Search
Pradžia

Beveik kas penkto į Lietuvą įvežto naudoto automobilio rida yra suklastota. Tai reiškia, kad pirkėjai ne tik permoka, įsigydami tokius automobilius, bet ir gali susidurti su neprognozuojama eksploatacija. 14–oje Europos šalių atliktas automobilių duomenų įmonės „carVertical“ tyrimas atskleidė, kad į Lietuvą importuotos transporto priemonės net 2,5 karto dažniau turi suklastotą ridą nei pirktos šalies viduje.

Per daug pasitikėdami pardavėjais galite likti apgauti

Net 16,5 proc. automobilių patikros platformoje tikrintų ir Lietuvos keliais važinėjančių automobilių turėjo suklastotą ridą. Situacija Latvijoje dar prastesnė – ten daugiau nei 20 proc. automobilių turi pakoreguotus odometrus.

Tarp visų į Lietuvą importuotų transporto priemonių – 18,8 proc. turėjo suklastotą ridą. Tarp šalies vidinėje rinkoje įsigytų automobilių tokių buvo vos 7,3 proc. Iš Vakarų, o ypač Vokietijos, atkeliavusius automobilius lietuviai dažnai laiko patikimesniais. Visgi pernelyg didelis pirkėjų pasitikėjimas naudotų transporto priemonių pardavėjais gali pakišti koją.

„Kiekviena šalis turi skirtingus su ridos klastojimu susijusius įstatymus, todėl sunku suvaldyti naudotų automobilių kokybę jiems judant iš vienos šalies į kitą. Kadangi valstybės tarpusavyje nesikeičia automobilių duomenimis, eksportuota transporto priemonė naujoje šalyje savo istoriją pradeda nuo švaraus lapo. Būtent tada dažniausiai ir klastojama automobilių rida, nes sunku atsekti, kokia ji buvo anksčiau kitoje šalyje“, – sako automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.

Naudotų automobilių lietuviai dairosi užsienyje

„carVertical“ nustatė, kad iš visų lietuvių tikrinamų automobilių, tik šiek tiek daugiau nei penktadalis (20,6 proc.) transporto priemonių buvo naujos išvažiavusios iš salonų Lietuvoje ir visą laiką praleidusios šalyje. Tuo tarpu net 79,4 proc. buvo įvežti pastoviai registracijai iš kitų, dažniausiai Vakarų Europos valstybių.

Kitose Rytų Europos bei Balkanų šalyse situacija panaši. Kroatijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Serbijoje dažniausiai tikrinamos importuotų transporto priemonių istorijos (70–90 proc. iš visų platformoje tikrintų automobilių).

Suklastota rida – problemų garantas

Nors kai kurie vairuotojai į automobilio ridą numoja ranka, tik laiko klausimas, kada jie ims gailėtis. Pavyzdžiui, variklio paskirstymo diržą arba grandinę reikėtų keisti pagal gamintojų numatytus intervalus ir jeigu konkretaus automobilio rida buvo suklastota, naujasis savininkas gali šią svarbią procedūrą praleisti. Paskirstymo grandinei arba diržui trūkus, varikliui reikės kapitalinio remonto, o rinkdamiesi transporto priemonę pirkėjai to dažniausiai neįvertina.

Automobilio ridai esant didesnei nei deklaruojama, daugelis jo detalių gali būti susidėvėję. Nuo to, iš esmės, priklauso ne tik automobilio, bet ir eismo saugumas.

Pasak M. Buzelio, transporto priemonės su suklastota rida parduodamos brangiau, o tai reiškia, kad nieko neįtariantis pirkėjas stipriai permoka už automobilį. Be to, įsigiję automobilį su pakoreguota rida ir tik vėliau apie tai sužinoję vairuotojai nebegalės susigrąžinti didelės dalies išleistų pinigų – bus labai sunku parduoti tokią transporto priemonę už reikalaujamą sumą.

Problema pernešama ant pirkėjų pečių

Negana to, privalomosios techninės apžiūros metu Lietuvoje fiksuojami ridos klastojimo atvejai žymimi kaip smulkus defektas. Nuo 2025 metų šis įrašas taps dideliu trūkumu ir dėl to nebus leista transporto priemonei dalyvauti eisme.

„Matydami, kiek automobilių su suklastota rida įvažiuoja į Lietuvą, ne iki galo suprantame, ko siekia Lietuvos Transporto Saugos Administracija. Neleisdami automobiliams su suklastota rida dalyvauti eisme jie stums nieko nenutuokiančius pirkėjus į juodąją rinką ir vers juos ieškoti, kas jiems galėtų „pataisyti“ odometro rodmenis, kad automobilis praeitų apžiūrą. Ar klastojimą verta spręsti automobilių pirkėjų, o ne klastotojų sąskaita?“ – retoriškai klausia „carVertical“ atstovas Matas Buzelis.

