Pristatęs naują dainų rinkinį, Antanas Mikalauskas kviečia gerbėjus į Kėdainių areną

Trečiadienio vakarą Kėdainių M. Daukšos viešosios bibliotekos renginių salė buvo pilnutėlė, čia iš tiesų buvo galbūt karščiau nei studijoje ,,Duokim garo“. Liaudiškos muzikos kapelos VILAINIAI atlikėjų dainos ir muzika palietė kiekvieno, atėjusiojo širdį. Čia vyko kapelos įkūrėjo ir vadovo Antano Mikalausko knygos-dainų rinkinio „Išdainuosiu širdį“ muzikinis pristatymas.

Klausėsi ir negirdėtų dainų

Atėjusieji į renginį galbūt tikėjosi išvysti ir išvysti visą liaudiškos muzikos kapelą VILAINIAI, tačiau ir muzikantų ketveriukė, atlikusi šiam vakarui dar negirdėtų dainų, abejingų nepaliko.

,,Mes didelio koncerto nežadam, norėjom kamerinį vakarą daryti, padainuoti romansus, nes į kapelos jubiliejinį koncertą pakviesime vėliau“, – pagarsino kapelos vadovas Antanas Mikalauskas

Vakaro metu grojo Lilija Labeckienė – ilgametė akordeono specialybės mokytoja ekspertė, profesionali muzikantė, kurį laiką grojusi kapeloje VILAINIAI, Zina Geičienė – ilgametė kapelos narė ir smuiko specialybės mokytoja, gerai žinomas šeimyninių renginių muzikantas, kontraboso virtuozas, ilgametis kapelos narys Romualdas Bugas (kapeloje dainavo ir grojo abi jo dukros) ir dainavo ir akordeonu grojo ilgametis kapelos VILAINIAI vadovas bei įkūrėjas Antanas Mikalauskas.

Skambėjo autorinės Antano Mikalausko dainos, prisiminimai, vilnijo juokas, susimąstyti kvietė dainų žodžiai apie gimtinę, Lietuvą, žmogaus gyvenimo kelią.

Kapelai jau 50 metų
Antanas Mikalauskas nuo 1974 m. vadovauja liaudiškos muzikos kapelai VILAINIAI. Kapela dalyvauja Lietuvos televizijos laidose „Duokim garo“ (čia organizuojamuose liaudies muzikos konkursuose dažnai laimi prizines vietas), tradicinėse kapelų šventėse „Kaziuko armonika“, „Grok, Jurgeli“, „Linksmoji armonika“ ir kitose miesto ir respublikinėse šventėse.

A. Mikalausko iniciatyva Kėdainių kultūros centre rengiamos kapelų šventės „Čiulba lakštingėlė“, kurios tikslas – skatinti kurti muziką kaimo kapeloms ir ją skleisti. Kai kurie kūriniai nuolat skamba per Lietuvos radijo programas ir televiziją.

A. Mikalauskas yra 2002 m. Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas.

Jaučiasi išdainavęs širdį

Vakaro vedėja, bibliotekos darbuotoja Irmina pakvietė kartu pavartyti A. Mikalausko dainų rinkinį ,,Išdainuosiu širdį“. Po keletą egzempliorių šių rinkinių jis padovanojo bibliotekoms, jos prieinamos visiems muzikos mylėtojams, tiems, kurie mokysis jo dainų.

,,Antaną Mikalauską galima pasakyti labai daug. Prieš 50 metų rajone įsikūrė liaudiškos muzikos kapela. Visus tuos metus jai vadovauja, pats groja ir dainuoja joje, kuria dainas jai, leidžia knygas. Kapela žinoma visoje Lietuvoje“, – teigė ji.

Atsivertę pirmąjį šio rinkinio puslapį, perskaitysite prasmingą ir labai jautrią įžangą.

,,Jaučiuosi išdainavęs širdį. Išdainavau tai, kas per gyvenimą kaupėsi širdyje, tai, kas iš kažin kur atskridę įstrigdavo mintyse ir neduodavo ramybės tol, kol nesuguldavo natomis ir žodžiais popieriaus lape.

Turiu pasakyti, jog esu laimingas, kad dainavau ne vienas – penkiasdešimt metų drauge su manimi dainavo ir grojo talentingi kapelos VILAINIAI dainininkai ir muzikantai.

