A. Bičkaitė: kad svajonės pildytųsi, reikia sunkiai ir atkakliai dirbti

Kėdainietės Agnės Bičkaitės vaikystės svajonė tapti interjero dizainere, išsipildė su kaupu. Dešimt metų besisukanti interjero pasaulyje, šiandien ji yra interjero studijos Blue Interiors London įkūrėja ir savininkė.

,,Svajonėms išsipildžius nepamirškite atiduoti kažką ir kitiems. Ką išmokote patys, ką sukaupėte per metus, atiduokite grąžą aplinkai, kuri jus supo…”, – ragina Agnė Bičkaitė, pati būdama to įrodymas.

Dar vasarį ji, kaip buvusi Kėdainių dailės mokyklos mokinė, atvykusi į šią mokyklą prisipažino, kaip jai gera, kai pagaliau tiek metų kauptas žinias ne tik iš vadovėlių, bet svarbiausia iš praktikos ji gali pasidalinti su kitais.

Sukauptomis žiniomis ir patirtimi ji dalinosi su mokiniais ir suaugusiaisiais. Lygiai po poros mėnesių, balandžio 11-12 d. interjero dizainerė Agnė Bičkaitė, vėl kviečia norinčius į tęstinius Interjero dizaino kursus.

Pradžioje grįžkime į jūsų gimtąjį miestą, į mokyklą, kurią Kėdainiuose baigėte. Kokie dalykai labiausiai sekėsi, kokių svajonių tuomet turėjote, ką planavote studijuoti toliau, kur ateityje save realizuoti?

Aš baigiau, tuometinę  Kėdainių ,,Ryto” vidurinę mokyklą. Nemanau, kad buvo dalykų, kurie man išskirtinai gerai sekėsi, išskyrus dailę. Buvo dėstomų dalykų, kurie man patiko protarpiais, buvo, kas nepatiko labai.

Tačiau, šiandien suprantu, jog tai buvo nebūtinai apie tam tikrus dalykus, o tikriausiai labiau apie mokytojus, kurie tuos dalykus dėstė.

Dailė man visuomet buvo sėkmingiausias ir labiausiai užvedantis dalykas, tai ir yra įrodymas, dėl ko šiandien esu čia, kur esu. Jau vaikystėje žinojau, jog noriu būti interjero dizainere, mano svajonės nepasikeitė ir aš visuomet ėjau to tikslo link.

Baigėte ir Kėdainių dailės mokyklą, kas labiausiai iš menų tuomet jus žavėjo ir traukė?

Dailės mokykloje mokėmės ne vieną meno rūšį. Tikrai turėjome galimybę prisiliesti prie įvairių praktikų ir išbandyti, atrasti, kas mums patiems labiausiai patinka. Labiausiai mane žavėjo tapyba ir kompozicija. Tai man buvo sferos, kuriose galėjau labiausiai atsiskleisti ir mėgautis procesu.

Kur pasuko jūsų kelias iš Kėdainių, baigus mokyklą? Ar pildėsi jūsų svajonės?

Baigus vidurinę mokyklą stojau studijuoti į Vilniaus Technologijų ir Dizaino kolegiją. Išvykau ,,studentauti” ir toliau atkakliai siekti tos mažos mergaitės svajonių, o kad jos pildytųsi, sunkiai ir atkakliai dirbau.

Kodėl pasirinkote interjerą, dizainą, kuo jus tai žavėjo?

Žaidimas su erdvėmis. Aš pastebėjau, kiek daug keičiasi vienas kambarys, kad ir su tais pačiais daiktais, kai jį perd4lioji, perstumdai baldus ir pakeiti vos kelias detales.

Paklauskite mano tėvų ir draugių, kas kiek laiko aš perstumdydavau savo kambarį ir dėliodavau detales taip, kaip būtent man atrodė turi būti. Kiek kartų aš paišiau savo draugų kambarius ir tėvų namus, kad jie atrodytų taip, kaip mano vizijose.

Svajonė atvedė į Londoną. Čia sukūrėte net savo verslą. Šiandien esate interjero studijos Blue Interiors London įkūrėja ir savininkė. Kaip sekėsi ja tapti?

