Kėdainietė – konkurso „Tyrėjų Grand Prix“ iniciatorė ir mecenatė

Antrąjį kartą, spalio 19 d. Lietuvoje įvykęs ir jau tradiciniu tapęs renginys „Tyrėjų Grand Prix“ nepaliko abejingų – įspūdingas lazerių ir šviesų šou, kvapą gniaužiantys dalyvių pasirodymai ir stulbinantis vedėjų duetas sukūrė nepakartojamą šou. Renginys iš kitų mokslo populiarinimo renginių išsiskiria tuo, jog jungia ne tik mokslą ir žingeidumą, tačiau taip pat ir pramogą bei oratorystę.

Galime didžiuotis, jog šio konkurso iniciatorė ir pagrindinio prizo steigėja yra Norvegijos lietuvė Žaneta Freyer, kilusi iš Kėdainių.

Po renginio paprašyta papasakoti apie save, ji savo asmenybės nesureikšmina, bet didžiausią dėmesį skiria mokslo populiarinimui ir jaunųjų mokslininkų konkursui „Tyrėjų Grand Prix“.

Papasakokite plačiau, koks tai renginys?

Visų mokslo ir meno sričių doktorantai dar gegužės pradžioje buvo kviečiami pildyti dalyvio anketą. Po kelių atrankų 10 geriausiai pasirodžiusių doktorantų buvo pakviesti į „Tyrėjų Grand Prix“ finalinį renginį, kuriam individualiai ruošėsi kartu su komunikacijos, mokslo populiarinimo ir retorikos specialistais. Dalyvių laukė nemažas iššūkis – paprastai ir suprantamai per 4 min. pristatyti savo tyrimų idėjas.

Po kiekvieno dalyvio pasirodymo 3 žmonių komisija komentuoja, bet nebalsuoja. Po komisijos komentarų publika balsuoja mobiliąja programėle (nuo 1 iki 10 balų). Prieš nugalėtojo paskelbimą per 30 min. pertrauką su taure vyno ar vandens susitinka visi – dalyviai, publika, vedėjai, komisija, artimieji. Daugiausiai balsų surinkęs dalyvis paskelbiamas nugalėtoju ir apdovanojamas. Manau, kad renginio konceptas bus dar įdomesnis kitais metais.

Finale dalyvius vertino komisija ir žiūrovai, kurie balsavo mobiliąja programėle. Nugalėtojui atiteko ne tik pripažinimas, bet ir 2000 eurų piniginis prizas.

Atskleiskite, koks šio konkurso tikslas?

Vienas iš esminių konkurso siekių – parodyti Lietuvos mokslininkų atliekamus tyrimus visuomenei. Tai – ne tik lazeriai, bet ir visuomenės mokslai, ne tik medicina, bet ir kultūra, ne tik elektronika, bet ir sportas.

Renginio tikslas ambicingas – disertacijos tyrimo idėjas pristatyti žingeidžiai visuomenei. Taip ne tik apjungti mokslą ir pramogą, bet ir sukurti Lietuvoje naują reiškinį, padedantį surasti didžiausius Lietuvos mokslo talentus. Nes iniciatyvos kūrėjams svarbus visos Lietuvos visuomenės progresas ir pažanga.

O kokie renginiai dar vyko iki šio finalo, iki išrenkant nugalėtoją?

Iki finalo vyko vadinamas kavinių etapas Kaune ir Vilniuje, kur visi užsiregistravę dalyviai galėjo pristatyti savo vykdomą tyrimą per 4 min. kavinėse. Vėliau buvo atrinkti 10 finalistų, kurie buvo individualiai apmokomi mentorių.

Minėjote, jog finalas stebino ir nepaliko abejingų?

Manau, finalas stebino, kad tam buvo pasirinktas ,,Kempinski“ viešbutis – neįprasta aplinka mokslui. Savo iliuzijų ir lazerių pasirodymu stebino ,,Viduramžiai“. Gerą finalo atmosferą sukūrė nuostabių vedėjų duetas: Dominykas Kubilius, prodiuseris, atstovaujantis pramogų pasaulį ir Dovilė Kurpytė, atstovaujanti mokslą, nes yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto (GTU) dėstytoja, „Toastmasters“ įkūrėja ir įgyvendintoja. Publika labai atsakingai balsavo už kiekvieną pasirodymą, o 30 min. pertrauka tapo tikrąja susitikimų ir aptarimų vieta.

Kuo šis renginys išsiskiria iš kitų mokslo populiarinimo renginių?

Renginys išsiskiria dar ir tuo, kad jis skirtas žingeidžiai visuomenei sužinoti daugiau apie tai, kokie tyrimai vykdomi Lietuvoje. Renginio metu publika įtraukiama į balsavimą. Šį renginį užplūdo daugiau nei 200 svečių, kuriems buvo patikėta išskirtinė teisė išrinkti konkurso nugalėtoją.

Neabejotina ir konkurso nauda?

Tyrėjams – tai naujos patirtys: įgūdis išsakyti savo idėjas glaustai, visuomenei suprantama kalba. Mokslo institucijoms – apjungti įvairias mokslo sritis ir taip pasikeisti patirtimi. Visuomenei –sužinoti daugiau apie mokslininko gyvenimą ir tyrimų bei taikymų sritis.

Renginys vyko antrąjį kartą, ar galima sakyti, kad jis taps tradiciniu?

Tikrai taip, renginys taps tradicija. Visas naujienas galima sekti mūsų internetiniame puslapyje.

Finale tyrėjai savo darbus turėjo pristatyti per 4 min. – patraukliai, populiariai… Kodėl buvo pasirinktas būtent toks formatas?

