Globali birželio mėnesio temperatūra rekordines aukštumas pasiekė dar prieš „El Niño“ – natūraliai kas keletą metų pasikartojantį klimato reiškinį, kai įšyla tam tikros Ramiojo vandenyno dalys ir įprastai visame pasaulyje pakyla temperatūra, rašo „The Guardian“. Dėl šio reiškinio ir klimato kaitos poveikio mokslininkai prognozuoja, kad 2023 m. gali tapti karščiausiais kada nors užfiksuotais metais.

Savo ruožtu iniciatyvos „Tvari Lietuva“ kalbinti specialistai sako, kad Lietuva nebūtinai pajus stiprias „El Niño“ pasekmes, tačiau jau dabar stebimi akivaizdūs klimato kaitos sukelti pokyčiai. Preliminari vidutinė birželio temperatūra pasaulyje yra beveik 1 °C aukštesnė nei anksčiau nuo 1979 m. fiksuota šio mėnesio temperatūra.

Nors birželis dar nesibaigė ir galbūt nebus pasiektas naujas viso mėnesio rekordas, klimato mokslininkai teigia, kad pokyčiai rodo stiprėjantį pasaulio šilimą, dėl kurio šie metai gali tapti karščiausiais kada nors užfiksuotais metais ir pralenkti 2016-uosius.

Pradeda vyrauti „El Niño“ sąlygos

Praėjusią savaitę Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (The National Oceanic and Atmospheric Administration – NOAA) pareiškė, kad šiuo metu pradeda vyrauti „El Niño“ sąlygos, kurios palaipsniui stiprės iki 2024 m. pradžios.

„El Niño“ yra Ramiojo vandenyno srovių pokyčių nulemtas klimato reiškinys, kurio metu pakyla vandenyno paviršiaus temperatūra. Priešingas „El Niño“ yra „La Niña“ reiškinys, kurį taip pat sukelia Ramiojo vandenyno srovių sistemos pokyčiai ir kurio metu vandenyno paviršius atvėsta.

NOAA duomenimis, abu šie reiškiniai gali turėti įtakos orams, ekosistemoms ir ekonomikai visame pasaulyje, taip pat lemti ekstremalias oro sąlygas. „El Niño“ bei „La Niña“ įprastai trunka 9–12 mėnesių, bet kartais gali tęstis ir ilgiau. Jie vyksta vidutiniškai kas 2–7 metus, tačiau nėra reguliarūs.

Prognozuojami šilčiausi metai per visą istoriją

Pensilvanijos universiteto klimatologas Maiklas Mannas teigė, kad žmogaus sukeltas klimato šilimas dar labiau sustiprės būtent dėl „El Niño“, dėl kurio bendra pasaulio temperatūra įprastai pakyla nuo 0,1 °C iki 0,2 °C, rašo „The Guardian“.

„Pasaulinės paviršiaus temperatūros pokytis šiuo metu yra rekordinio lygio arba artimas jam, o 2023-ieji beveik neabejotinai bus šilčiausi metai istorijoje, – sakė M. Mannas. – Tikėtina, kad taip bus beveik kiekvienais „El Niño“ metais ir ateityje, kol toliau šildysime planetą degindami iškastinį kurą ir teršdami ją anglies dioksidu.

“Šiais metais nuo Puerto Riko iki Sibiro ir Ispanijos jau būta didelių ir rekordinių karščio bangų, o Kanadoje alinantis karštis paspartino milžiniškus gaisrus, kurie nuodingais dūmais užtemdė dangų virš Niujorko ir Vašingtono.

NOAA prognozės – atsargesnės

NOAA atsargiau vertina 2023 m. metinio šilumos rekordo perspektyvas, nurodydama, kad tikimybė tapti šilčiausiais metais yra apie 12 proc.

Vis dėlto, organizacijos teigimu, beveik neabejotina, kad šie metai pateks į šilčiausių metų dešimtuką, ir labai tikėtina, kad bus penketuke.

Gegužės mėnesį Pasaulio meteorologijos organizacija įspėjo, kad per ateinančius penkerius metus pasaulio temperatūra, veikiama „El Niño“, taip pat išmetamųjų teršalų, greičiausiai kils, o nauji karščio rekordai per šį laikotarpį bus beveik garantuoti.

Taip pat yra didelė tikimybė, kad vidutinė globali temperatūra kils 1,5 °C, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu – tai pagrindinė vyriausybių sutarta riba, kurią peržengus karščio bangos, sausros, potvyniai ir kiti ekstremalūs reiškiniai taptų gerokai stipresni.

Dar labiau šyla vandenynų paviršius

Nors žmonės ypač jaučia karštį sausumoje, jūrose jis siaučia dar labiau. NOAA patvirtino, kad gegužę jau antrą mėnesį iš eilės buvo užfiksuota rekordiškai aukšta vandenyno paviršiaus temperatūra.

Šilumos perteklius vandenynuose, kurie dengia 70 proc. žemės paviršiaus, daro įtaką pasaulio temperatūrai, taip pat iškreipia žuvų populiacijas, blukina koralinius rifus, kelia jūros lygį ir kt.

