„Neketiname nuleisti rankų. Mūsų tikslas – išmokų suvienodinimas“, – sako Kėdainių rajono ūkininkai, kurie prieš savaitę grįžo iš Briuselio. Europos Sąjungos (ES) sostinėje beveik du šimtai Lietuvos ūkininkų, surengė taikų piketą. Žemdirbiai dar kartą siekė, kad ES padidintų tiesiogines išmokas Baltijos šalių žemdirbiams.
Susivienijo dėl tikslo
Vasario 20 dieną ES vadovų taryba nesusitarė dėl 2020–2027 metų biudžeto, todėl šalies ūkininkai ir, žinoma, kėdainiečiai, grįžo nusiminę. ES šalių prezidentai išsiskirstė nieko nesutarę, todėl šalies žemdirbių ir toliau laukia nežinomybė.
Tačiau Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Virmantas Ivanauskas ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos atstovas Šarūnas Šiušė patenkinti tuo, kad taikiai akcijai dėl bendro tikslo Briuselyje susivienijo net dešimt mūsų šalies žemdirbiškų organizacijų atstovų.
„Tai – unikalus atvejis. Pagrindinis ūkininkų reikalavimas – suvienodinti išmokas ES. Pagal buvusį planą Lietuvos žemdirbiai būtų gavę arti dviejų šimtų eurų išmokas už vieną dirbamos žemės hektarą, tačiau tokios sumos jie sulauktų tik 2027 metais. Tai mūsų netenkina. Dabar stebime situaciją, žiūrėsime kaip viskas klostysis, ir tada nuspręsime, ką darysime toliau“, – kalbėjo V. Ivanauskas.
Pasak Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos vadovo, Baltijos šalių, ypač Lietuvos, ūkininkams mokamos išmokos yra pačios mažiausios, lyginant su kitomis. Lietuviai vidutiniškai gauna 170 eurų už hektarą, tuo metu kitos šalys – 266 Eur.
Palaikė ir kiti
Taikios akcijos metu Briuselyje Lietuvos ūkininkų delegacija susitiko su šalies Prezidentu Gitanu Nausėda, taip pat kaimynais žemdirbiais iš Latvijos, Estijos.
„Mus palaikė Belgijos ūkininkai, kurie po mūsų taikios akcijos dėl išmokų piketavo dėl žalinimo išmokų. Tikimės, kad Briuselis mus išgirdo. Tuo džiaugiamės. Manau, kad reikalai pajudės į geresnę pusę“, – tikisi V. Ivanauskas.
Pašnekovas apgailestauja, kad žemdirbiai iš Lietuvos lyderių girdėjo, jog į Briuselį išvažiavo tik stambieji ūkininkai, kurie neatstovauja mažųjų žemdirbių.
„Mes norime, kad tiek stambūs, tiek smulkūs Lietuvos ūkininkai gautų vienodas išmokas. Trys pastarieji metai šalies ūkininkams dėl oro sąlygų buvo prasti, dalis ūkininkų, ypač smulkesnių, bankrutavo. Tikrai daug bėdų turi mažesni ūkininkai, kurie išgyvena kritinę situaciją“, – pabrėžė V. Ivanauskas.
Problemos tos pačios
Ūkininkas Š. Šiušė taip pat džiaugiasi, kad lietuvius palaikė latviai, belgai, austrai, vokiečiai, kėlę tas pačias problemas. Jų priežastys įvairios – sustiprinti gamtosauginiai ir naujų technologijų reikalavimai, augantis biurokratizmas.
„Manau, kad mes turėtume akcentuoti ne išmokų didėjimą, bet jų suvienodinimą, nes mes esame ES dalis, yra bendra žemės ūkio politika, o išmokos skirtingos. Mūsų tikslas, kad jos būtų vienodos, kad mes ES turėtume vienodas konkurencines sąlygas“, – pabrėžė Š. Šiušė.
Prarado daug lėšų
Būdami Briuselyje kėdainiečiai pamatė, kad visoje Europoje situacija nėra gera. Daugumos šalių ūkininkai sutaria dėl bendrų dalykų, kelia tas pačias problemas – pajamų mažėjimą, kuris jaučiasi visame žemės ūkyje ES.