Dėkoju Dievui ir Likimui už šią dovaną, kurią gavau kartu su prieš 50 metų paties sukurtu kolektyvu. Dabar šiuos nuostabius žmones vadinu savo muzikine šeima.

Būtent jiems įvertinti atsinešdavau ir atsinešu savo kūrybą – kūriniai arba suskamba, arba ne. Arba su džiaugsmu sutinkami, arba atidedami į šalį.

Dėkoju ir atsitiktinumui (o gal ir ne), suvedusiam mane su profesionalu, operos solistu maestro Liudu Mikalausku, savo talentu dainas išpuošusiam. Dėkoju LTR TV už sklaidą.

O išspausdinti kūrybą susiprotėjau tada, kai išgirdau savo dainą, dainuojamą kito kolektyvo, ir jo nariai nežinojo, kas yra kūrinio autorius. Supratau, kad nežinomas likti nenoriu.

Pirmą savo dainų kapeloms ir ansambliams rinkinį, pavadinęs ,,Per rudeniu žydinčią pievą“, į viešumą išleidau 2010 m. Po to drauge su kolega, ,,Zyplių dvaro“ kapelos vadovu, Remigijumi Poderiu išleidome du autorinių kūrinių rinkinius: 2012 m. ,,Mūsų kelias“, 2014 m. ,,Nukalkim pasagėlę“. O 2017 m. į vieną rinkinį pavadinimu ,,Užgauta širdies styga“ sudėjome trijų bendraminčių kūrybą: Remigijaus Poderio, mano ir kapelos ,,Kun saka“ vadovo, dabar jau šviesios atminties Jono Juozapavičiaus.

Dėkoju savo šeimai – dukrai Eglei, sūnui Tomui ir žmonai Onutei už kantrybė ir palaikymą mano kūrybinėse kančiose ir klajonėse.

Linkiu visiems, kas sklaidys šiuos puslapius ir mokysis atlikti ar klausys atliekamų kūrinių – pajusti geriausias emocijas.

Džiaugiuosi kartu su visais, kuriuos džiugins mano kūryba“.

Autorius

Loreta Sungailienė apie Antano kūrybą

Folkloro dainininkė ir atlikėja Loreta Sungailienė apie ankstesnį A. Mikalausko ir jo bičiulių kartu išleistą dainų rinkinį yra sakiusi:

,,Visi muzikos kūrėjai nori ne kažką kažkam pasakoti, o pasiekti klausytojo, žiūrovo širdį, kad jos virpesiai skleistų pačias geriausias emocijas. Būtent tokių potyrių savo ištikimiems klausytojams ir dainų atlikėjams linki autorius. Jis patraukia mūsų nuolat laukiančių gražių lietuviškų dainų, širdis.

Dainos ne tik melodingos, jos ir pagavios, ir nuotaikingos ir su subtiliu humoro prieskoniu.

Ką bekalbėti apie gebėjimus muzikaliai ir jautriai prabilti apie Tėvynę, apie moterį, apie motiną, apie žmogaus ryšį su gamta. Nerimas, liūdesys, abejonės, pamąstymai apie skubantį laiką, prabėgančius metus, visa, kas telpa jų kūryboje, randa sau tinkamą vietą ir skambią gaidą. Tai jūsų širdies stygų virpesiai, kurie rodos niekada nepaliaus skleisti jūsų muzikos kerus“.

Tegu tik žmonės dainuoja

Paklaustas, kaip kilo mintis išleisti dar vieną dainų rinkinį, Antanas sakė:

,,Pagalvojau, kad reikia išleisti dar vieną knygą, nes žmonės dainuoja tas dainas, kurios dar neišspausdintos. Man keista pasidarė, galvoju, iš kur jas pasiima. Gal iš interneto, televizijos ar dar iš kur, todėl norėjau sudėti dainas į dainyną su žodžiais, man gražiu pavadinimu ,,Išdainuosiu širdį“. Tegu tik žmonės dainuoja…

Per visą gyvenimą gal jau apie šimtą dainų turėtų būti. Yra dar nedainuotų, į dainynus nesudėtų, bet ateičiai paliksim, gal ,,susigulės“, o gal dar kas nors ištrauks iš mano to archyvo“.