Kodėl būtent taip? Aš prieš daug metų mačiau panašų renginį Norvegijoje, man jis patiko, nes aš supratau, kai buvo kalbama apie mokslą paprastai. ,,Tyrėjų Grand Prix“ renginio konceptas yra panašus, bet pritaikytas Lietuvos sąlygoms.

Kas tapo konkurso ,,Tyrėjų Grand Prix“ nugalėtoju ir kuo išsiskyrė jo darbas?

Šių metų „Tyrėjų Grand Prix“ konkursą nugalėjo FTMC Nanotechnologijų skyriaus doktorantė, chemikė Raimonda Bogužaitė, kurios vos 4 minutes trukęs pranešimas apie jutikliuose taikomus molekulinius įspaudus sugebėjo pakerėti ne tik komisiją, tačiau ir visus žiūrovus.

Minėjote, kad nerealūs buvo tyrėjai, bet komplimentų negailėjote ir komisijai? Kas vertino doktorantų darbus?

Norint, kad žiūrovai ir renginio dalyviai gautų neišdildomą patirtį, „Tyrėjų Grand Prix“ konkurse pranešimus vertino itin solidūs ir nusipelnę asmenys: Lietuvos dainų autorius ir atlikėjas, radijo laidų vedėjas, Domantas Razauskas. Taip pat doktorantus vertino ir jų pasirodymus komentavo „15min“ generalinis direktorius Tomas Balžekas bei neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė.

Kokie tyrėjų darbai jus pačią labiausiai nustebino?

Joks pinigų kiekis, nafta ar auksas neatstoja žmonių kūrybingumo ir iniciatyvos. Tai parodo Danijos pavyzdys. Didžiausia šalies įmonė, gimusi dėl mokslo, iniciatyvos ir žmonių kūrybingumo, yra vaistų ir medicinos pramonės gigantė. Juk visa tai turi ir Lietuva. Mokslą, iniciatyvumą, kūrybiškumą apjungia ir mūsų organizuojamas „Tyrėjų Grand Prix“. Man buvo netikėta, kad Vytauto Didžiojo Universitete yra vykdomi tyrimai su gervuogių išspaudomis. O išspaudų pritaikomumas toks, kad jomis apdorota mėsa išlieka daug ilgiau šviežia.  

Trumpam grįžkime į Kėdainius. Papasakokite apie save, kokią mokyklą baigėte?

1990 metais baigiau Kėdainių Juozo Paukštelio vidurinę mokyklą, tuomet mano pavardė buvo Budrevičiūtė. Nuo to laiko išsaugojau labai gražius prisiminimus apie mūsų auklėtoją Mildą Bernadišienę.

Ar išskirtinai domėjotės kuriuo nors dėstomu dalyku, kokie mokslai labiausiai traukė?

Biologija, chemija ir istorija patiko labiausiai.

Ką pasirinkote studijuoti baigusi mokyklą?

Mokiausi Kauno technologijos universiteto Administravimo fakultete, kur po baigimo iš karto gavau darbą Vilniaus banke. Vėliau, sutikusi savo vyrą, išvažiavau pas jį į Škotiją, Daniją ir galiausiai Norvegiją.

Kuo šiuo metu užsiimate?

Šiuo metu dirbu su mūsų šeimos inicijuojamais projektais.

Esate išskirtinio konkurso ,,Tyrėjų Grand Prix“ steigėja ir mecenatė. Kodėl jums svarbus dėmesys jauniesiems mokslininkams?

Lietuva neturi iškasenų, bet ji turi išsilavinusią tautą. Visgi svarbu apie mokslą kalbėti paprastai ir suprantamai, ir taip įkvėpti jaunus žmones juo domėtis ir siekti daugiau. Kadangi pati išvažiavau iš Lietuvos, man svarbu pritraukti užsienio universitetuose besimokančius tyrėjus įsijungti į Lietuvos mokslo bendruomenę, pasikeisti žiniomis ir prisijungti prie prasmingos ateities kūrimo.

Sakėte, kad panašūs renginiai organizuojami Norvegijoje, kaip jums kilo mintis ar idėja panašų renginį suorganizuoti Lietuvoje?

Norvegijos verslas ir valstybinės institucijos skiria daug dėmesio jauniesiems mokslininkams. Yra tam susiformavusios tradicijos ir gerosios praktikos. Tyrėjų vykdomi tyrimai taikomi tiesiogiai pačiose įvairiausiose srityse: naftos, žuvininkystėje, sporte, mene, muzikoje ir valstybinėse institucijose. Aš per mažai žinau apie Lietuvoje vykdomas valstybines iniciatyvas, todėl man sunku palyginti….

Ar manote, ar tikite, kad šiandieninio mokslo sklaida galima tik per jaunuosius tyrėjus? 

Manau, kad mokslo sklaida turėtų būti vykdoma per įvairius projektus, ne tik per ,,Tyrėjų Grand Prix.“ Svarbu apie mokslo vertę kalbėti paprastai ir suprantamai, su konkrečiais pavyzdžiais. ,,Tyrėjų Grand Prix“ yra pagalba tyrėjams ir pirmasis paprastos komunikacijos laiptelis. Tikiu, kad šis renginys išsaugos tradiciją. Tam, kad tai įvyktų, mums reikia kurti verslo žmonių ir įmonių bendruomenę, kuri supranta mokslo svarbą ir prasmę. Man labai smagu, kad prie šios iniciatyvos jau prisijungė Vilniaus Tūkstantmečio Rotary Klubas.

Viršelio nuotr.: Finalinio konkurso ,,Tyrėjų Grand Prix“ dalyviai. (Asmeninio albumo nuotr.)