Į žiemos tamsą ir izoliaciją panyrančiame mieste nuo keturių sienų ir vienatvės gelbsti Kėdainių miesto parkas, kur žibintų šviesoje ir vakaro sutemose lyg svetimi pasauliai nebyliai prasilenkia vaikštinėtojų šešėliai. Sustabdyti, uždaryti, tarsi įšaldyti į ledą, tačiau neprarandantys vilties – tokius mus, žmones, pamatė Genovaitė Gustytė, Kėdainių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai, kartu su komanda miesto parke įrengusi meninę instaliaciją „Sniego Karalienė“.

Dekoracijos, šviesos ir muzika įkurdintos viename iš naujųjų miesto parko statinių – puslankiu pavasario laukiantį gėlyną juosiančios pergolės centre. Už stiklo karaliauja gabalėlis žiemos. „Renginių rengti dėl visiems žinomų priežasčių negalime, tačiau šventinę nuotaiką sukurti norėjosi. Mes reziduojame šalia miesto parko, tad kai pamatėme šitą pergolę, iš karto buvo aišku, kad čia reikia padaryti kažką gražaus, kad išėję pasivaikščioti žmonės rastų truputėlį daugiau“, – pasakojo G. Gustytė.

Meninė instaliacija „Sniego Karalienė“ – tai ne vien gražus žiemos paveikslas. „Tai refleksija to, kuo mes gyvename, mūsų fizinės ir emocinės būklės raiška. Juk esame sustabdyti, uždaryti, tarsi įšaldyti į ledą. Ir tik mes patys už tai atsakingi – tokia šiandien H. Kr. Anderseno pasakos „Sniego Karalienė“ mano interpretacija“, – instaliacijos mintį pristatė įdomiomis idėjomis išsiskirianti režisierė ir poetė.

Meninę instaliaciją gamino nemaža komanda: autorė Genovaitė Gustytė, šviesos dizaineris Vladas Ivaškevičius, techniškai įgyvendino Kėdainių kultūros centro darbuotojai Eglė Petrauskienė, Remigijus Linkus, Aurelijus Bukauskas.

Pasak G. Gustytės, „Sniego Karalienė“ – tai refleksija to, kuo mes gyvename, mūsų fizinės ir emocinės būklės raiška.

Kūrybinio proceso metu instaliacija tapo vis labiau daugiasluoksnė. „Viskas prasidėjo nuo minties, kad žiemų nebebūna kaip mano vaikystėje, vaikai sniegą netrukus gal pažins tik iš „multikų“, tad norėjosi atnešti gabalėlį žiemos. Bet instaliacija, kaip žanras, turi tam tikrus dėsnius ir parametrus, tad bekurdami nukeliavome su šita sniego karaliene gilyn. Man patinka potekstės“, – šyptelėjo G. Gustytė.

Instaliacijoje persipina ir yra sinergiškos kelios potekstės – tai ir klimato atšilimas, besaikis plastiko vartojimas (didžioji dalis dekoracijų pagamintos iš plastiko), kūno kultas (smėlio laikrodžio formos Sniego Karalienės figūra simbolizuoja klasikinį grožio standartą – 90-60-90 cm proporcijas) ir žmonėms nepavaldus laikas, kurio tėkmė perteikta ta pačia smėlio laikrodžio alegorija.

Tačiau instaliacijoje jaukia šviesa žiba namelių langai, kaip amžinos gyvybės simbolis žaliuoja eglutė. „Visada yra viltis… Viltis, kad mūsų širdys nesuledės, kaip H. Kr. Anderseno pasakoje, o jei taip nutiktų, kad atsiras kažkas, kas jas sušildytų. Ir aš tikiu, kad po šitų Kalėdų, po šitos situacijos, kai mes ją išgyvensime, mūsų širdys bus pilnesnės gėrio ir šviesos. Galbūt atėjo tas metas, kada turime pareiti į save ir truputėlį pagalvoti apie gilesnius dalykus. Prasmingų visiems Kalėdų!“ – linkėjo G. Gustytė.

Instaliacija „Sniego Karalienė“ švies kasdien nuo 16 iki 20 val., iki kitų metų sausio 6-osios.

One Response

  1. Rita

    Šaunu, labai ačiū sumanytojai ir kūrėjai. Atgaiva širdžiai, malonu akiai. Toks grožis tikrai pradžiugins miestiečius ir svečius. Reiks aplankyti

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.