,,Sniego gniūžtė“ ritasi daugiau kaip 20 metų

Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro (SJMC) Atvirasis jaunimo centras palaiko ir tęsia daugiau kaip 20 metų „Sniego gniūžtės“ tradiciją Kėdainiuose. Pirmąją steigiamąją stovyklą Kėdainiuose organizavo Kėdainių rajono vaikų ir jaunimo sveikatos klubas „Sveiki“ buvusioje M. Daukšos vidurinėje mokykloje kartu su Vytauto didžiojo universiteto dėstytojais ir studentais. Keitėsi įstaigų pavadinimai, užaugo jaunimo karta, o „Sniego gniūžtė“ Kėdainiuose ritasi tolyn.

Kaip nuo kalno riedanti sniego gniūžtė

,,Bendravimo psichologijos, bendradarbiavimo skatinimo ir gyvenimo įgūdžių ugdymo iniciatyva stovykla simboliniu pavadinimu ,,Sniego gniūžtė” siekiama suburti jaunuolius ir neabejingus suaugusiuosius tarpusavio pasitikėjimu ir savitarpio supratimu grindžiamam bendravimui. „Sniego gniūžtė“ – tai ne tik trijų dienų stovykla, tai programa, skirta jaunimui, kuri daugiausia dėmesio teikia priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo, smurto ir patyčių prevencijai bei teisingų sprendimų priėmimo ir tolerancijos ugdymui. Kiekvienais metais programa yra tobulinama, įtraukiami nauji, jaunimui aktualūs klausimai ir metodai,“ – teigė viena iš stovyklos vadovių ir šio projekto autorė, Kėdainių SJMC Neformaliojo suaugusiųjų švietimo skyriaus vedėja Jūratė Vaitonienė.

,,Kodėl būtent ,,Sniego gniūžtė“? – klausiu projekto autorės.

Šios programos pavadinimas šifruojamas taip: ,,… jei aš turėsiu teigiamos įtakos tau, tu gali teigiamai paveikti ką nors kitą ir šis efektas augs lyg sniego gniūžtė.“

Pasak J. Vaitonienės, ir iš tiesų, programa auga taip pat greitai, kaip nuo kalno riedanti sniego gniūžtė…

Kai maža grupė tampa komanda

Įgyvendinant programą, suburiamos mažai pažįstamų jaunuolių grupės, kurios įveikdamos įvairias, metodiškai suplanuotas užduotis, per tris dienas vedamos mažų grupių vadovų tampa komandomis, kur kiekvienas narys yra savaip svarbus ir reikalingas.

Stovykloje kuriama įvairiapusiško bendravimo ir bendradarbiavimo atmosfera leidžia kiekvienam dalyviui ne tik būti savimi, išsakyti savo mintis, išreikšti emocijas, bet ir išgirsti kitus, juos pažinti, pasijusti grupės dalimi.

Stovyklos gyvenime veiklos vykdomos atskirose grupėse ir bendruose užsiėmimuose. Darbą grupėse veda pasirengę jaunimo lyderiai ir suaugę vadovai, sukaupę didelę tokio pobūdžio užsiėmimų patirtį.

Užsiėmimai grindžiami komandinio darbo principu, kurių metu skatinamas dalyvių bendradarbiavimas, savęs pažinimas, nuomonės išreiškimas. Bendrų užsiėmimų metu stovyklautojai susitinka su įvairiais svečiais, kurie dalijasi su jaunimu savo gyvenimo patirtimis, diskutuoja jaunimui aktualiomis temomis ir atsako į klausimus.

Stovyklavo Palangoje

Šiais metais stovykla vyko Palangoje rugsėjo 18-20 dienomis. Stovykloje dalyvavo ne tik Kėdainių miesto, bet ir rajono mokyklų jaunuoliai iš Dotnuvos, Akademijos. 

Jūratė Vaitonienė pažymėjo, jog labai smagu, kad pajūryje į svečius mielai priima ir kai kuriuos užsiėmimus savo patalpose geranoriškai leidžia organizuoti Palangos Atvirosios jaunimo erdvės ,,Be stogo“ jaunimo darbuotojai. 

