Search
Pradžia

Kėdainių rajone, Skinderiškyje esantis dendrologinis parkas nuo šių metų pavasario jau vadinamas jį įkūrusio ir kelis dešimtmečius puoselėjusio Kęstučio Kaltenio vardu. Iškiliam miškininkui atminti savaitgalį parke atidengta skulptūra.

,,Ne sau, žmonėms” – šie žodžiai įrašyti ant skulptūros, skirtos parko įkūrėjui Kęstučiui Kalteniui. Jau metai laiko, kai jo nebėra su mumis. Jo atminimą tylos minute pagerbėme šeštadienio rytą susirinkę parke pašventinti Kęstučiui Kalteniui atminti skirtos skulptūros, kurią išdrožė krakiškis tautodailininkas Vytautas Ulevičius. Autorius susirinkusiesiems papasakojo, kaip gimė ši skulptūra. Šią parko puošmeną pašventino Krakių parapijos klebonas E. Jotkus.

Prisiminimais apie K. Kaltenį dalijosi Gražina Vitaitė. Gražius žodžius savo seneliui skyrė ir jo anūkė Gedvilė Kaltenytė, sakiusi, kad senelis niekur neišėjo, jis jaučiamas medžių ošime, paukščių giesmėse. Gedvilė parke pasodino senelio taip mėgtą klevą.

Tikimės, kad skulptūra, kaip ir parkas, bus lankoma ilgus dešimtmečius ir primins apie K. Kaltenio meilę šiam dendrologiniam parkui“, – teigia Pajieslio bendruomenės atstovai, dėkojantys visiems, kas prisidėjo prie šio iškilaus miškininko atminimo įamžinimo.

K. Kaltenis – Lietuvai nusipelnęs miškininkas

1993 m. Kęstučiui Kalteniui už entuziazmą puoselėjant Lietuvos gamtą buvo paskirta Valdo Adamkaus premija.

2008 m. sausį šis žmogus pagerbtas Žemės ūkio ministerijos organizuojamo konkurso ,,Lietuvos kaimo spindulys“ premija.

2011 m. birželio 2 d., per Pasaulinės aplinkos dienos minėjimo iškilmes, K. Kalteniui buvo įteikta Viktoro Bergo premija – už atsidavimą savo profesijai, nenuilstamą triūsą puoselėjant miškus.

(Pajieslio bendruomenės nuotr.)

Parke – tikras augalų lobynas

Skinderiškių dendrologinis parkas pagal dendrologinę vertę prilygsta botanikos sodams. Parkas pasižymi itin didele sumedėjusių augalų rūšių, veislių, taksonų įvairove – čia auga apie 1 300 rūšių, porūšių, varietetų, formų ir veislių medžių, krūmų, lianų, iš jų apie 150 spygliuočių ir 1 150 lapuočių taksonų. Tai viena gausiausių dendrologinių kolekcijų Lietuvoje. Skinderiškių parke pasirinktas geografinis išdėstymas.

Parkas padalintas į tokias geografines augalų grupes: Europos, Sibiro, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Kinijos – Japonijos, Šiaurės Amerikos rytų ir Šiaurės Amerikos vakarų. Daugiausia, apie 350 augalų rūšių yra iš Tolimaisiais Rytais vadinamos Rytų Azijos dalies, apimančios Rusijos Tolimuosius Rytus, Kiniją, Korėją ir Japonijos. Apie 250 rūšių atgabenta iš Šiaurės Amerikos. Parko struktūra leidžia lankytojui palyginti skirtingų geografinių regionų ir žemynų florą. Parke įrengtos informacinės lentelės su augalų pavadinimais, suoliukai, informaciniai stendai, geografinių augalų grupių nuorodos, trys apžvalgos bokšteliai, iškilę į septynių metrų aukštį.

1971 m. įkurtas parkas užima 123 ha plotą, į kurį įeina ir 39,5 ha Šušvės užtvankos vandenų. Tvenkinio vandenys su sausuma – pusiasaliais, salomis, įlankomis – glaudžiai susiję ir sudaro vieną visumą, kurią papildo ir natūralūs Šušvės upės želdiniai.

Šalia įvairios ir turtingos dendrologijos kolekcijos, parke išvysite ir daugybę riedulių – ledynmečių pėdsakų mūsų krašte. Parke ypač gražu pavasarį, kai pražysta magnolijos, ir rudenį, kai suliepsnoja klevai.

„Kėdainių mugės“, Pajieslio bendruomenės ir Kėdainių TVIC inf.