Medinėje šv. Juozapo bažnyčioje atnaujinama žaibosaugos sistema .

Šią vasarą dvylikoje Kėdainių krašto bažnyčių ir koplyčių bus įrengtos apsaugos priemonės nuo gamtos stichijų ir ilgapirščių. Priešgaisrinės apsaugos, žaibosaugos, apsauginės signalizacijos įrengimo darbams maldos namuose iš rajono savivaldybės biudžeto skirta 40 tūkstančių eurų, dar beveik 4,5 tūkstančio eurų prisideda pačios parapijos.

Lėšos skirtos pagal Kėdainių rajono bažnyčių rėmimo programą, kurią pirmą kartą įgyvendina savivaldybės administracija. Pasak Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiosios specialistės Margaritos Rukšienės, šia programa mūsų rajono savivaldybė siekia prisidėti prie kultūros paveldo išsaugojimo, apsaugoti kulto pastatus nuo gaisrų.

Remia bažnyčias

Programos įgyvendinimo komisija, tardamasi su Kėdainių dekanato dekanu kunigu Norbertu Martinkumi, šiais metais nusprendė prioritetą teikti gaisrinės signalizacijos, apsaugos signalizacijos, žaibosaugos ar elektros sistemos sutvarkymo darbams bažnyčiose ir koplyčiose.

Visa apsaugos įspėjamoji įranga yra įrengta tik Šv. Juozapo, Paberžės ir Pernaravos bažnyčiose, o likusiuose 24 kulto pastatuose, atmetus keturias nenaudojamas koplytėles, nėra jokios apsaugos ar įspėjamosios įrangos, geriausiu atveju – įrengta žaibosauga“, – sakė M. Rukšienė. Ji pažymėjo, kad keturiolikoje maldos namų yra kilnojamųjų kultūros vertybių, kurias reikia apsaugoti. Dalis kulto pastatų yra savivaldybės nuosavybė.

Prioritetas – medinėms bažnyčioms

Kėdainių dekanato ir kitų konfesijų bažnyčios pateikė planuojamus atlikti darbus, kurių bendra suma viršijo 60 tūkstančių eurų. Kadangi šiais metais bažnyčių rėmimo programai rajono Taryba skyrė 40 tūkstančių eurų, finansavimui pirmiausia buvo atrinktos medinės bažnyčios, kurioms kyla didžiausia gaisrų grėsmė. Tai Pernaravos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia, Šaravų Švč. Jėzaus širdies bažnyčia, Pagirių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, Gudžiūnų Švč. Jėzaus širdies bažnyčia, turinti kilnojamųjų kultūros vertybių. Prioritetas teiktas avarinės grėsmės pašalinimo, apsaugos priemonių įrengimo darbams.

Prisideda parapijos

Atsižvelgta ir į tai, ar prie darbų savo lėšomis prisidės parapijos. Pavyzdžiui, kilnojamųjų kultūros vertybių turinčios Šėtos Švč. Trejybės bažnyčios priešgaisrinei apsaugai ir signalizacijai savivaldybė skyrė 3 420 eurų, o parapija prisideda maždaug 860 eurų.

Ne visos parapijos prisideda taip aktyviai – pavyzdžiui, į Kultūros vertybių registrą įtrauktos Dotnuvos Viešpaties apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir vienuolyno apsaugos priemonių įrengimui iš savivaldybės biudžeto skirta 7 800 eurų, o parapija prie darbų prisideda 134 eurais.

Bus tęstinė

Apsaugos priemonės iki spalio mėnesio bus įrengtos ir Kėdainių evangelikų reformatų, Kėdainių evangelikų liuteronų bažnyčiose, taip pat maldos namuose Labūnavoje, Lančiūnavoje, Apytalaukyje, Dotnuvos kapinių ir Juciūnų koplyčiose.

Tikimės, kad lėšų bus skirta ir kitais metais, tad apsaugos priemonės bus įrengtos jų dar neturinčiose bažnyčiose, kurios šiemet finansavimo negavo. Taip pat bus atliekami remonto, aplinkos tvarkymo ir kiti darbai“, – sakė Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistė.

Planuose – ir Dotnuvos vienuolyno bei bažnyčios ansamblio restauravimas. Pasak M. Rukšienės, šiemet į biudžetą siūlyta įtraukti 15 tūkstančių eurų Dotnuvos bažnyčios bokštų remontui, tačiau šie pinigai nebuvo skirti. Prioritetas šiemet skirtas rajono bažnyčių apsaugai nuo gaisro ir įsilaužimų, tad reikia laukti kitų metų.

Dėkingi už bendradarbiavimą

Kėdainių dekanato dekano ir šv. Juozapo parapijos klebono, kunigo Norberto Martinkaus teigimu, apsaugos priemonių įrengimo darbai jau pradėti Šėtoje, netrukus jie bus atliekami Apytalaukyje, o visos bažnyčios ir koplyčios susitvarkys iki rudens vidurio.

Savivaldybės ir parapijų skirtos lėšos pervedamos Kauno arkivyskupijos kurijai, kuri atsiskaitys su darbus atlikusiomis įmonėmis. „Tokia sistema veikia Kauno ir kituose dekanatuose, tad džiaugiuosi, kad rajono meras Saulius Grinkevičius pritarė pasiūlymui ją taikyti ir Kėdainiuose. Esu dėkingas savivaldybės vadovams, specialistei M. Rukšienei už teigiamą požiūrį į bažnytinį paveldą ir bendradarbiavimą. Manau, kad per keletą metų su savivaldybės pagalba galima nuveikti daug apčiuopiamų darbų“, – tikisi Kėdainių dekanas.

Pašnekovas priminė, kad prie maldos namų priežiūros turėtų prisidėti ir parapijiečiai. „Nebūtina galvoti vien apie materialią paramą, aukas, bet yra žmonių, kurie mielai pasisiūlys savo rankomis atlikti kuriuos nors darbus. Parapijose veikia pastoracinės tarybos, kurios talkina klebonui, tad manau, kad į jas galima telkti aktyvius ir norinčius padėti žmones“, – apie būtinybę išsaugoti bažnyčiose išlikusį paveldą kalbėjo Kėdainių dekanas kunigas N. Martinkus.

Kiek daugiau nei prieš metus Kėdainių dekanu paskirtas dvasininkas įsitikinęs – bažnyčios neturi būti apleistos, jos gali tapti tiek miesto, tiek kaimo žmonių traukos, parapijiečių bendravimo vietomis.