Kėdainiečių patirtis Sakartvele: kaip picos skardoje iškepti bulvių plokštainį ir kas yra „pailgintas“ agurkas?

Kėdainių profesinio rengimo centro atstovai neseniai lankėsi Sakartvele ir savo patirtimi pasidalijo su Telavio profesinio mokymo kolegijos „Prestižas“ studentais bei mokytojais. Kėdainių PRC aktyviai dalyvauja įgyvendinant programos „Erasmus+“ mobilumo projektus, skirtus profesinio ir bendrojo ugdymo sritims. Šis vizitas – taip pat projekto dalis.

Programa „Erasmus +“ nuo šių metų pirmą kartą leidžia įgyvendinti projektus su trečiosiomis – ne Europos Sąjungos – šalimis.

Centro maisto pramonės srities profesijos mokytojai Telavio kolegijos mokytojams bei mokiniams pristatė Kėdainių miestą ir mokymo įstaigą, lietuviškus tradicinius maisto produktus bei gėrimus, organizavo lietuviškos virtuvės patiekalų gamybos seminarus, kartu su studentais gamino tradicinius lietuviškus patiekalus ir gėrimus.

Lankydamiesi Sakartvelo profesinio mokymo įstaigoje projekto dalyviai dalijosi ne tik sukaupta profesine ir projektine patirtimi, bet ir mokėsi iš kolegų, lankėsi įmonėse, kuriose praktiką atlieka kolegijos „Prestižas“ mokiniai.

Sakartvele populiari pameistrystė

Pasak Kėdainių PRC direktoriaus Dangiro Kačinsko, tokios išvykos yra ne tik pasidalijimas patirtimi, tačiau ir žinios, tobulėjimas.

„Įdomus pastebėjimas – pas mus, Lietuvoje, yra akcentuojama, kad kuo daugiau mokinių mokytųsi pameistrystės forma, tačiau kol kas ji nėra labai populiari. Tai reiškia, jog 20–30 proc. laiko studentas praleidžia mokykloje, o 70–80 proc. laiko įmonėje, kur ir dirbama, ir mokomasi. Sakartvele toks modelis – labai populiarus, daug kolegijos mokinių dirba vyno ir sūrio gamyklose, kartu – ir mokosi. Tam tikrų įdomių dalykų mes galime pasimokyti ir iš jų“, – teigė D. Kačinskas.

Iš Lietuvos moterys vežėsi ne tik duonos, tačiau ir spirgučių plokštainiui, kitų specifinių produktų.

Centro direktorius susipažino su kolegijos ugdymo aplinka, materialiniais ištekliais ir infrastruktūra. Su kolegijos direktoriumi Konstantine Dolidze ir administracija diskutavo apie profesinio mokymo programas, kompetencijų vertinimą, aptarė tolimesnes bendradarbiavimo galimybes ir perspektyvas, stebėjo teorinius ir praktinius užsiėmimus, lankėsi sūrių ir vyno gamyklose.

Pasak D. Kačinsko, šioje kolegijoje ruošiami dviejų Lietuvoje neįprastų profesijų atstovai – vyndariai ir medkirčiai.

„Kalbėjomės ir apie kitas bendradarbiavimo formas – kaip jų dėstytojai ir mokiniai galėtų atvykti pas mus, nes kol kas tokios galimybės „Erasmus +“ nesuteikia“, – sakė D. Kačinskas.

Kas yra „pailgintas“ agurkas?

Sakartvele taip pat viešėjo trys profesijos mokytojai – barmenus ir padavėjus ruošiantis Darius Biriukas, virėjų profesijos mokytojos Audronė Alminienė bei Žydronė Noreikienė. Profesijos mokytojai pasakojo, kad tokie vizitai neretai būna ir su nuotykiais, o kylančias problemas tenka spręsti kūrybiškai.

