Praėjusią savaitę Kėdainiuose Finansų ministerijos ir verslo bei vietinės valdžios atstovai diskutavo apie euro įvedimą ir Europos Sąjungos investicijas.

„Pradžią jau padarėme. Gyvenamąją aplinką sutvarkėme, tad natūralu, jog ateityje prioritetai bus verslumas“, – diskusijoje su kėdainiečiais sakė A. Rimkūnas (trečias iš kairės).

„Pradžią jau padarėme. Gyvenamąją aplinką sutvarkėme, tad natūralu, jog ateityje prioritetai bus verslumas“, – diskusijoje su kėdainiečiais sakė A. Rimkūnas (trečias iš kairės).

Euro įvedimui artėjant vis dažniau pasigirsta įvairių klausimų, kaip reikės gyventi su naujais pinigais. Pasak finansų viceministro Algimanto Rimkūno, informacijos apie euro įvedimą netrūksta, tik reikia neignoruoti patarimų.

Kur gauti pirmą eurą?
„Kartą sulaukiau klausimo, iš kur žmogus gaus pirmą eurą. Mano atsakymas buvo paprastas – galima jau dabar nueiti į banką ir išsikeisti keletą eurų. Tačiau yra ir kitas kelias – sausio pirmąją nuėjus į parduotuvę nusipirkti pieno ar duonos ir mokant stambesne litų kupiūra, grąža bus atiduota eurais. Vadinasi, taip pirmieji eurai ir pasieks lietuvius. Mano manymu, svarbiausia, ne pats techninis procesas, bet psichologiniai aspektai. Reikia pradėti suvokti vieno lito ir vieno euro vertę. Jau kuris laikas kalbama, kad pasikeitus pinigams kainos nesikeis, tad žmonės turi išmokti skaičiuoti, ką ir kaip galės nusipirkti pasikeitus valiutai, nes skaičiai etiketėse bus mažesni negu dabar, bet tai nereiškia, kad daiktas bus pigesnis. Reikia būti budriems ir atsargiems“, – sakė A. Rimkūnas. Viceministras pridūrė, jog nereikia tikėtis ir didelių stebuklų, kai euras pakeis litą: „Kai kas mėgsta sakyti, kad atėjus eurui pagausės investicijų, tačiau aš pabrėžiu, kad euras tėra mokėjimo priemonė ir stebuklų nepadarys. Jei racionaliai nesitvarkysime, tai rimtų pokyčių ir nebus.“

Pradeda naują perspektyvą
Finansų ministerijos atstovai kėdainiečiams pristatė ir būsimą 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą. Pasak viceministro, per artimiausius septynerius metus Lietuvą turėtų pasiekti 6,8 milijardai eurų. „Tas skaičius yra kiek mažesnis negu buvusio laikotarpio parama, tačiau atsakingai elgiantis galima padaryti daug teisingų investicijų. Svarbiausia, kad dabar turime pakeisti investavimo filosofiją – lėšų nereikia stengtis įsisavinti, jas reikia investuoti. Protingai suplanavę ir teisingai įsisavinę būsimą paramą, galime skatinti verslą ir kurti darbo vietas, kad investicijos duotų grąžą.
Pradžią jau padarėme. Gyvenamąją aplinką sutvarkėme, tad natūralu, jog ateityje prioritetai bus verslumas“, – sakė A. Rimkūnas.

Reikia dėmesio jaunimui
Viceministro manymu, parama turėtų neaplenkti jaunų žmonių, nes tik sudarius jiems geras gyvenimo ir darbo sąlygas galima tikėtis jaunimo įsitvirtinimo mažesniuosiuose Lietuvos miestuose.
„Kėdainiai pagal investicijas ir gyvenimo kokybę yra pirmojoje šalies savivaldybių pusėje, tačiau tobulėjimui visada yra galimybių. Linkiu kėdainiečiams parengti protingus ir išdiskutuotus bei tikrai reikalingus projektus, kad gerėtų žmonių gyvenimo kokybė ir išvykę studijuoti jauni žmonės norėtų grįžti į gimtinę bei dirbtų savame krašte“, – linkėjo A. Rimkūnas.

Investicijos beveik 100 projektų
Finansų ministerijos duomenimis, Kėdainių rajono savivaldybėje Europos Sąjungos lėšomis 2007–2013 metų laikotarpiu finansuoti 93 projektai. Bendra projektų vertė daugiau kaip 200 milijonų litų. 55 projektai jau baigti įgyvendinti, o likę baigiami.
Kėdainiečiai europietišką paramą naudojo ir privačiame, ir viešajame sektoriuje. Įsisavinant ES investicijas gamybos produktyvumas didintas bendrovėse „Lifosa“, „Progresas“, „Krekenavos agrofirma“, „Daumantai LT“ ir kitur. Kraštiečiai daug girdėjo apie investicijas į Pramonės parką, sutvarkytą infrastruktūrą, atnaujintas švietimo įstaigas.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.