Priešvelykinė repeticija – kūrybinė kiaušinių marginimo popietė

Praėjusį penktadienį kėdainiečiai pakviesti atvykti į popietę Tradicinių amatų centro Arnetų name, kur Kėdainių krašto kiaušinių margintojos dalijosi patirtimi, supažindino su atlikimo technikomis. Galima buvo ir patiems išbandyti net tris skirtingus kiaušinių marginimo būdus, apžiūrėti margučių raštus, pabendrauti su kiaušinių margintojomis bei į namus parsinešti velykinę laukimo nuotaiką – pačių numargintų kiaušinių.

Tie, kurie negalėjo dalyvauti popietėje, Arnetų name veikiančią Kėdainių krašto kūrėjų rankomis sukurtų margučių parodą gali apžiūrėti iki balandžio 25 d.

Pristatė tris kiaušinių margintojas

Tradicinių amatų centro renginių organizatorė Jūratė Atkočiūnienė pristatė žymiausias rajono margučių margintojas. Tai – Tradicinių amatų centre Arnetų name dirbanti vytelių pynimo ir margučių marginimo meistrė, tautodailininkė Birutė Šinkūnienė, vašku net keliomis spalvomis tradiciškai marginanti kiaušinius. Taip pat sertifikuota amatininkė, tautodailininkė Laima Raižienė iš Angirių, karštu vašku išrašanti kiaušinius ir juos dažanti natūraliais gamtiniais dažais. Be to, ji vienintelė Kėdainių rajone yra sertifikuota kiaušinių skutinėtoja. Dar viena meistrė – tautodailininkė Teresė Šidlauskienė iš Akademijos, kiaušinių marginimo technika neatsiliekanti nuo sertifikuotų amatininkių ir nevengianti išbandyti šiuolaikinių marginimo technikų.

Simbolizuoja gyvybės pradžią

„Margučių dažymas yra žinoma kaip senovės tautų pavasario švenčių apeigų dalis. Šio papročio laikytasi net senovės Egipte, jis egzistavo slavų ir kitų tautų kultūrose. Seniausi dažyti ir brūkšniukais marginti kiaušiniai buvo rasti IV a. mergaitės kape Vokietijoje, o Gedimino kalno teritorijoje rasti, nors gal jie buvo ir atvežtiniai, akmens, kaulo ir molio kiaušiniai rodo, kad Lietuvoje XIII a. tai jau turėjo būti gerai žinoma.

Mes dabar nemokam ,,skaityti“ kiaušinių rašto, bet senovėje, kol dar nebuvo tikrojo rašto, žmonės žinojo, ką reiškia ant margučio nupieštas trikampis, bangelė, kryželis.

Manoma, kad marginami kiaušiniai simbolizuoja gyvybės pradžią. Kai gamta atgimsta, kiaušinio simbolika įgauna dar svarbesnę reikšmę. O dažymas bei margučių ridenimas yra gamtos atgimimo simbolis. Lietuvoje kiaušinius dažydavo ne tik prieš Velykas, bet ir prieš Jurgines, Sekmines“, – pasakojo Jūratė Atkočiūnienė.

Įdomu ir tai, kad dar XIX a. pabaigoje Lietuvos žemdirbiai pirmoje išartoje vagoje aukodavo kiaušinį Žemynai, per Jurgines į laukus išgenami gyvuliai peržengdavo po tvarto slenksčiu padėtus du nedažytus ir du dažytus margučius. Tikėdamiesi gausesnio derliaus, margučių lukštų dėdavo ir į javų sėklą. Dažniausiai vašku kiaušinius „išrašydavo“ moterys, o skutinėdavo vyrai. Šiandien kiaušinių marginimas yra susijęs su Velykų šventėmis.

Margina karštu vašku

Tautodailininkė Birutė Šinkūnienė pasakojo, kad kiaušinių marginimo menas atėjęs iš prigimties – mamos, močiutės, senųjų laikų. Ji kilusi iš Žemaitijos, kur tokia kiaušinių marginimo tradicija puoselėjama jau labai seniai.

Tautodailininkė pamena, kai ją, dar mažytę, pasodindavo prie krosnies, o mama vašku margindavo kiaušinius. „Tarp brolių ir seserų buvo lenktynės, kurio margutis bus gražesnis. Įdomiausia būdavo tada, kai vašką nuimi nuo kiaušinio ir visą šį stebuklą pamatai. Iki šiol aš taip ir marginu. Ant kiaušinio piešiu vašku, po to etapais jį merkiu į skirtingas dažų spalvas. Paskui vašką nuimu. Reikia dirbti labai tvarkingai ir kruopščiai.

