Kėdainiuose pirmą kartą eitas Rožinio kelias, maldininkai audros nepabūgo

Sekmadienį Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje vyko Švenčiausiosios Mergelės Marijos – Rožyno karalienės atlaidai. Po Šv. Mišių tikintieji pakviesti į Rožinio kelią, kuris miesto gatvėmis buvo einamas pirmą kartą.

Iškilmingas mišias aukojęs Kauno arkikatedros bazilikos parapijos vikaras, kun. Nerijus Pipiras pasveikino į atlaidus susirinkusius tikinčiuosius, atnešusius Mergelei Marijai savo širdžių padėkas ir prašymus, pakvietė drauge melstis už parapiją, Gyvojo Rožinio kalbėtojus ir priminė, kokia galinga yra Rožinio malda.

„Rožinis yra tai, ko mums reikia, kad atsinaujintume, apsivalytume. Kad ir kokia būtų mūsų gyvenimo kasdienybė, ieškokime Viešpats. Artėti prie jo mums padeda Rožinio malda. Jos galia yra didžiulė. Tai yra mūsų dvasinis ramstis. Nebijokime juo naudotis“, – ragino dvasininkas.

Įprastai per atlaidus aplink Šv. Jurgio bažnyčią būdavo einama Eucharistinė procesija, bet šįkart dėl kilusios audros, nuspręsta procesiją surengti bažnyčios viduje. Eisenoje Švč. Sakramentą pagarbino parapijos tikintieji, „Carito“, Gyvojo Rožinio ir kitų maldos grupių nariai, taip pat šauliai.

„Mes, kaip šauliai, esame prisiekę tarnauti Dievui ir Tėvynei, tad visada stengiamės dalyvauti bažnytinėse šventėse. Be to, Šv. Jurgis yra Lietuvos kariuomenės globėjas, todėl mielai atvykstame į šią bažnyčią ir dalyvaujame iškilmėse“, – kalbėjo Kėdainių P. Lukšio 205-osios šaulių kuopos vadas Arvydas Ašmontas.

Apie 60 parapijiečių susibūrę į Gyvojo Rožinio kalbėtojų grupę

„Jau 35-i metai, kai Šv. Jurgio parapijoje veikia Rožinio kalbėtojų grupė. Dabar joje yra apie 60 parapijiečių, kurie kasdien namuose kalba atskirus Rožinio slėpinius ir tos maldos susijungia į bendrą Rožinį. Jį mes kalbame ir bažnyčioje, o ypač spalio mėnesį, nes tai yra Rožinio mėnuo. Per šias maldas mes prašome Dievo sveikatos, palaimos jaunimui, šeimoms ir pan. Kiekvienas mėnuo turi skirtingas intencijas“, – apie neišsenkantį ryžtą melstis Dievo ir Marijos garbei kalba Šv. Jurgio parapijos Gyvojo Rožinio kalbėtojų grupės vadovė Malenija Pivorienė, kuri taip pat vadovauja ir parapijos „Caritui“.

Į Rožinio kelią – tik patys ištvermingiausi

Po mišių Šv. Jurgio parapijos klebonas Sigitas Bitkauskas kartu su kunigu N. Pipiru išlydėjo maldininkus į Rožinio kelią, kuris, kaip teigė jo organizatorius Justas Ivanauskas, vyksta bet kokiu oru jau ne viename Lietuvos mieste.

„Rožinio kelias einamas jau 15-oje šalies miestų. Ir tai nėra vienkartinis ėjimas, maldininkai savo miestų gatvėmis eina kas mėnesį. Tas ėjimas su Rožinio malda nėra tik sau, tai – auka už Lietuvą, jos laisvę, už taiką pasaulyje, už tai, kad žmonės puoselėtų krikščioniškas vertybes. Tuo ne tik pats gauni Dievo malonių, bet ir palieti kitų žmonių širdis.

Norime, kad ateityje Rožinio kelias apjungtų visą Lietuvą, kad, kaip sakė kun. Ričardas Doveika, tai būtų kaip Baltijos kelias.

O malda mums reikalinga ir ji tikrai gelbsti sunkiose situacijose. Prisiminkime 1991-ųjų sausio 13-ąją, tada irgi buvo meldžiamasi ir aš tikiu, kad Mergelė Marija mums padėjo pasiekti tą nepriklausomybę, mūsų šalies laisvę, o dabar mes visi turime tai saugoti ir stiprinti. Reikia evangelizuoti žmones, kviesti juos į bendrą maldą. Tik su malda ir tomis krikščioniškomis vertybėmis mes galime įveikti pasaulyje esantį blogį.

Džiaugiuosi, kad yra žmonių, kurie yra pasiryžę eiti Rožinio kelią, nesvarbu, ar lauke šalta ar karšta, lyja ar sninga. Norisi, kad ir Kėdainiuose būtų tokia tradicija“, – kalbėjo VšĮ „Rožinio kelias“ vadovas J. Ivanauskas.

Nei iš kojų verčiantis stiprus vėjas, nei iš dangaus pažirusios sniego kruopos neišgąsdino maldininkų. Tiesa, į kelią leidosi tik nedidelė grupelė žmonių. Su Rožinio malda ir su nešamu kryžiumi priešakyje maldininkai ėjo link sinagogoje įsikūrusio Kėdainių Daugiakultūrio centro, po to užsuko į evangelikų reformatų bažnyčią, vėliau prie Skongalio gatvėje esančio paminklinio akmens tylos minute pagerbė rezistencinių kovų dalyvių atminimą. Pabuvota ir Šv. Juozapo bažnyčioje. Kalbant visas keturias Rožinio dalis buvo įterpiamos tiek bendros, tiek ir asmeninės maldininkų intencijos.