„Buvo kalbama apie gyvulininkystės susitraukimą ir pieno sektoriaus blogėjimą. Diskutuojama apie kvotų grąžinimą, rinkos reguliavimą. Po kvotų panaikinimo atliktas tyrimas rodo, kad pieno sektorius prarado labai daug lėšų. Tokia pati situacija yra ir Lietuvoje“, – sakė Š. Šiušė.
Biurokratijos didėjimas
Pasak ūkininko, žemės ūkio rinkoje jaučiamas reikalavimų ir biurokratinės naštos didėjimas. Jo nuomone, įvežtinei produkcijai visoje ES turėtų būti taikomi vienodi kokybės, saugos standartai. Dėl to sutaria visi ūkininkai, nes pigi trečiųjų šalių produkcija užims rinkas ir tuomet žemės ūkio laukia prasta ateitis.
„Visi Europos ūkininkai susiduria su problema, kad metai nepalankūs, pajamos mažėja ir Rusijos embargas sukūrė tokią situaciją, kad pieno sektorius traukiasi jau keletą pastarųjų metų. Jeigu iš pradžių mažėjo tik gyvulių kiekis, tai dabar mažėja ir pieno kiekiai Lietuvoje“, – sakė Š. Šiušė.
Susitiko su europarlamentarais
Briuselyje šalies ūkininkai susitiko su Europos Parlamento nariais Andriumi Kubiliumi, Rasa Juknevičiene, Broniu Rope.
„Su europarlamentarais aptarėme žaliąjį susitarimą, kuris yra pagrindinis dokumentas, numatantis Europos ekonomikos vystymąsi, šiltnamio efekto mažinimą. Tai yra iššūkis ir Europai, ir žemės ūkiui. Kalbėjome, kaip mums reikės šį iššūkį priimti, didesnį dėmesį skiriant sėjomainoms, naujoms technologijoms, tikslesnei žemdirbystei“, – pasakojo Š. Šiušė.
Kas įvyko
Vasario 20 dieną beveik du šimtai Lietuvos ūkininkų, tarp kurių ir kėdainiečių būrys, surengė taikų piketą Briuselyje. Žemdirbiai dar kartą siekė, kad Europos Sąjunga (ES) padidintų tiesiogines išmokas Baltijos šalių žemdirbiams.
Tądien Briuselyje ES Vadovų Taryba rinkosi į neeilinį susitikimą, kuriame tarėsi ir derėjosi dėl ES biudžeto – ES daugiametės finansinės perspektyvos (biudžeto) programos 2021–2027 m.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkų būrys kartu su kitų ES šalių žemdirbiais prie Vadovų Tarybos rinkosi palaikyti savo šalių vadovus derybose. Ūkininkai reikalauja teisingo tiesioginių išmokų paskirstymo pagal ES bendrąją žemės ūkio politiką, kurį jiems garantavo šalių stojimo į Bendriją sutartis.
Šiuo metu Lietuvos žemdirbiai už vieną hektarą dirbamos žemės gauna 181 euro išmoką, kai tuo tarpu ES vidurkis siekia 266 Eur. Pagal Europos Komisijos siūlymą, išmokos pirmaisiais naujo finansavimo laikotarpio metais netgi kristų, tačiau 2027 metų pabaigoje pakiltų iki 204 eurų.
Todėl vasario 20 dieną Lietuvos ūkininkai taikia akcija ir palaikė savo valstybių vadovus svarbiose derybose dėl artėjančio naujo Europos Sąjungos (ES) finansavimo laikotarpio.
Vasario 19 dieną į Briuselį užsakomuoju reisu išskrido daugiau kaip160 Lietuvos žemdirbių. Tarp jų ir kėdainiečiai – Virmantas Ivanauskas (Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos vadovas), Dainius Kižauskas (Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija), Šarūnas Šiušė, Ovidijus Talmantas, Ignas Jankauskas (Lietuvos grūdų augintojų asociacija).