Atvykus į Londoną man įsidarbinti interjero dizainere pavyko tik po pusantrų metų. Tuomet įsidarbinau į jau sukurtą įmonę NEXT HOME, kurioje darbavausi interjero dizaino konsultante, kūriau interjerus parduotuvėse ir klientų namuose.

Vėliau įsidarbinau IKEA UK, kur, kaip ir minėjau, pasisėmiau beprotiškai daug patirties. Laikui bėgant, stengiausi pradėti dirbti privatiems klientams.

Dirbdama tiek NEXT HOME, tiek IKEA, papildomo darbo visuomet turėdavau – tai interjero dizaino darbeliai, kurių su metais vis daugėjo ir daugėjo.

Rekomendacijos ėjo iš lūpų į lūpas, kol vieną dieną dėl darbų kiekio teko pasirinkti, arba eiti dirbti sau, arba dirbti kažkam kitam. Bet jei galimybės pabandyti dirbti sau durys atsidarė, ar gi tuo nepasinaudojus?

Sekėsi visaip, buvo ir be galo sunkių dienų, ir be galo didelių nuopolių, tačiau prie viso to man niekuomet nepritrūko ryžto, kantrybės ir užsispyrimo siekti savo svajonės. Visuomet sau kartoju, jei būtų lengva – visi tai turėtų. Ar ne? (šypsosi)

Ryšio su Kėdainiais nenutraukėte, ar dažnai čia sugrįžtate?

Kėdainiai – mano miestas, čia mano namai, man čia taip gera. Čia be galo daug malonių prisiminimų, čia vaikystė, mano šeima, seneliai. Čia aš gimiau, o kartu ir mano svajonės. Jos čia gimė, jos čia vystėsi ir jos šiame mieste subrendo, kad pakiltų aukštyn.

Stengdavausi grįžti du kartus per metus, bet šiuo metu planuose yra tai daryti daug dažniau… Jaučiu pareigą atiduoti kažką Kėdainiams už visa tai, ką jie davė man.

Kviesdama atvykti į Kėdainių dailės mokyklą jūs rašėte: ,,Mokytis kasdien naujų dalykų man patinka. Bet dar labiau gera, kai pagaliau tiek metų kauptomis žiniomis, ne tik iš vadovėlių, bet svarbiausia – iš praktikos, aš galiu pasidalinti su kitais. Kitus įkvėpti ir jiems parodyti, kaip mes galime ne tik pagražinti savo kasdienybę, bet ir pagerinti savo kasdieninio gyvenimo kokybę per interjerus… per interjerus namuose, darbuose, mokyklose…“ Papasakokite apie interjero dizaino seminarą.

Pirmasis seminaras buvo skirtas abiturientams, susidomėjusiems šia specialybe ar panašiais dalykais. Padiskutavome apie Interjero Dizaino pagrindus, pasidalinau savo žiniomis ir vykdytais projektais, tai pat turėjome koliažo dirbtuves, kur abiturientai turėjo galimybę perteikti save ir savo stilistiką ant popieriaus lapo.

Kitas seminaras buvo skirtas suaugusiems, kurio metu pasidalinau visomis taisyklėmis, į ką atkreipti dėmesį ir kaip sukurti interjera, kad namai tarnautų Jums, o ne Jūs namams!

 Tiems, kas nespėjo, nežinojo ar gali tikėtis dalyvauti seminare kada jis įvyks kitą kartą?  

Balandžio 11-12 dienomis, Kėdainių dailės mokykloje (Paeismilgio 12A) paruošime interjero dizaino dirbtuves, kurių metu kiekvienas su mano pagalba galės susikurti savo pasirinkto kambario interjerą. Pasidarysime baldų išdėstymo bei apšvietimo planą, sudėliosime spalvų paletes, stilistiką, parinksime tekstilę ir dekoro detales.

Šiose dirbtuvėse turime labai limituotą vietų skaičių, kadangi aš norėsiu skirti laiko kiekvienam dalyviui atskirai ir jį pakonsultuoti iš profesionaliosios pusės.