,,Organizatorių vardu labai norėčiau padėkoti visai komandai: ne tik jaunuoliams –  mažų grupių vadovams, bet ir suaugusiems –  mokytojoms Ingridai, Olgai Ramunei, Sonatai, Vygintui ir Sigitai. Tai specialistai, kurie negaili savo laiko ir širdies jaunimui. Beveik sunkiausia programos įgyvendinimo dalis ir yra rasti tokių mokytojų. Juk tai net ne šešios pamokos per dieną, tai darbas tris paras, neskaitant pasirengimo ir tęstinės veiklos, ir ne kiekvienas tam ryžtasi,“ – teigė šio projekto autorė Jūratė Vaitonienė.

Kėdainių SJMC projektą ,,Atviri naujoms galimybėms“ finansuoja Jaunimo reikalų agentūra, ,,Sniego gniūžtės“ stovyklos organizavimui paramą skiria Kėdainių rajono vaikų ir jaunimo sveikatos klubas ,,Sveiki“.

Dalijosi įspūdžiais ir patirtimi

Įspūdžiais ir patirtimi sutiko pasidalinti ir stovyklos dalyviai, ir vadinami vadoviukai: Aušrinė Vancevičiūtė (Kėdainių šviesioji gimnazija), Kamilė Draudvilaitė (Kėdainių šviesioji gimnazija), Dominykas Klimavičius (Kėdainių ,,Atžalyno“ gimnazija), Auksė Ragauskaitė (Kėdainių ,,Ryto“ progimnazija) ir Aistis Kacevičius (Kėdainių ,,Ryto“ progimnazija).

Kamilė: Daug kas klausia, kodėl toks pavadinimas. Juk stovykla vyksta ne žiemą. Stovyklos tikslas – susibendrauti su savo komanda, ją sulipdyti tarsi sniego gniūžtę ir perduoti vieni kitiems gerus darbus, patirtis ir teigiamas emocijas, ir šis perdavimas lipdosi kaip sniego gniūžtė.

Stovykloje buvo virš 40 dalyvių, jie buvo padalinti į 4 grupes, kiekviena grupė turėjo suaugusįjį vadovą – mokytoją ir vieną vadinamą vadoviuką – mokinį. Tas grupes sudarydavo kuo skirtingesni žmonės, neturintys bendrų interesų, kuriuos vėliau atrado. Dauguma net nepažino vienas kito ir pan. Stovyklos tikslas buvo, kad komandos nariai susipažintų vieni su kitais. Galbūt labiau susipažintų ir su savimi.

Dominykas: Tikslas yra visiems susibendrauti, atrasti bendrą kalbą, iš atėjusiųjų skirtingų žmonių sudaryti komandą, kurioje kiekvienas gali pasitikėti vienas kitu, kažką gero nuveikti, papasakoti, pasijausti tarsi ,,savame rate.“ Tai turėjome pasiekti per tris dienas. Buvome gavę daug įvairių užduočių, turėjome daug pasisakymų, išsikalbėjimų apie savo jausmus. Mes tiesiog nesakėme ,,man patiko ši diena“. Mes kalbėjome orų prognozės sutartiniais ženklais. Tarkim, ,,šiandien man debesuota, ar saulėta, ar griaustinis.“ Lengviau tada pasisakyti, kai nusakoma tavo savijauta.

Paskui vyko pokalbiai įvairiomis temomis apie alkoholio, rūkymo žalą, tiesiog buvo prevencinė nauda. Buvo surengtas įdomus žygis po Palangą, reikėjo rasti nurodytas datas, žmones, tai užtruko porą valandų. Bet šio žygio metu galima pamatyti komandos lyderius, komandos vedlius.

Aistis: Su daug žmonių, kurių anksčiau nepažinojau ir nebendravau, stovykla taip suvedė, kad net atradau naujų draugų, turinčių bendrų interesų, su kuriais buvo labai smagu leisti laiką. Mano draugai buvo bendraamžiai, bet buvo ir vyresnių. Ir toliau su jais tęsiame draugystę ir stovyklai pasibaigus.

