Kviečia trys keramikos parodos

Praėjusį penktadienį, balandžio 22 d., po ilgokos pertraukos Janinos Monkutės-Marks muziejuje buvo surengtas net trijų keramikos parodų atidarymas, kuriame dalyvavo parodų autoriai, gausus būrys kėdainiečių, svečių.

Buvo pristatyta Rimos Leipuvienės paroda „Vieneri metai“, Virginijos Užusenytės paroda „Pastebėjimai“ bei šeimyninio dueto Kristinos Paulauskaitės-Ramonaitienės ir Mariaus Ramonaičio paroda „Vakar / Rytoj“. Parodos atidarymas prasidėjo šiltai nuteikusiais muzikos kūriniais, kuriuos sugrojo jaunieji atlikėjai iš Kėdainių muzikos mokyklos. Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos direktorė Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė pasidžiaugė po ilgokos pertraukos muziejuje vėl išvydusi gausų lankytojų būrį, tikėdama, kad vėl be apribojimų galima bus pasimatyti, susitikti ir bendrauti parodose.

Vieni keramikės Rimos Leipuvienės metai

Rima Leipuvienė, pristatanti keramikos darbų ciklą ,,Vieneri metai“, sakė, jog šie darbai sukurti po pirmojo karantino (2020 – 2021 m.), grįžus į Lietuvą. Darbų autorė vienus metus gyveno Latvijoje, Rygoje. ,,Buvo praleista daug gražaus laiko Latvijos pajūryje. Buvo daugybė pokyčių mūsų šeimos gyvenime. Sugrįžus visi įspūdžiai ir jausmai, mintys ir emocijos, patirtys ir išgyvenimai sugulė į šiuos keramikos kūrinius. Mano keramika yra aukšto degimo – 1300 C temperatūros, dengta ne komercine glazūra, bet autorine, mano pačios paruošta iš natūralių gamtos medžiagų, būtent: iš medžio pelenų, žemo degimo molių, kietų uolienų. Aš taip pat demonstruoju pirmapradį natūralų, šamotinio molio būvį, grožį, transformaciją. Ir tai atrodo natūraliai, tarsi šie darbai būtų paimti iš gamtos,“ – teigė keramikė.

Pasak autorės, savo kūryba ji žvelgia į save, į savo vidų. Ji prisipažino negvildenanti socialinių problemų, to, kas vyksta visuomenėje, pasaulyje, o atsigręžia į savo vidaus gelmes – ir tai yra asmeniniai įspūdžiai, patirtys.

R. Leipuvienė neslepia, kad, dirbant su keramika, būna daugybė įvairių netikėtumų – juk nežinai, ką išvysi ištraukusi iš krosnies. ,,Kai kuriuos dalykus jau žinai ir valdai, bet, kita vertus, šioje kūryboje dalyvauja ir stichijos,“ – pastebėjo keramikė.

Keramikės Virginijos Užusenytės pastebėjimai

Keramikė Virginija Užusenytė parodoje ,,Pa-stebėjimai“ pristato keramikos objektus, sukurtus stebint aplinkinį pasaulį, o tiksliau – gilinantis į augalus ir sėklas. Autorė pasakojo, kad visą gyvenimą ją domino augalų temos, būtent sėklos ir kas po to iš jų išauga. Dar nuo vaikystės jai buvo smalsu sužinoti, kodėl iš vienos sėklytės išauga įprastas augalas, o iš kitos – ,,nenormalus“. ,,Tą temą išgvildenau per suaugusio žmogaus prizmę. Kadangi savo idėjoms išreikšti naudoju keramiką, todėl pasitelkiu įvairias keramikos technikas – akmens masę, šamotinį molį, glazūras, išskyrus porcelianą. Kiekvieną kartą, ištraukiant darbą iš degimo krosnies, būna tarsi „drebuliukas“, ir negali sulaukti, kol krosnis pakankamai atauš, kad galėtum išimti. Bet vis tiek rezultatas daugiau nudžiugina nei nuliūdina. Jei kas ne taip, galima dar sykį perdegti – tai daryti galima iki trijų keturių kartų. Mėgstu žiestas formas, bet pastaruoju metu lipdau. Jei pasižiūrėsi į sėklytes pro mikroskopą, tai pamatysi tokių detalių, kurios tokios dekoratyvios, atrodo, kaip žmogaus sukurtos, lyg meno kūrinai. Šios parodos meniniuose objektuose gamtiškos formos šakojasi, riečiasi, dryksta, paviršiai šiaušiasi, kad žiūrovas susimąstytų, kas čia per daiktas ir dėl ko jis toks,“ – apie kūrybinį procesą pasakojo keramikė. Autorė ,,kalba“ ir apie ekologines problemas, kurios jai visuomet rūpėjo. Šie darbai sukurti per pastaruosius penkiolika metų. Šalia keramikos darbų kabo ir drobės, tai, pasak autorės, jos interjeriniai darbai.