Iki šiol šį dekoravimo būdą puoselėju ir stengiuosi perduoti kitiems. Pastaruoju metu prieš Velykas kiaušinių numarginu jau mažiau, kadangi dabar dažniau mokau kitus, vedu pamokėles, edukacijas“, – pasakojo B. Šinkūnienė

Margučių raštą galima „skaityti“

Paklausta, kokiais raštais dekoruoja kiaušinius, tautodailininkė pasakojo, kad stengiasi atkartoti senuosius raštus, bet į rankas paėmus kiaušinį, mintys ateina pačios, ir kiekvieną pavyksta numarginti skirtingai.

Pasak kiaušinių margintojos, nors brūkšneliai ir taškeliai ant kiaušinio dedami taip pat, bet kiekvienas margutis atrodo vis kitoks.

„Mes dabar nemokam „skaityti“ kiaušinių rašto, bet senovėje, kol dar nebuvo tikrojo rašto, žmonės žinojo, ką reiškia ant margučio nupieštas trikampis, bangelė, kryželis, brūkšnelis, taškelis ir t. t. Dažniausiai ant kiaušinių atsidurdavo augalų motyvai, dangaus ženklai.

Margučius žmonės anksčiau užkasdavo į žemę, kad derlius geresnis būtų. Kitus pasilikdavo namuose, mat, jų manymu, margučiai saugodavo nuo ugnies ir gaisro. Žmonės tikėdavo, kad margutis turi galių. Gražiausi margučiai nudažyti tamsesne spalva – žalia, juoda, raudona, mėlyna. Tai dangaus ir žemės spalvos“, – atskleidė B. Šinkūnienė.

Skutinėjant reikia kruopštumo ir valios

Vienintelė Kėdainių rajone sertifikuota kiaušinių skutinėtoja Laima Raižienė pasakojo, kad jos pasekėjų nėra daug, nes paprasčiausiai skutinėti kiaušinį su peiliuku yra sudėtingiau.

„Kadangi reikia kruopštumo, kad kiaušinio neįspaustum, kad jis nesudužtų. Aš nesu baigusi jokių dailės mokslų. Kaip mano vaizduotė „pagauna“ – taip aš ir piešiu. Dabar yra ir elektrinių graverių, su kuriais galima lanksčiai ir visaip skutinėti. Bet naudojant tą techniką labai dulka, ūžia, labai pavargsta ranka. Manau, kad skutinėjant labiausiai reikia valios. Jei vašku ne taip uždėjai brūkšnį, to jau nepataisysi, o skutinėjant viską, kas ne taip pavyksta, gali ištaisyti“, – skutinėjimo paslaptimis dalijosi moteris.

Pasidomėjus, iš kur ji išmokusi šio marginimo meno, moteris pasakojo, kad kiaušinius skutinėjo jos tėvelis. Ji matė ir galvodavo, kodėl nepavyksta taip ryškiai išskutinėti, o kai pabandė pati – tada ir pamatė, kad iš tikrųjų taip, kaip nori, nepavyksta.

„Labai gražiai tokiu pat būdu kiaušinius margino ir tėvelio mama, mano močiutė. Ji mirė gruodžio mėnesį, o aš gimiau sausį. Manau, kad jos siela pas mane perėjo. Nes aš, kaip ir ji, taip pat noriu dainuoti – giedu bažnyčios chore“, – prisiminimais dalinosi moteris.

Nori perduoti savo amatą

Paklausta, ar prieš skutinėjimą nusipiešianti eskizą, L. Raižienė sakė, kad iš anksto apie tai, koks margutis bus, ji negalvojanti – raštai gimsta beskutinėjant.

Būtent tokią marginimo techniką perėmė ir marti, vienas anūkas. Giminė sutarė, kad prieš Velykas visi suvažiuos į Kauną, kur ji pamokys šio skutinėjimo meno ir giminaičius.

„Labai noriu savo amatą perduoti kitiems, todėl kur kas kviečia, visur einu, važiuoju, kiek pajėgiu ir galiu. Džiaugiuosi, kad galima išlaikyti mūsų tautiškumą, kad turime tokią gražią šventę, o svarbiausia, kad vaikučiai, besidomintys naujovėmis, nepamirštų ir mūsų senųjų tradicijų“, – kalbėjo L. Raižienė.

