Kėdainių miškininkai – nežinioje

Sausio 8 dieną Registrų centre įregistruota nauja valstybės įmonė – Valstybinių miškų urėdija. Ji apjungė visas 42 šalies urėdijas, o Kėdainių miškų urėdiją planuojama sujungti su Radviliškiu, kur ir bus įsteigtas padalinio centras. Todėl vieni specialistai gali būti atleisti, kitiems – pasiūlyta važinėti į gretimą rajoną, o dalis miškininkų apskritai planuoja išeiti iš darbo.

Kėdainių miškų urėdas Justinas Urbanavičius sako dar galutinai neapsisprendęs, ar sieks padalinio vadovo pareigų, tačiau savo gyvenimą ir toliau norėtų sieti su miškininkyste.

„Suprantama, reforma palietė ir Kėdainių miškų urėdiją. Tikriausiai nuo kito antradienio, kaip ir kiti šalies urėdai, būsiu atleistas iš pareigų. Kėdainių miškų urėdija taps Valstybinių miškų urėdijos padaliniu, kuriam vadovaus viršininkas, laikinai einantis šias pareigas – mūsų urėdijos vyriausiasis inžinierius Zigmas Guoga“, – pokyčius pristatė Kėdainių miškų urėdas Justinas Urbanavičius.

Nors, pasak urėdo, miškininkai ir toliau tęs įprastą veiklą bei darbus, pokyčių nebus išvengta. Dar galutinai nepatvirtinta, tačiau Kėdainių urėdiją numatoma sujungti su Radviliškiu, o padalinio centrą numatyta steigti Radviliškyje.

Darbuotojai šiek tiek nerimauja, svarsto, kokį žingsnį žengti – išeiti iš darbo dabar ar laukti pasiūlymų dirbti naujoje įmonėje. Kitą savaitę visi, kurie norės likti, teisiškai pereis dirbti į naują padalinį ir liks tol, kol gaus pasiūlymus.

Tad kėdainiečiams, kuriems bus pasiūlytas darbas Radviliškyje, tektų važinėti į gretimą rajoną. Tačiau numatoma steigti ir mobilias darbo vietas, taip pat – Kėdainiuose vykdyti prekybą mediena, tad kai kurios darbo vietos išliks ir mūsų rajone. S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje esančio urėdijos pastato likimas kol kas irgi neaiškus.

„Žinoma, darbuotojai šiek tiek nerimauja, svarsto, kokį žingsnį žengti – išeiti iš darbo dabar ar laukti pasiūlymų dirbti naujoje įmonėje. Kitą savaitę visi, kurie norės likti, teisiškai pereis dirbti į naują padalinį ir liks tol, kol gaus pasiūlymus, – sakė J. Urbanavičius. – Manau, kad tie žmonės, kurie norės dirbti miškų struktūroje, turės darbą. Išeina tie, kurie turėjo kitokių planų, buvo kažką numatę ir ši reforma jiems padėjo priimti sprendimą. Pavyzdžiui, mūsų informatikas, kurio specialybė paklausi, nelaukė ir išėjo. Buhalteriams gal bus sunkiau, nes po reorganizacijos numatytas tik vienas etatas. Tačiau šios srities specialistai taip pat paklausūs darbo rinkoje.“

Nors padalinio centrą numatyta steigti Radviliškyje, Kėdainiuose turėtų išlikti kai kurios funkcijos, pavyzdžiui, prekyba mediena.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu urėdijos darbuotojų skaičius nesiekia 80. Apie išėjimą iš darbo svarsto dvylika darbuotojų, taip pat – keli girininkai, nors reforma girininkijų ir nepalies. „Aš raginu žmones neišeiti iš darbo, nes juk miškai liks, krūviai nemažės ir darbo tikrai bus“, – mano urėdas, tikėdamasis, kad po reformos sumažės dokumentacijos, biurokratizmo, racionaliau tarp padalinių bus išnaudojama laisva technika. Taip pat po reformos žadama padidinti miškininkų atlyginimus, kurie šiuo metu siekia 700–800 eurų, neatskaičius mokesčių.

Aplinkos ministerija skelbia, kad šiuo metu yra tikslinami regioninių padalinių nuostatai ir jų vadovų pareigybės, o netrukus bus pradėti konkursai šių vietoms užimti. „Žinoma, ir toliau norėčiau sieti savo gyvenimą su miškais. Miškininko darbą pradėjau nuo žemiausios grandies ir labai jį mėgstu. Dar negaliu šimtu procentų teigti, kad dalyvausiu konkurse vadovo pareigoms užimti. Turiu pasiūlymų pasukti į verslą, bet pradžioje tikriausiai atsikvėpsiu keletą dienų“, – teigė J. Urbanavičius.

Vadovauti Kėdainių miškų urėdijai jis pradėjo kiek daugiau nei prieš metus, o per tą laiką sako spėjęs pajusti Kėdainių urėdijos miškų specifiką. „Viena šlapiausių urėdijų… Žemės molingos, o kur dar praėjusių metų lietūs… Esu dirbęs Kazlų Rūdoje, jei ten prilyja, primerkia, važiuojame dirbti į pušyną. Pradžiūsta – tada į pelkes. O čia nėra kur rinktis. Visur tie patys šlapi miškai, o sutartis reikia vykdyti, medieną kirsti ir patiekti. Aišku, tuo pačiu gadinasi ir keliai, turime juos tvarkyti. Praėję metai buvo sudėtingi, noriu nuoširdžiai padėkoti žmonėms už tokį sunkų darbą. Mums labai padeda ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, visuomet randame bendrą kalbą“, – praėjusių metų patirtimi Kėdainių miškuose dalinosi urėdas.