Automobilių rinkos ekspertas pažymi, kad situaciją pagerintų tik griežtesnė tarpvalstybinė kontrolė bei didesnis pirkėjų smalsumas.

VMI: Kaip išvengti nesąžiningų pardavėjų įsigyjant automobilį?

Kaip nesąžiningi automobilių pardavėjai bando sukčiauti?

Dažniausiai pasitaikantys atvejai, kai sandoriai registruojami pagal užsienietiškas pirkimo–pardavimo sutartis („kauferius“), imituojant, neva automobilis pirktas užsienyje. Vadinamieji „kauferiai“ surašomi prieš pat automobilio registracijos procedūrą, nurodant fiktyvią sutarties sudarymo vietą ir datą, ir dažniausiai – neegzistuojantį pardavėją. Taip pat pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma netikra, dirbtinai sumažinta kaina nei iš tiesų sumokėta.

Automobilio pirkėjas, sutikdamas pasirašyti tokią sutartį, ne tik netenka visų garantijų dėl automobilio defektų, bet ir įsitraukia į dokumentų klastojimo schemą. Neretais atvejais fiktyviai sumažinus sutartyje nurodytą kainą, mokesčius sumokėti tenka pačiam pirkėjui, vėliau norinti parduoti automobilį.

Kas yra SDK?

Kiekviena Lietuvoje esanti transporto priemonė privalo turėti unikalų savininko deklaravimo kodą – SDK, kuris yra sudarytas iš 8 raidžių. SDK privalu turėti visoms Lietuvoje esančioms ir Lietuvos gyventojams ar įmonėms nuosavybės teise priklausančioms transporto priemonėms. Parduoti ir registruoti transporto priemones galima tik turint šį kodą. Savininkas, siūlantis įsigyti transporto priemonę, privalo nurodyti SDK pardavimo skelbimuose, eksponavimo aikštelėse/prekyvietėse matomoje vietoje. Šis kodas leidžia fiksuoti realų automobilių savininkų pokytį, nes yra sugeneruojamas naujas pasikeitus savininkui, o parduoti automobilį galima tik nurodžius šį kodą.

SDK sistema apsaugo gyventojus nuo nesąžiningų automobilių pardavėjų veiksmų, užtikrina šešėlinės ekonomikos reiškinių mažinimą šiame sektoriuje. VMI ir kitos institucijos tikrina, ar visi į Lietuvą įvežami bei pardavinėjami automobiliai ir kitos transporto priemonės turi SDK. Nustatytos tvarkos nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę.

Kaip sužinoti SDK?

SDK automatiškai suteiktas visoms Lietuvoje iki 2021 m. gegužės 1 d. buvusioms ir Kelių transporto priemonių registre registruotoms transporto priemonėms. Jį sužinoti galima VĮ „Regitra“ interneto svetainėje arba kreipiantis į jos padalinius.

Ką su SDK daryti parduodant automobilį?

Visi, kurie įsigyja arba parduoda SDK jau turinčią transporto priemonę, duomenis apie savininko pasikeitimą per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo arba perleidimo turi deklaruoti VĮ „Regitra“. SDK turinčią transporto priemonę pardavus užsienio gyventojui arba užsienyje registruotam juridiniam asmeniui, informaciją apie savininko pasikeitimą sandorio dalyviai turi deklaruoti aplinkybių atsiradimo dieną. Detalią informaciją apie SDK ir įvairių situacijų paaiškinimus galima rasti VĮ „Regitra“ interneto svetainėje.

Kaip neapsigauti gyventojams, norintiems įsigyti transporto priemonę?

Pirmiausia, perkant automobilį iš Lietuvos Respublikos piliečio reikėtų patikrinti, ar transporto priemonė turi SDK ir jis yra teisingas. Jei SKD neteisingas, verta paprašyti pardavėjo jį patikslinti.

Kaip ir minėta anksčiau, labai svarbu nesutikti pasirašinėti fiktyvių sutarčių, tarsi automobilį įsigijus tiesiogiai iš užsieniečio ar dirbtinai sumažinti kainą, nes abejais šiais atvejais naudą gauna tik pardavėjas, o pirkėjui gali atsirasti mokėtinų mokesčių ir jis netenka garantijų dėl defektų.

Pastebėjus pažeidimus, kviečiame gyventojus nelikti abejingiems ir apie tai pranešti VMI pasitikėjimo telefonu 1882, ar VMI internetinėje svetainėje užpildžius formą STOP šešėliui skiltyje.