Koronoviruso sukelta pandemija jau visus metus paralyžiavo ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio žmonių gyvenimus, netekome daug gyvybių. Šiandien jau turime sukurtas vakcinas nuo COVID-19 viruso ir jau pradėta visuotinė vakcinacija tam, kad susidarytų visuotinis imunitetas. Tačiau jis susiformuos tik tada, kai nuo 60 iki 80 proc. žmonių bus arba persirgę, arba pasiskiepiję.

Vakcinos yra saugios

Tačiau džiaugtis tokiais mokslo ir medicinos pasiekimais, kai taip greitai sukuriama vakcina nuo pavojingo ir daug gyvybių nusinešusio viruso, mes, medikai, taip ir negalime. Nes susiduriame su begale mitų, netiesos, neteisingos informacijos apie skiepus. O tai skleidžia visiškai nekompetentingi asmenys, prisistatantys įvairiais ,,ekspertais”.

Vakcinos yra saugios. Tol, kol nebus įsitikinta vakcinų saugumu, niekas vakcinų neleis naudoti. Jeigu naudojant ar gaminant kurias nors naujas partijas išaiškės, kad kažkas yra ne taip, abejotinas jų saugumas, jos tuoj pat bus sustabdytos ir tokiomis vakcinomis niekas neleis skiepyti visuomenės.

Mitai ir tiesa

Lietuvoje  vakcinacija vykdoma trimis vakcinomis: ,,AstraZeneca“ (gamintojas ,,AstraZeneca“), ,,Comirnaty“ (gamintojas „BioNTech“ ir ,,Pfizer“), ,,Moderna“ (gamintojas ,,Moderna“). Visos jos mRNR (informacinė ribonukleorūgštis), kurioje slypi informacija apie vieno baltymo struktūrą. Jos yra kiekvienoje organizmo ląstelėje, kuri perneša informaciją iš ląstelės branduolio (kuriame yra baltymai).

Taigi nei vienoje vakcinoje nėra viruso genetinės medžiagos RNR,  todėl vakcina negali sukelti infekcijos ir COVID-19 ligos.

Joana Kleivienė, VŠĮ Kėdainių PSPC BPG Terapijos skyriaus vedėja, šeimos gydytoja, rekomenduoja būtinai pasiskiepyti nuo COVID-19 infekcijos. (Kėdainių PSPC nuotr.)

Vakcinoje esanti mRNR nepatenka į žmogaus ląstelės branduolį ir nesąveikauja su žmogaus genetine medžiaga, tad negali ir jos pakeisti. mRNR atneša informaciją žmogaus organizmo ląstelėms tik apie vieną baltymą, t. y. apie spyglio baltymą.

Vakcinoje esanti mRNR turi ribotą gyvavimo trukmę. Kai perduoda informaciją apie baltymo gamybą ląstelei, suyra, todėl spyglio baltymo pagaminamas ribotas kiekis – tiek, kiek užtenka aktyvuoti imuninę sistemą.

Po pasiskiepijimo organizmui susidūrus su virusu, jis greitai nukenksminamas, nes imuninė sistema jį greitai atpažįsta ir pagamina antikūnus, galinčius įveikti virusą, neleidžiančius jam daugintis, todėl pasiskiepijus išvengiama ligos arba sergama silpnesne ligos forma.

Nepageidaujamos reakcijos

Kiekviena vakcina (ir ne tik vakcinos nuo COVID-19 viruso) gali turėti nepageidaujamų reakcijų. Jos nuo šių modernių vakcinų yra lygiai tokios pat, kaip ir nuo kitų vakcinų. Kiekvienas iš gamintojų jas pateikia vakcinos informaciniuose lapeliuose. Nepageidaujamos reakcijos pasireiškia nuo 2 iki 10, gal kartais iki 15 proc. žmonių ir dažniausiai praeina savaime. Dažniausiai tai būna lokali reakcija – nedidelis skausmas dūrio vietoje. Paskui susidaro guzelis, kuris išsivaikšto ir praeina savaime per keletą dienų. Retesniais atvejais skausmas gali apimti visą ranką, sukelti tirpimą, bet ir tai praeina savaime.

Nei vienoje vakcinoje nėra viruso genetinės medžiagos RNR, todėl vakcina negali sukelti infekcijos ir COVID-19 ligos. (Asociatyvi nuotr.)

Imuninės sistemos treniruotė

Po skiepo nuo COVID-19 gali pakilti temperatūra, žmogus gali jausti nuovargį, galvos ar raumenų skausmą. Bet reikia suprasti, kad tai yra organizmo imuninės sistemos treniruotė būtent į skiepą tam, kad jeigu žmogus užsikrės virusu, imunitetas jau būtų treniruotas, būtų pasiruošęs iš karto kovoti su virusu ir neleistų išsivystyti klinikinei eigai, neleistų žmogui susirgti.

