino etiudą „Verkiantys medžiai“, scenoje šoko, dainavo ir kitaip jaunatviškai šėlo. Pačią programą vaikai sudarė patys, be vadovės įsikišimo. Centro fojė buvo galima išvysti stovyklos metu vaikų kurtus darbelius, taip pat ir didelį, spalvotą visų kurtą piešinį.

Mažoji stovyklos dalyvė Laineta:„Kiekviena diena stovykloje buvo labai įdomi. Labai patinka ir mūsų bendrai kurtas paveikslas“.

Mažoji stovyklos dalyvė Laineta:„Kiekviena diena stovykloje buvo labai įdomi. Labai patinka ir mūsų bendrai kurtas paveikslas“.

„Pati geriausia stovykla!“
Stovyklos dalyviai šiuos kelias savaites trukusius užsiėmimus įvertino vienareikšmiškai – pati geriausia stovykla! Vienas dalyvių – Pijus – pasakojo, kad jam šios kelios savaitės buvo labai įdomios.
„Į šią stovyklą ateinu jau ne pirmą kartą, nes noriu tobulinti savo vaidybos įgūdžius, susirasti naujų draugų, išmokti gražiau dainuoti, taip pat ir naujų šokių. Man patiko visos veiklos: vaidinti, taip pat ir piešti. Kiekvienas mūsų gavome po spalvą ir turėjome visi kartu nupiešti šios stovyklos paveikslą. Manau, rezultatas gavosi puikus. Labai patiko susitikimas su robotikos specialistu, įvairios psichologinės praktikos – labai patiko vienas užsiėmimas, kurio metu visą savo pyktį reikėjo sudėti į popieriaus lapą ir po to jį suglamžyti. Na, o kitą dieną mes tą popierių su visomis savo nuoskaudomis sudeginome. Ir išties po to pasijutau žymiai lengviau“, – pasakojo jaunasis teatrinės stovyklos dalyvis Pijus ir pridūrė nė neabejojantis, kad kitais metais ir vėl būtinai dalyvaus šioje stovykloje.

Pavyko nugalėti scenos baimę
Ši stovykla mažąją Lainetą taip sužavėjo, kad mergaitė nusprendė nuo kitų metų ateiti į teatro studiją ir mokytis vaidinti nuolat. „Į šią stovyklą atėjau norėdama nugalėti scenos baimę. Praėjus kelioms savaitėms galiu pasidžiaugti, kad tai padaryti man pavyko. Kiekviena diena stovykloje buvo labai įdomi. Labai patinka ir mūsų bendrai kurtas paveikslas“, – šypsojosi Laineta.

6

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.