Pridegęs vaškas tapo juodu

Tautodailininkė Teresė Šid­lauskienė dalijosi dar kitokiu, savitu kiaušinių marginimo būdu. Ji pasakojo, kad kiaušinius pradėjusi marginti pirmoje ar antroje klasėje, o marginti paskatino krikšto tėvų padovanoti margučiai.

„Turėjau iš ko pasimokyti, bet daug ir eksperimentavau, kol „atidirbau“, kaip reikia tą kiaušinuką nudažyti. Nuvaškuoti dar nuvaškuodavau, bet nudažyti nesisekdavo. Kai į karštus dažus įdėdavau, viskas susiliedavo.

Mokykloje Teresei labai patikdavo braižyba, gal dėl to kruopštus darbas persikėlė ir ant kiaušinių. Pirmiausia su elektriniu siurbliu ji išpučia kiaušinio turinį, po to išplauna vandeniu.

Teko paaugti, kol supratau, kad į šaltus dažus reikia pamerkti kiaušinį,“ – pasakojo Teresė, toliau tęsdama, kad, kaitindama vašką, atsitiktinai jo pridegino, prirūko visas kambarys, bet taip padariusi atradimą – išgavusi juodą vašką. Dažydama kiaušinį pusę jo įmerkdavo į vieną spalvą, kitą pusę – į kitą, o tada vaškuodavo. Tik vėliau atėjo mintis, kad reikia paimti šepetėlį ir su juo, pamerkus į padarytą dažų koncentratą (50 ml vandens, 1 pakelis dažų virtiems kiaušiniams, 5 ml acto esencijos) spalvinti. Tai daryti labai patogu, kai kiaušinis jau padekoruotas juodu vašku, tuomet vaškas neleidžia dažams nubėgti.

Ornamentus Teresė kuria ir pati, ir idėjų paieško internete. Tautodailininkė parodė, kad juodu vašku kiaušinį galima numarginti ir ant stiklo.

Moteris pasakojo, kad mokyk­loje jai labai patikdavo braižyba, gal dėl to kruopštus darbas persikėlė ir ant kiaušinių. Pirmiausia su elektriniu siurbliu ji išpučia kiaušinio turinį, po to išplauna vandeniu.

Kai vienos moterys iš įvairių dekoro priemonių kuria papuošalus, Teresė tomis detalėmis dekoruojanti kiaušinius, kurie jau yra plačiai pasklidę po Europą, pasiekę net Argentiną, JAV, Kanadą, Australiją ir Pietų Korėją.

Mokėsi marginimo būdų

Popietės dalyviai marginimo technikas išbandė ir patys. Marginant vašku kiaušinis turi būti pašildomas rankose, kad geriau priliptų vaškas. Po to ant pieštuko galo pritvirtinta įkaitinta adatėlė merkiama į karštą vašką ir taip brūkšneliais ir taškeliais dekoruojami kiaušiniai.

Nebaigus marginti viso kiaušinio, jis merkiamas į dažus. Pirmiausia į šviesesnius, paskui vėl dekoruojamas vašku. Taip kiaušinį numarginti galima dviem-trim spalvomis. Buvo išbandytas ir antras dekoravimo būdas – kiaušinius marginant juodu vašku. Kantriausieji galėjo imtis ir trečiojo marginimo būdo – skutinėti jau dažytus kiaušinius.

Pakalbinta kiaušinių marginti atėjusi Edita sakė, kad vašku kiaušinius dekoruojanti pirmą kartą. Paklausta, ko labiausiai reikia tokiu būdu marginat kiaušinius – kūrybiškumo ar kantrybės, atsakė, kad pirmiausia reikia supratimo, kaip tą techniką naudoti, o paskui – ir kūrybinių minčių, idėjų. „Bandysiu tokiu būdu Velykoms nudažyti kiaušinius ir namuose“, – sakė Edita.

Jos draugė Violeta teigė, jog tai tikra relaksacija, o vašku ji kiaušinius margina ne pirmą kartą: „Reikia įdirbio, bet ir meninę gyslelę turėti. Aišku, daug kantrybės. Velykoms namuose būtinai irgi kiaušinius marginsime vašku.“

A. Raicevičienės nuotr.