Search
Pradžia

Žvejai, ketinantys eiti į žvejybą, turi žinoti, kad nuo gruodžio 15 d. šalyje yra draudžiama žvejoti vėgeles. Šių žuvų skonį teks pamiršti iki sausio pabaigos – taip norima apsaugoti vėgeles neršto laikotarpiu, mat pastaraisiais metais šių žuvų pagaunama vis mažiau: 2019 metais jų sugauta apie 9,4 tonos, 2020 metais – 13,2 tonos, pernai – 6,6 tonos.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad nuo gruodžio 15 d. iki sausio 31 d. šių žuvų žvejyba draudžiama visuose vandens telkiniuose. Taip pat šiuo laikotarpiu draudžiama žvejoti tamsiuoju paros metu nuo saulės laidos iki patekėjimo (vadovaujantis įrašais kalendoriuje), pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto.

Vėgėlė – vienintelė menkių šeimos žuvis, gyvenanti gėluose vandenyse. Atrodytų, kad vėgėlėms negali kilti joks pavojus – patelė išneršia apie 1 mln. ikrelių, vis dėlto didžiąją jų dalį sunaikina ešeriai, pūgžliai ir kitos žuvys, žiemą prasidėję potvyniai.

Kova su brakonieriais

„Ankstesniais metais daug pažeidimų fiksuodavome nakties metu, nerštavietėse sulaikydavome nemažai brakonierių. Per keletą metų, įsigaliojus draudimui žvejoti tamsiu paros metu, pamatėme, kad apribojimai pasiteisina ir duoda gerų rezultatų“, – sako aplinkosaugininkė Laimutė Bulcienė.

Prasidėjus vėgėlių gaudymo  draudimui, aplinkosaugininkai tikrins, ar laikomasi taisyklių ir žvejojama atsakingai, atsižvelgiant į galiojančius draudimus.

„Primename, kad už bet kokiu būdu iki sausio  31 d. sugautas vėgėlės bus baudžiama iki 300 eurų bauda, konfiskuojami žvejybos įrankiai, valtys ir kitos žvejybos priemonės. Be to, pažeidėjas turės atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą – sumokėti po 240 eurų už kiekvieną sugautą vėgėlę“, – priduria gyvosios gamtos specialistė.

Apie pastebėtus aplinkos apsaugos pažeidimus prašoma pranešti telefonu 112.

Parengta pagal AAD inf.