„Vandenynai nuolat šyla, tačiau dabar stebime rekordinę temperatūrą, o tai kelia nerimą, atsižvelgiant į tai, kad sustiprės ir „El Niño“, – sakė NOAA klimato mokslininkė Ellen Bartow-Gillies. – Tai neabejotinai turės įtakos likusiam pasauliui.

“Nepriklausomai nuo to, ar 2023 m. taps šilčiausiais kada nors užfiksuotais metais, mokslininkai įspėja, kad didėjantis klimato krizės poveikis jau dabar yra akivaizdus ir nesumažės, kol nebus radikaliai sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas.

„Jei išmetamųjų teršalų kiekis nebus stipriai mažinamas, pokyčiai, kuriuos matome, bus tik neigiamo poveikio, kurio galime tikėtis ateityje, pradžia“, – sakė Kornelio universiteto atmosferos mokslininkė Natalie Mahowald. – Šie metai ir ekstremalūs reiškiniai, kuriuos matėme iki šiol, turėtų būti įspėjimas.“

Lietuvoje fiksuojami klimato kaitos sukelti pokyčiai

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros doc. dr Gintautas Stankūnavičius teigia, kad „El Niño“ reiškinys prasidėjo birželio pradžioje ir nespėjo įsibėgėti. Todėl, anot mokslininko, jo pasekmės, kadangi signalas iš Ramiojo vandenyno iki Europos keliauja ilgai, gali atsiliepti tik vėlyvą rudenį ar žiemą.

„Pirmiausia procesai turėtų suveikti aplink Ramųjį vandenyną, ypač tropinėje dalyje, bet ar visur bus tie šilčiausi metai, sunku pasakyti“, – teigia G. Stankūnavičius.

Savo ruožtu Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas atkreipia dėmesį, kad prieš tai buvę globalios temperatūros rekordai taip pat fiksuoti „El Niño“ metu. Jis primena, kad jei šiemet ar kitais metais šis reiškinys bus stipresnis nei vidutinis, gali būti pasiektas naujas globalios temperatūros rekordas.

Vis dėlto, pasak meteorologo, klimato pokyčių tendencijos įvairiuose regionuose gali skirtis ir nors, pavyzdžiui, Lietuvoje stiprios „El Niño“ pasekmės gal ir nebus jaučiamos, šalyje jau dabar stebimi su klimato kaita susiję pokyčiai.

„Nuo 1961 m. vidutinė metinė temperatūra pakilo 2,2 laipsnio. Pagrindinis pokytis prasidėjo praėjusio amžiaus 9-ame dešimtmetyje. (…) Taip pat didėja kritulių kiekis šaltuoju metų laikotarpiu ir dažnėja tokių atvejų, kai krituliai būna labai intensyvūs – per trumpą laiką iškrinta didelis jų kiekis, o paskui kritulių nebūna ir yra sausa“, – teigia specialistas.

Meteorologas atkreipia dėmesį, kad be jau įvardytų klimato kaitos sukeltų pokyčių, Lietuvoje gana smarkiai šiltėja žiemos, o su tuo yra susijęs ir sniego dangos mažėjimas.

„Turime gana smarkiai sumažėjusį dienų su sniego danga skaičių“, – teigia jis ir priduria, – taip pat visi reiškiniai, kurie priskiriami prie pavojingų ar ekstremalių, yra linkę dažnėti.“

G. Stankūnavičius papildo, kad Lietuvoje dėl klimato kaitos beveik nebelieka pavasario potvynių, taip pat mini padidėjusį karštų dienų Lietuvoje skaičių. „Karštų dienų per vasarą arba apskritai per šiltą laikotarpį, kai temperatūra viršija 30 laipsnių, būdavo kelios – 2–3, dabar sudėję turime savaitę, o kartais net ir dvi“, – sako jis.

Pastarieji 8 metai – šilčiausi per visą istoriją

Europos Sąjungos klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ mokslininkai pranešė, kad nuo 2014 m. fiksuojami aštuoneri šilčiausi metai per visą istoriją, o 2016 m. – kol kas fiksuojami kaip karščiausi.

Toliau, pagal NOAA duomenis, eilės tvarka eina 2020 m., 2019 m., 2017 m., 2022 m., 2015 m. 2018 m. 2021 m.

Vadinasi, paskutiniai dešimt metų buvo karščiausi iš visų iki šiol užfiksuotų. „Copernicus“ mokslininkai primena, kad 2022 m. vasara Europoje buvo pati karščiausia per visą istoriją, o per žemyną nusirito net kelios karščio bangos, dėl kurių daugelyje miestų buvo užfiksuoti temperatūros rekordai.

Atskiri tyrimai parodė, kad karščio bangos Europoje dažnėja ir intensyvėja greičiau nei beveik bet kur kitur pasaulyje. Jas sukelia klimato kaita, taip pat atmosferos bei vandenynų cirkuliacijos pokyčiai.

Tokių šiltų metų poveikis buvo juntamas ir kitur pasaulyje. Rytų ir Vidurio Kinijoje, Pakistane bei Indijoje 2022 m. kilo ilgos ir ekstremalios karščio bangos, o musoniniai potvyniai Pakistane nusiaubė didžiąją šalies dalį. Karštis ir jį lydėjęs sausringumas taip pat prisidėjo prie didelių miškų gaisrų JAV vakaruose.

Justė Ancevičiūtė (ELTA)

(Asociatyvi nuotr.)