Į Sakartvelą kėdainiečiai vežėsi keturis kepalus juodos duonos, mat abejojo, ar tokios duonos yra Sakartvele. Kolegijos studentams pristatyti keli patiekalai – kepta duona su česnaku, bulvių plokštainis, sausainiai „skarelės“ su obuoliais, „Skruzdėlynas“ bei šaltibarščiai. Taip pat savo gebėjimus ruošiant įvairius gėrimus pademonstravo barmenų ir padavėjų mokytojas D. Biriukas.

Šioje kolegijoje nėra ruošiami barmenai ir padavėjai, tačiau D. Biriuko pristatymas kartvelus itin sužavėjo ir jie teigė svarstysiantys apie tokių kursų organizavimą. Kėdainietis mokiniams parodė ir arbūzo raižymo meną: „Išraižiau jų mokyklos logotipą. Maniau, kad jie tikrai žinos šį arbūzo dekoravimo meną, nes arbūzai čia juk auginami. Tačiau mokiniams tai buvo visiškai nauja.“

Kėdainiečiai kartvelų prašė ir ilgavaisio agurko – jo reikia juostelėms, kuriomis puošiami gėrimai. Tačiau vietiniai niekaip nesuprato, kas yra ilgavaisis agurkas ir klausė, kokio „pailginto“ agurko svečiams reikia.

D. Biriukas kolegijoje taip pat surengė lietuviškos virtuvės pagal kiekvieną šalies regioną pristatymą.

Negavo tinkamos skardos

Mokytojos Audronė ir Žydronė užsiėmė maisto gamyba. Moteris sužavėjo, kaip noriai į gamybos procesą įsijungė mokiniai. „O duonos su česnaku nespėjome kepti. Dubuo vis būdavo tuščias“, – juokėsi pedagogės.

Svarstydamos, ką pagaminti kolegijoje, iš bulvinių patiekalų mokytojos pasirinko plokštainį. Nors buvo minčių ir apie cepelinus, tačiau nežinia, ar galima „pasitikėti“ vietinėmis bulvėmis – jos skiriasi ir Lietuvoje, tad ne iš visų rūšių cepelinus galima pagaminti.

Kėdainietės negavo tinkamos skardos, tad kepti bulvių plokštainį teko dviejose skardose, kuriose kepama pica. Todėl bulvių plokštainis, juokėsi mokytojos, išėjo tiesiog per plonas. Iš Lietuvos moterys vežėsi ne tik duonos, tačiau ir spirgučių plokštainiui, kitų specifinių produktų.

O štai lietuviškus šaltibarščius, sakė mokytojos, vaikai ragavo atsargiai, nepaisant to, kad įvairias šaltas sriubas gamina ir kartvelai. Tačiau greičiausiai nustebino rožinė sriubos spalva.

Visos patirtys – svarbios

Pasak kėdainiečių, sužavėjo kartvelų svetingumas. Svečiai iš Lietuvos ne tik pristatė lietuvišką virtuvę, tačiau ir susipažino su vietine. Panašios išvykos svarbios abiem pusėms – patirtimi ne tik pasidalijama su kitais, tačiau jos ir gaunama.

„Apskritai projektinė patirtis įgyjama per tam tikrą laiką, per daug vizitų. Mes ir norime kolegoms pasakyti: nereikia atradinėti amerikų. Mums šis kelias iki to, kokie esame dabar, irgi nebuvo lengvas – mokėmės iš savo klaidų, iš patirčių. Esame gerasis pavyzdys, todėl savo žiniomis, patirtimi labai norisi pasidalyti“, – kalbėjo Kėdainių profesinio rengimo centro atstovai.

Patirtys, kai svečius priimi ir kai išvyksti pats – skirtingos, tačiau vienodai svarbios. Mokytojams tai – tobulėjimo, naujų žinių kelias. Dar vienas svarbus aspektas – jokios šalies negali pažinti, jei nežinosi jos virtuvės, o maistas yra kiekvienos šalies kultūros dalis.

Titulinė nuotrauka: Virėjų profesijos mokytojos pristatė lietuvišką virtuvę. (Kėdainių PRC nuotr.)

Užs. nr. 73