Search
Pradžia

Artėjant Velykoms Kėdainių rajoną pasiekė džiugi žinia – daugybę metų Surviliškio seniūnijoje, Užupės kaime puoselėjama tradicija įrašyta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Sąvade besipuikuojančių papročių ir apeigų sąrašą papildė užupiečių išsaugotas sakralinio prausimo antrąją Velykų dieną ir laistymosi vandeniu paprotys, kuomet muzikantų lydima grupelė žmonių eina per kaimą ir kiekvienuose namuose aplankytus žmones prausia švęstu vandeniu, taip linkėdami jiems gero derliaus, laimės ir sveikatos. Nuo 19 amžiaus puoselėta tradicija daugelyje Lietuvos vietovių apnyko. Užupės kaimas – bene vienintelė žinoma vietovė Lietuvoje, kur šis paprotys gyvuoja nepertraukiamai ir yra perduodamas iš kartos į kartą. Kaip anksčiau yra sakęs vienas iš šios ilgaamžės tradicijos puoselėtojų Algirdas Berankis, ėjimo per kaimą ankstyvą antrosios Velykų dienos rytmetį nebuvo sustabdęs nei karas, nei sovietmetis, bet tai padarė Covido pandemija, kai galiojo griežti karantino apribojimai. Vietiniai gyventojai tikisi, kad ši tradicija dabar vėl atgims, nes tai tapo Užupės kaimo žmonių savastimi.

Į sąvadą įtrauktos dar kelios vertybės

Šiemet minint Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos 20-metį, Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė ir dar keli kultūrinę tapatybę atspindintys reiškiniai – gyvojo paveldo vertybės: Mažosios Lietuvos muzikavimo, skiedrinės stogdengystės, balanų, statinių (štankietų) skaldymo tradicijos, Kalvarijos krašto dainavimo tradicija Brukų kaime, Šyvio šokdinimo tradicija Gražiškiuose. Pirmą kartą į sąvadą pateko nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo veikla, tai yra geroji praktika – lietuvininkų (šišioniškių) tarmės gaivinimas: mokyklėlė bei kitos veiklos.

Viešas šių naujų nematerialaus kultūros paveldo vertybių pristatymas ir sertifikatų įteikimas numatytas gegužės 15 d. Vilniaus rotušėje vyksiančių iškilmių metu.

Nuo 2017 m. kuriamas Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas – įvairių atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitų tradicijų, žinių, įgūdžių, išsaugojimo veiklų sąrašas, kuriame šiuo metu jau yra 55 vertybės.

Prie nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo ir sąvado kūrimo proceso gali prisidėti visi, todėl kasmet pavasarį kviečiama teikti vertybių pasiūlymus, konsultuotis, o rudenį – teikti paraiškas.

„Kėdainių mugės“ ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro inf.

Titulinė nuotrauka: Kasmet antrąją Velykų dieną per Užupės kaimą eidavusius prausėjus visada lydėdavo muzikantai. Ši ilgaamžė tradicija pripažinta nematerialaus kultūros paveldo vertybe. („Kėdainių mugės“ arch. nuotr.)