Praėjusią savaitę atvyko ir visas šios savaitės dienas Kėdainiuose viešėjo menininkas iš Kanados Erdem Taşdelen. Mūsų mieste jis vys­tė video ir garso instaliacijų projektą pavadinimu „A Minaret for the General’s Wife“ (liet. „Minaretas generolo žmonai“). Jo įkvėpimas – Kėdainių miesto parke stovintis unikalusis minaretas. Jau kitais metais šis video ir garso instaliacijų kūrinys bus demonstruojamas šiuolaikinio meno erdvėse Kanadoje.

Menininkas Erdem Taşdelen šį birželį atlieka kūrybinę rezidenciją Rupert meno ir edukacijos centre Vilniuje, tačiau savo kūrybinei veiklai jis pasirinkęs Kėdainius. Norėdamas pristatyti savo rezidento projektą, Rupert meno ir edukacijos centras kraštiečius pakvietė į seminarą Daugiakultūriame centre „Istoriniai maldos namų virsmai“, kurio metu savo pranešimą skaitė ne tik menininkas iš Kanados, bet ir Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

Pristatė maldos namų transformacijas

Seminaro metu istorikas R. Žirgulis susirinkusiesiems trumpai pristatė Kėdainius kaip XVII a. Reformacijos centrą ir kartu šešių konfesijų miestą, parodė bei aptarė daugelio miesto maldos namų transformacijas. Jo pasakojime atsispindėjo įvairūs istoriniai faktai: XVI a. pab. – XVII a. pr. katalikų bažnyčią atima ir užima evangelikai reformatai, XVIII a. pab. sunyksta pirmoji evangelikų reformatų bažnyčia, XIX a. antroje pusėje miesto savininkas grafas E. Totlebenas parko papuošimui pastato minaretą, XIX a. pab. pirmoji stačiatikių cerkvė perkeliama į kapines ir tarnauja kaip kapinių koplyčia, sovietmečiu uždaromos ir nacionalizuojamos evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, katalikų Šv. Juozapo bažnyčios, trys sinagogos ir paverčiamos odos, grūdų, elektros aparatūros gamyklomis, rajkoopsąjungos sandėliais ir sporto mokykla. Neuždarytos liko tik katalikų Šv. Jurgio bažnyčia ir stačiatikių Kristaus Atsimainymo cerkvė. Vėliau, kaip ir įvairūs kiti maldos namai, pastatai atgavo savo paskirtį arba tapo kultūros ir švietimo objektais.

Minaretų Lietuvoje nėra daug

„Šis menininkas yra ir turkų kilmės, tad natūralu, kad jį sudomino būtent minaretas. Jų Lietuvoje nėra daug – užtenka vienos rankos pirštų, norint suskaičiuoti. Tiesa, minaretas nėra labai daug tyrinėtas, tačiau tiksliai žinome, kad jis nėra religinės paskirties pastatas. Bet jis savo išvaizda yra panašus į religinį objektą“, – kalbėjo R. Žirgulis.

Pasak Rupert meno centro kuratoriaus Adomo Starkevičiaus, įstaiga jau keletą pastarųjų metų vykdo regioninę programą, tad išgirdę apie aktyvią Kėdainių krašto muziejaus veiklą pasiūlė bendradarbiauti būtent mūsų krašto muziejui.

Ieškos ryšių tarp minareto ir Kėdainių

Turkų kilmės menininką Erdem Taşdelen, Lietuvoje viešintį pirmą kartą, kultūriškai labai sudomino būtent Kėdainių minaretas. Tad svečias nusprendė pasitelkęs filmavimo kameras atskleisti, kaip metaforiškai minaretas suvokiamas buvimo svetimu patirčiai. „Augau Turkijoje, tad man tekdavo dažnai susidurti su otomaniško stiliaus minaretais. Pamačius šį minaretą Kėdainiuose, man iškart kilo noras sužinoti, kodėl būtent tokio pobūdžio objektas iškilo Lietuvoje. Tik man labai keista matyti minaretą be mečetės – nieko panašaus iki šiol savo gyvenime nebuvau matęs. Šį fenomeną savo filmuose aš ir norėčiau tirti. Taip pat norėčiau atskleisti, koks yra Kėdainių santykis su minaretu“, – kalbėjo menininkas.

Kėdainiuose viešėjęs Erdem Taşdelen – turkų-kanadiečių kilmės menininkas, gyvenantis ir dirbantis Toronte. Jo kūryba artima konceptualiam menui, pasitelkia įvairias medijas: instaliaciją, vaizdo klipus, skulptūrą, garsą ir leidybą. Menininko kūriniuose abejojama saviraiškos idėja kultūriškai išmoktų elgesio modelių kontekste. Menininkas dažnai remiasi unikaliais istoriniais pasakojimais tam, kad atkreiptų dėmesį į dabartinių socio-politinių problemų sudėtingumą. Buvo apdovanotas Joseph S. Stauffer Prize in Visual Arts by the Canada Council for the Arts srityje 2016 metais ir Hnatyshyn Foundation Charles Pachter Prize for Emerging Artists premija 2014 metais, šiuo metu Sobey Art Prize nominantas.