Ar išmoksime gyventi „naujo normalumo“ sąlygomis?

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras jau parengė algoritmus (veiksmų sekas), kaip elgtis, jei ugdymo įstaigos darbuotojas ar mokinys susirgo COVID-19 liga. Mokyklos šią informaciją platina tėveliams, tad dabar ir jiems, ir mokytojams, ir mokyklų administracijai aiškiau dėl to, ką daryti, kad infekcija neišplistų.

Mokykla vaikams būtina

„Turime išmokti gyventi „naujo normalumo“ sąlygomis, tai yra, su virusu. Tai nėra lengva, tačiau palaipsniui prie to turės prisitaikyti kiekviena mokykla. Nes rizikos panaikinti neįmanoma, įmanoma tik ją sumažinti pagal kiekvienos mokyklos galimybes. Tam ypač svarbu ne tik mokyklų sprendimai dėl konkrečių veiksmų ir atsakingų asmenų paskyrimo, bet ir bendradarbiavimas tarp institucijų“, – akcentuoja Aida Butkienė, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą.

Pasak jos, mokyklos nelankymas vaikams žalingesnis nei pati COVID-19 infekcija, nes fizinis dalyvavimas pamokose ir mokyklos veiklose reikalingas vaikų socialiniam ir psichosocialiniam vystymuisi. Dėl to vieningai sutaria Europos šalių sveikatos, švietimo ministrai, tarptautinių organizacijų ir komisijų atstovai. Todėl mokyklos, nors ir neturi prisiimti atsakomybės už atsiradusios ligos atvejus ir negali būti už juos smerkiamos, stengiasi daryti viską, kad infekcija mokykloje neišplistų.

Reikia praktinių sprendimų

„Priminsiu bendras epidemiologines priemones: tai klasių izoliacija, atstumų laikymasis, srautų valdymas. Svarbi rankų plovimo, čiaudėjimo ir kosėjimo higiena, klasių vėdinimas. Jis gali būti trumpas, bet efektyvus – atidarius langus per pertrauką, pasikeičia oro tūris ir galima grįžti į išvėdintą klasę“, – sako A. Butkienė. Pasak visuomenės sveikatos specialistės, svarbu įsisąmoninti, kad negalima mėtyti panaudotų kaukių bet kur, o mokyklose tam turi būti atskira nuo kitų buitinių atliekų (tik kaukėms) skirta buitinių atliekų talpykla su dangčiu ir pedalu (šiukšliadėžė), viduje turi būti įdėtas maišelis.

Pats geriausias variantas, pašnekovės nuomone, kūno kultūros pamokas rengti lauke, tačiau reikia praktinių sprendimų, kaip padaryti, kad vaikai sušilę neitų į kitas pamokas. Vaikams reikia sąlygų neskubant persirengti, nusiprausti. Muzikos ar šokių pamokas, kurios turi didžiulę reikšmę vaikų ugdymuisi, reiktų organizuoti pagal galimybes lauke arba taikant kuo didesnį atstumą tarp mokinių.

Dar kartą apie sąmoningumą

Mokyklos palaipsniui turėtų prisiderinti prie naujos realybės ir tokiais praktiniais sprendimais, kaip kriauklių įrengimas kiekvienoje klasėje ir šiltas vanduo. „Jeigu nėra kur nusiplauti rankų, tai apie teisingą kaukių dėvėjimą net nėra ko kalbėti. Nes prieš užsidedant ir nusiimant kaukę, reikia nusiplauti rankas“, – pabrėžė visuomenės sveikatos specialistė.

Pasak jos, labai svarbu suprasti ir tai, kad neužtenka vienos kaukės visai dienai, jas reikia keisti kas 4 valandas. „Jeigu mokinys būna mokykloje iki 15 valandos, porą kartų turėtų pakeisti kaukę. Tačiau tai priklauso nuo tėvų ir mokytojų požiūrio, sąmoningumo“, – sakė A. Butkienė. Pasak specialistės, apsauginiai veido skydai neatstoja kaukių, jie sukurti tam, kad apsaugotų akis. Skydus leidžiama dėvėti labai retais atvejais, kai žmogus negali dėl tam tikrų ligų dėvėti kaukės.

Pašnekovė taip pat ragina tėvelius neišleisti sunegalavusio vaiko į mokyklą. „Daugelyje Europos šalių (taip pat ir Lietuvoje) mokinių sveikatos būklės stebėjimas, tai yra temperatūros matavimas, perkeliamas kaip atsakomybė tėvams. Raginčiau tėvelius tai daryti ir pasireiškus kvėpavimo takų ligų simptomams nevesti vaiko bent dieną į mokyklą. Susiskambinkite su savo šeimos gydytoju, pasitarkite, stebėkite vaiko būklę. Atėjo ruduo, neišvengsime virusų, tačiau jei jų neplatinsime, viskas bus gerai“, – sakė specialistė.

Svarbu psichologinis palaikymas

Stigmos – dar vienas aspektas, kuris lydi naująją mūsų ir vaikų realybę, tad specialistai jau į tai atkreipė dėmesį. „Aplink mus egzistuoja daug virusų ir bakterijų, kurie gali sukelti įvairias infekcines ligas, pavyzdžiui, tuberkuliozę. Mirštamumas nuo jos didesnis nei nuo koronaviruso, bet mes jos nebijome. Todėl, jeigu vaikas ar kuris nors jo šeimos narys susirgo koronavirusu, jokiu būdu negalima jo nei kaltinti, nei piktintis, nei stigmatizuoti. Mokykloms turi būti teikiama psichologinė parama siekiant suvaldyti bendruomenės pyktį tiems, kurie susirgs pirmieji ir užkirsti galimybes susirgusių vaikų stigmatizavimui“, – apie psichologinio palaikymo svarbą kalba A. Butkienė. Pasak jos, šia tema Kėdainių visuomenės sveikatos biuras vienoje iš rajono ugdymo įstaigų rengs psichinės gerovės mokymus.