Antradienį pranešta apie Lietuvoje pirmą kartą nustatytus 2 vadinamosios Pietų Afrikos koronaviruso atmainos atvejus. Vienas iš jų nustatytas Kėdainių rajono gyventojui.

Užsikrėtimo aplinkybės nežinomos

„Koronaviruso PAR atmaina nustatyta 42 m. Kėdainių rajono gyventojai. Šiuo metu moteris pasveikusi. Užsikrėtimo aplinkybės nežinomos. Nustatytiems didelės rizikos sąlytį turėjusiems asmenims – trims šeimos nariams – taip pat buvo patvirtinta COVID-19 liga, tačiau tyrimų sekoskaita nebuvo atlikta. Jie irgi nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) jau pasveiko. Visi susirgusieji nebuvo skiepyti nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos)“, – informavo Rima Gabrielaitė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė.

Pasak specialistės, PAR atmainos atsiradimas kelia susirūpinimą epidemiologiniu požiūriu, nes ja gali užsikrėsti ir paskiepyti nuo COVID-19 ligos asmenys, dėl nepakankamo imuninio atsako į šią koronaviruso atmainą.

Tiek vadinamosios britiškosios atmainos (pasižyminčios spartesniu plitimu, sunkesne ligos eiga), tiek PAR atmainos išplitimas, pasak NVSC specialistės, apsunkintų COVID-19 ligos (koronoviruso infekcijos) valdymą ir, be abejo, galimai paveiktų daugumą rodiklių: tiek naujų atvejų atsiradimą per 14 dienų, tiek ligoninių užimtumą, mirštamumą.

Pirmieji atvejai

Pasak naujienų agentūros ELTA, pirmieji du B.1.351 (vadinamosios Pietų Afrikos) SARS-CoV-2 viruso atmainos atvejai buvo nustatyti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų laboratorijoje.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad vienas atvejis patvirtintas iš mėginio, paimto Vilniaus apskrityje (kovo 2 d.), kitas – Kauno apskrityje (kovo 8 d.). Abu atvejai, kaip pažymima laboratorijos pranešime, nėra susiję tarpusavyje.

Kovo 22 d. Latvijos sveikatos apsaugos ministras taip pat pranešė apie pirmąjį B.1.351 atmainos atvejį Latvijoje. Užsikrėtimai šia atmaina jau gerokai anksčiau buvo nustatyti Suomijoje (gruodžio 19 d.) ir Lenkijoje (vasario 10 d.).

Kodėl kelia susirūpinimą

„Pirmiausiai Pietų Afrikos Respublikoje aptikta B.1.351 atmaina yra viena iš kelių šiuo metu rūpestį keliančių SARS-CoV-2 atmainų. Tarp daugelio šios atmainos turimų mutacijų, keletas esančių viruso spyglio (S) baltyme, yra pažymėtinos: N501Y, K417N ir E484K. Dvi iš jų (K417N ir E484K) yra susijusios su sumažėjusiu laboratoriniu antikūnų efektyvumu neutralizuojant virusą. Tai reiškia, kad didėja tikimybė užsikrėsti šia atmaina pakartotinai, jei buvo persirgta kitomis atmainomis (neturinčiomis minėtų K417N ir E484K mutacijų), arba pasiskiepijus šiuo metu registruotomis vakcinomis. Kol kas nėra vienareikšmiškų įrodymų, kad panašiai kaip B.1.1.7, atmaina B.1.351 plistų greičiau ar sukeltų didesnį mirtingumą“, – aiškina genominis epidemiologas dr. Gytis Dudas.