Porą sujungė keramika

Parodą ,,Vakar/Rytoj“ pristato keramikų pora, gyvenime ir kūryboje einantys kartu – Kristina Paulauskaitė-Ramonaitienė ir Marius Ramonaitis. Menininkai prisipažįsta, kad juos sujungė keramika, studijuojant Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultete, ir toliau veda bendru keliu. Pasak autorių, parodą ,,Vakar/Rytoj“ galima skirti į dvi dalis. ,,Vakar“ – tai retrospektyvinė poros kartu nueito kūrybinio kelio apžvalga. Tai tokie darbai, kurie palėpėje gulėjo, gal dar niekam nematyti. Yra ir interaktyvių kūrinių. Darbai traukia, nes jie šviečia, kalba ar kitaip kviečia žiūrovus prieiti arčiau, prisiliesti, išgirsti. Yra emocijų telefonas, kur, pakėlus telefono ragelį, galima išgirsti skirtingą emociją, tokią kaip ,,Pyktis“, ,,Nuostaba“, ,,Laimė“, ,,Liūdesys“, ,,Ramybė“. ,,Mes kuriame kūrinius su ta mintimi, kad jie nebūtų vien tik statiški, bet veiktų žmonių emocijas. Mūsų darbai yra supanašėję, didžioji dalis padaryti kartu. Iš tikrųjų pats darbų procesas, eiga, kaip mes kraunam į krosnį, glazūruojam, viską darom kartu,“ – pasakojo Kristina Paulauskaitė-Ramonaitienė.

,,Gyvenk šia diena…“

Ekspozicijos dalyje ,,Rytoj“ – specialiai šiai parodai sukurtas interaktyvus kūrinys ,,Laikas“, kviečiantis čia ir dabar žaisti ir tuo pačiu metu žvelgti į rytojų. Kiekvienas parodos lankytojas galės susikurti savo laikrodį, kuris gali įkvėpti kiekvieną valandą atrasti, pajausti, nuveikti vis kažką naujo.

,,Dabartiniame kontekste, kai aplinkoje vyrauja niūrios nuotaikos, čia norisi, kad tas laikas būtų kitoks,“ – vylėsi keramikė.

,,Mano darbai nėra labai nauji, labiau konstrukciniai, ryškesnių spalvų. Jie buvo skirti tą laikmetį atspindinčioms aktualijoms. Vienas iš darbų yra apie emigraciją, kuri tuo metu Lietuvoje buvo labai aktuali tema. Šių laikų aktualija – ,,COVID-19“ virusas, palietęs ne tik pasaulį, Lietuvą, bet ir mūsų visų aplinką. Bet mes stengiamės, kad mūsų kūrinys tas problemas išspręstų gerai. Atrodo, čia virusas, čia – karas, kada visa tai baigsis? Bet mes sukurkim tokį laiką, kad jis būtų geresnis. O sudėjus į ,,Laiką“ geras mintis ir emocijas, atrodo, kad ir rytojus bus geresnis,“ – svarstė Marius Ramonaitis.

Paklausus, ar vienas kito darbus daugiau pagiria ar kritikuoja, Marius sako, kad vienas kito darbus jie būtinai kritikuoja. ,,Jeigu man vyras sako, kad visai neblogai, tai reiškia, labai gerai, puikiai,“ – šypsodamasi prisipažino Kristina.

,,Ar Jūs daugiau mąstote apie vakar dieną ar apie rytojų?“ – teiraujuosi keramikų poros.

,,Greičiausiai, kaip ir dauguma, juk sakoma ,,gyvenk šia diena, šia minute…“ – atsakė Kristina Paulauskaitė- Ramonaitienė.

A. Raicevičienės nuotr.

Titulinė nuotrauka: Keramikė Rima Leipuvienė (iš kairės), J. Monkutės-Marks muziejaus-galerijos direktorė Dalia Minkevičienė-Jazdauskienė, keramikai Kristina Paulauskaitė-Ramonaitienė ir Marius Ramonaitis, muziejaus kuratorė Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė, keramikė Virginija Užusenytė.