Rūpestis piligrimų keliu subūrė daugiau kaip dvidešimt Kėdainių įstaigų ir organizacijų

Apie piligriminį Šv. Jokūbo kelią „Camino Lituano“ tikriausiai yra girdėję daugelis kraštiečių, o dalis – vienaip ar kitaip prisilietę prie šios „energijos upės“ (taip kelią yra pavadinusi žurnalistė, rašytoja Jurgita Lieponė) tėkmės. Kelias juo besirūpinančius žmones lapkričio 16-ąją atvedė į Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešąją biblioteką, kurios patalpose Šv. Jokūbo kelio asociacija bei daugiau kaip dvidešimties rajono įstaigų, organizacijų, kaimo bendruomenių centrų vadovai pasirašė Bendradarbiavimo memorandumą.

Šiuo dokumentu 21 šalis susitarė tarpusavyje bendradarbiauti prižiūrint Šv. Jokūbo kelią „Camino Lituano“ mūsų rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip sakant, atsakingi žmonės, pro kurių teritoriją vingiuoja kėdainietiškoji kelio atkarpa, susitarė rūpintis juo: dalintis informacija, teikti pagal galimybes viena kitai pagalbą ir kartu rūpintis, kad šis kelias būtų gyvybingas.

Bendradarbiauti sutarta organizuojant žvalgybinius, kultūrinius, socialinius žygius ir renginius; atliekant kelio markiravimo darbus; organizuojant žygeivių patirties pasidalijimo renginius, viešinant juos ir kitas patrauklias turizmui veiklas bei kitose srityse.

Tai, kad „Camino Lituano“ kelias yra naudingas vietos bendruomenėms, pabrėžė ir Šv. Jokūbo kelio asociacijos valdybos pirmininkas Marius Minkevičius. Tai ne tik galimybė didinti krašto žinomumą, plėsti kultūrinį turizmą, bet ir pajamų šaltinis vietos verslams: piligrimams reikalingos nakvynės ir poilsio, apsirūpinimo maistu vietos.

„Camino Lituano“ – ne tik pažymėtas maršrutas žemėlapyje, bet gyvas socialinis, kultūrinis, ekonominis reiškinys, prie kurio prisideda ir vietinės bendruomenės. Keliu einantys piligrimai aplanko bažnyčias, koplyčias, šventvietes, piliakalnius, pažintinius takus, apžvalgos bokštus, archeologijos, gamtos paminklus, muziejus, dvarus, istorinio ir kultūrinio paveldo vietas.

„Camino Lituano“ interneto svetainėje kelias pristatomas kaip pirmas ir vienintelis savarankiškai keliauti paruoštas daugiau nei 1000 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo.

Pagrindinį 500 kilometrų kelio maršrutą sudaro 21 etapas nuo Žagarės iki Seinų. Prie jo prisijungia papildomos atšakos, kurių dėka Camino Lituano kelią galima pasiekti iš kitų Lietuvos kampelių. Piligrimai kviečiami keliauti po Žemaitiją ir Aukštaitiją.

Kėdainių krašte galima keliauti vaizdingu maršrutu nuo Paberžės per Užupės kaimą, Šetenius, Gineitus iki Kėdainių, toliau – pro Gailiakaimį (Josvainių sen.) iki Panevėžiuko, jau priklausančio Kauno rajonui. Atkarpų ilgis svyruoja nuo 20 iki 31 km.

Kelias sukurtas be jokių projektinių lėšų ar valstybės pagalbos: visus darbus atliko Camino Lituano bendruomenė ir savanoriai. Kelio kūrimas dar tebesitęsiantis procesas – savanoriai žvalgo ir kitas Lietuvos vietas.

“”””””””””””””””””””””””””””

Bendradarbiavimo memorandumą sudarė: Šv. Jokūbo kelio asociacija, Kėdainių rajono savivaldybė, Kėdainių miesto seniūnija, Kėdainių švietimo pagalbos tarnyba, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Kėdainių krašto muziejus, Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras, Kėdainių kultūros centras, Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka, Kėdainių profesinio rengimo centras, Surviliškio seniūnija, Surviliškio bendruomenė, Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinė mokykla, Užupės kaimo bendruomenė „Liaudė“, Vilainių seniūnija, Šventybrasčio bendruomenės centras, Gineitų kaimo bendruomenė, Tiskūnų bendruomenės centras, Josvainių seniūnija, Vainikų bendruomenės centras, Asociacija Isos slėnio draugija.