Taigi, ar pasireikš reakcija į skiepą, ar ne, priklauso ne vien tik nuo vakcinos (ar vakcinos gamintojo), bet ir nuo kiekvieno mūsų organizmo individualių savybių. Tad niekas žmogui prieš skiepijimą negali pasakyti, kokia galima reakcija į skiepą bus kiekvienu individualiu atveju.

Žinoma, kilus reakcijoms jas  reikia stebėti ir atitinkamai įvertinti. Jeigu ji yra tokia, kad ji sukelia tam tikrus nemalonumus arba nuogąstavimus, būtinai reikia pranešti, t. y. reikia registruotis adresu: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/nrv.

Ką daryti, pajutus nepageidaujamas reakcijas?

Labai dažnai, kilus reakcijai, mes kiekvienas sau galime padėti: jei pakilo temperatūra, visada  padės antipiretikai, jei skauda − analgetikai ar nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, poilsis, ramybė, skysčių terapija. Jei yra neramu, jaučiatės negerai, kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris įvertins atsiradusią reakciją ir patars, kaip elgtis individualiu atveju.

Psichologinis aspektas

Dažnai pastebime, kad reakcijos prasideda jau prieš vakcinuojant. Tai psichologinis aspektas, kuris nulemtas neteisingos informacijos, skleidžiamos visuomenėje, ir, žinoma, tos natūralios baimės dėl to, ko nežinome arba nepakankamai žinome. Jau sulaukiame besikreipiančių, kurie, neteisingai įvertinę organizmo reakciją po pirmosios vakcinos dozės, labai išsigąsta ir nenori vykti antram skiepui.

Stengiamės paaiškinti, kad neatvykus antram skiepui nesusiformuos pilnavertis imunitetas. Kaip žinia, šios vakcinos skiepijamos dviem skiepų dozėmis. Paprastai po antro skiepo jau susiformuoja stiprus, pilnavertis imunitetas. Nors ir po pirmojo skiepo jau gaunama tam tikra imuninė apsauga. Taigi, mums iš tiesų kelia nerimą tai, jog žmonės pasiskiepiję pirmą kartą, antrosios vakcinos gali ir nesusileisti.

Pacientų klausimai

Sulaukiame daug pacientų klausimų dėl vakcinacijos. Vienas iš jų: kaip elgtis, jei žmogus jau persirgo COVID-19 liga, ar jam reikia skiepytis?

Jei žmogus žino, jog sirgo šia liga, tuomet skiepas nėra būtinas – jis jau turės imunitetą šiai ligai. Kita vertus, nėra žinoma, kiek ilgai ši apsauga išlieka. Kadangi pakartotinos infekcijos galimybė išlieka, vakcinacija gali būti rekomenduojama praėjus maždaug 3 mėnesiams po COVID-19 ligos arba po ligos praėjus 3 savaitėms, atlikus antikūnų tyrimą ir matant, kad jų yra nepakankamai (nepakankamas imunitetas).

Tačiau jei žmogus buvo infekuotas ir to nežinojo, jis skiepytis gali.

Klinikinių tyrimų duomenys rodo, jog žmonėms, sergantiems imuninės sistemos ligomis ar vartojantiems imuninę sistemą silpninančius vaistus, skiepas nesukėlė jokių papildomų šalutinių reakcijų. Taigi, sergant lėtinėmis ligomis, COVID-19 vakcina galima skiepytis ir klinikiniai tyrimai rodo, kad tai yra saugu.

Medikai sako pastebintys, kad reakcijos prasideda jau prieš vakcinuojant – tai psichologinis aspektas. (Asociatyvi nuotr.)

Medikų patirtis

VŠĮ Kėdainių PSPC darbuotojai paskiepyti dvejomis vakcinos dozėmis. Po pirmojo skiepo reakcija nepasireiškė beveik niekam, po antrojo skiepijimo kai kurie darbuotojai pajuto vieną ar daugiau iš gamintojo nurodytų simptomų, tokių kaip skausmas dūrio vietoje, nuovargis, galvos, raumenų, sąnarių skausmas, šaltkrėtis, karščiavimas. Jie, kaip ir nurodo gamintojas, praėjo po vienos ar dviejų dienų.

Vakcina yra saugi ir kol kas nėra jokių klinikinių duomenų, kad ji galėtų sukelti ilgalaikį šalutinį poveikį.

Tad labai rekomenduoju pasiskiepyti, norint nesusirgti arba išvengti sunkios infekcinės ligos formos ir jos komplikacijų. Vakcinacija taikoma jau daugiau nei 200 metų ir padeda išvengti daugelio sunkių infekcinių ligų.

Joana Kleivienė,

VŠĮ Kėdainių PSPC BPG Terapijos skyriaus vedėja, šeimos gydytoja 

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.