Turbūt viskas pasireiškia pirmą dieną. Man tai buvo pati mėgstamiausia diena, nes mes visi ėjome 10 val. ėjome prie jūros, su kiekvienu žmogumi iš stovyklos kalbėjomės po 3 minutes – tai vyko praktinis seminaras ,,Kontakto užmezgimas“. Taip atradome bendrų interesų, pomėgių. Kai pradedi bendrauti, su kai kuriais neužteko net laiko, norėjosi ilgiau pabendrauti.

Dominykas: Tai buvo puiki improvizacija – kaip su kitu nori susipažinti, kaip save pristatyti.

Auksė: atvažiavau nedaug žmonių pažinodama, ir iki šiol su jais mažai bendravusi, bet per tas stovyklos dienas, susibūrė komanda, kuri kartu dirbo, stengėsi, darė viską kartu. Kai vakare eini prie jūros, kalbi su žmonėmis ir sugebi bendrą temą rasti, o bendravimui (toks buvo praktinis seminaras) skirtos tik 3 minutės, pasirodo, jos prabėga kaip akimirksnis.

Aušrinė: šioje stovykloje du kartus buvau kaip dalyvė, o šiais metais pirmą kartą buvau kaip vadoviukė. Buvo labai įdomi patirtis. Kai atvažiuoji ne kaip dalyvis, bet jau kaip atsakingas asmuo, labiau pamatai, kaip viskas vyksta, supranti tarsi stovyklos ,,mechaniką“. Kaip jau minėjo kiti draugai, buvo labai svarbi stovyklos dalis – kontaktų užmezgimas ir iš grupės žmonų – komandos sudarymas.

O komanda – tai tarsi maža bendruomenė, kurioje savas mikroklimatas, o ji pati atskirta nuo išorinio pasaulio. Kalbant apie veiklas, didelis dėmesys buvo skiriamas emocijoms ir kalbėjimui nepatogiomis temomis, buvo raginama pasisakyti kas patinka ir kas nepatinka ir kodėl. Tai temos apie alkoholį, narkotikus, rūkymą.

Neslėpkime, tai faktas, tai nepatogios temos, kuriomis su mokytojais mokiniai nekalba, su tėvais – juo labiau. Ir kai atsiranda panašaus amžiaus ar kiek vyresnis žmogus, kuris gali savo patirtimi pasidalinti, kuriama saugesnė aplinka. Toje pačioje komandoje buvo labai akcentuojama – kurti saugią aplinką. Tarkim, 4 sienų taisyklė – kas pasakoma grupėje, tas pasilieka grupėje. Skatinama dalintis ir kurti saugų mikroklimatą stovyklos viduje.

Kamilė: Ypač įsiminė bendravimas ir pokalbiai su ,,Narkomanų Anonimų“ grupės nariais.

Ar panašūs pokalbiai galimi jūsų mokyklose?

Dominykas: tikrai galimi, bet nežinau ar būtų tokie efektyvūs. Nes stovykloje yra mažesnis šansas, kad kažkas iš aplinkinių apie tave sužinotų, labiau pasitiki savo grupe, o mokykloje gal ir nelabai yra kam išklausyti, be to, ir ne toks pasitikėjimas.

Ar atviriems pokalbiams būtinas psichologo dalyvavimas?

Dominykas: Priklauso nuo žmogaus. Stovyklos metu pokalbiuose dalyvaudavo ir mokytojai, ir vadinamieji vadoviukai.

Stovykloje buvo laimingas

Ką jūs patys atradote stovykloje?

Aušrinė: Tapau drąsesnė, kai reikia pirmai užmegzti kontaktą.

Aistis: Aš stovykloje buvau labai laimingas. Tapau galbūt atsakingesnis, galiu padėti kitam, suteikti pagalbą, kuriam sunku ar pan., paklausti, ar viskas gerai. Manau, nebijau išreikšti savo nuomonę.

Dominykas: Grįžau su daugiau patirties, kaip suburti komandą. Nes būtent stovykloje ją reikėjo suburti, vesti neformalius žaidimus, tiesiog veikti taip, kad visi pasijustų laimingi, vėliau sužinoti dalyvių nuomonę. Išmokau padėti kitiems pasisakyti, išreikšti save. Nesutrukdė mums ir lietus – mokymas buvo geras, komandos linksmos – viskas gerai.

Kamilė: Sutikčiau dalyvauti ir kitais metais.