Kuo ypatinga ši knyga?

Ji – iš paskutinės mano kūrybos. Kelios dainos yra dar negirdėtos, naujos dainos. Ir dar pakartotos kai kurios, kurios labiausiai buvo populiarios, kurias dabar dainuoja.

Kas jus labiausiai įkvepia kūrybai?

Kūrėjams, jeigu ir aš toks esu, kažkas ateina, ,,duoda“ per galvą ir pradedi kurti. Taip ir man atsitiko.

Dainose sudėti išgyvenimai – tai yra gamta, meilė, viskas, ką ir kiti sukuria, bet viską kuriu savo žodžiais, gal tuo ir išsiskiria mano dainos.

Gal tik pora dainų P. Širvio žodžiais esu sukūręs, bet kurti pagal jo eiles labai sunku, nes jo eilėraščiai kaip dainos. Muzikos pritaikyti kaip ir nesinori.

Mano tėtis dainavo, nors nebuvo dainininkas. Susirinkdavo pas mus kaime pjovėjai arba apsikirpti norintys, nes tėtis kirpdavo plaukus ir visi dainuodavo. Būdavo pasistato buteliuką mažiuką ir visiems užtekdavo, dabar kai pagalvoji… Gražiai dainavo ir man leisdavo klausyti.

Kokia buvo jūsų kūrybos pradžia?

Tai buvo praėjusiame amžiuje, 1974-aisiais. Šiemet jau bus 50 metų.

Tos pirmosios dainos buvo paprastos. Kaip dabar pamenu, grojame mano dainą ,,Nebarki, tėveli“ su vienu draugu vestuvėse, o kažkas iš dalyvių sako: ,,Ai, čia kažkoks senis parašė tą dainą“. Tas mane labai užkabino.

Sakau sau – reikia pradėti rašyti. Susipažinau su R. Poderiu, jis jau buvo išleidęs vieną knygą, žinojo tą kelią, tas kelias jau buvo pramintas, ir aš pradėjau dainas kurti, įrašyti, kad kiti turėtų, galėtų dainuoti ir džiaugtis. Mažai jau kas mano dainas ,,iškraipo“, žmonės dabar dainuoja taip, kaip parašyta ir reikia džiaugtis, kad dainuoja.

Kas labiausiai džiugina?

Mane džiugina viskas. Man labai būna smagu, kai kiti dainuoja mano dainas. Arba prieina ir sako: ,,O, matau gyvą Mikalauską!“. Įdomu žmonėms mane gyvai susitikti, tuo ir džiaugiuosi. Kad mane žino, kad žino kapelą. Lietuva tai tikrai žino.

Lietuvos televizijos projekte ,,Gražiausios poetų dainos“ Liudas Mikalauskas puikiai sudainavo mano dainą ,,Mes Lietuvoj“. Vadinasi, aš buvau žinomas kaip kompozitorius, nors aš savęs tokiu nelaikau, o dabar žinomas kaip poetas, nors irgi nesu poetas. Liudas išgyvena kiekvieną mano dainą, jo malonu klausytis, jis moka perduoti, perteikti jausmus. Ko aš nedarau, jis padaro.

Kokie dar laukia kūrybiniai planai?

Pirmiausia reikia kapelos VILAINIAI 50 – metį paminėti, o po 50-ties prasidės viskas naujai. Jeigu Dievas duos sveikatos, tai turėsim viską. Juk pagyvenusiems reikia laiku nueiti nuo scenos. Kad tik nepavėluočiau…

Kada ir kur kviečiate į kapelos 50-metį?

Kapelos VILAINIAI koncertas įvyks per Atvelykį, balandžio 7 d. 14 val. Kėdainių arenoje! Tai bus ,,Vilainiai ir mūsų draugai“ geriausios dainos su Zyplių dvaro kapela, kapela ,,Punelė“, su Loreta Sungailiene ir Liudu Mikalausku iš ,,Duokim garo!“.

Bet visos širdies tikrai dar neišdainavote?

Išdainuosiu širdį visiems po dalelę – tegul skleidžia meilę, paliečia jausmus. Išdainavęs širdį, išeisiu į kelią. Kam gi reikalingas, be širdies žmogus…