  Interjero paslaptis, tendencijas ir taisykles atsivežėte tiesiai iš Londono. Dalijotės strategija, kaip patiems įsikurti sau ne tik gražų, bet svarbiausia – patogų bei funkcionalų interjerą. Akcentuojate šešias auksines taisyklės, nuo ko pradėti ir kaip visa tai paversti realybe! Ar galite jas išduoti?

Mano pagrindinė taisyklė visiems yra įsiklausyti savęs, ko norite Jūs. Stebėti savo rutinas namuose ir kasdienybę, kas veikia ir neveikia JUMS. Jūs kuriate savo namus SAU ir jie neturi tikti ar patikti kitam. Mes visi esame skirtingi ir būtent tai turi atsiskleisti savo namuose, savo interjeruose.

Visas kitas mano metų metus sukauptas taisykles ir kaip jas pritaikyti, galima išmokti mano seminaruose ir dirbtuvėse, kurių bus dar tikrai ne vienos.

 Kokios mados, tendencijos, spalvos, medžiagos vyrauja šiandieniuose, šiuolaikiniuose, naujai kuriamuose interjeruose ar tai labai individualu?

Mados visą laiką buvo ir bus, tačiau tai yra mūsų pačių pasirinkimas, kiek mes pasiduosim madai ir kiek įsiklausysim savęs, kas patinka mums ir tinka mūsų kasdienybei. Tai yra vienas pagrindinių mano klausimų, pradedant darbą su kiekvienu klientu.

Aš noriu išgirsti kas jiems patinka, kas jiems nepatinka, kaip jie savo namus pritaiko kasdienybėje. Tarkim, kas yra madinga, nebūtinai tiks jūsų namams.

Šiuo metu internetas kraustosi iš proto dėl šviesų, neutralių, baltų interjerų.

Įsivaizduokite šeimą, su trimis mažamečiais vaikais, dviem šunimis ir kate baltuose namuose. Ar mes pasiruošę sumokėti savo kantrybės ir nervų kainą dėl mados? Ar verta gyventi taip, kad bijotum atsisėsti ant sofos ar prisiliesti prie sienų?

Grįžtame prie klausimo: ,,Ar mes turime tarnauti namams ar namai mums?”

 Yra, manau, ir klasikiniai dalykai, kurie niekada nesensta ir, kaip sakoma, neišeina iš mados. Kokie jie?

Natūralūs – medis, akmuo, linas… Visuose interjero stiliuose, kad ir kas ateitų ar išeitų iš  mados, šie dalykai lieka ilgaamžiai.

 Kas jūsų klientai, užsakovai?

Daugiausia šeimos ir verslai. Dirbame su įvairaus biudžeto klientais, net jei jis ir labai mažas, mes visuomet galime parodyti, kad viskas įmanoma ir kad gal netgi verčiau investuoti i profesionalą ir išvengti bereikalingų klaidų, kurios dažniausiai kainuoja dar daugiau.

Su verslais yra visai kitas darbo pobūdis, ten galima ,,pasileisti plaukus” kūrybiškai daug labiau.

 Praėjusių metų rudenį įkūrėte verslo klubą Strategic Minds Society, kurio moto ar tikslas: ,,Esame čia vieni kitiems ir vieni dėl kitų. Būtent dėl to, kažkada šešiese susėdome ir nusprendėme, kad tokio klubo reikia. Reikia mums, reikia Jums, reikia pasaulio augimui ir lavinimuisi!” Papasakokite apie tai plačiau…

Tai yra verslo generatorių klubas. Tai yra veiklių žmonių klubas. Tai yra žmonių, kurie ištroškę sėkmės, alkanų žinioms ir patirtims žmonių klubas. Tai klubas tų, kuriems, jei yra užtrenkiamos durys, jie eina nusipirkti viso pastato.

Su merginomis nusprendėme, kad šito mums trūko UK. Trūko klubo, kuris yra ne apie vyrus, ar moteris, ar vaikus, bet apie bendrystę, verslo auginimą ir skatinimą augti.

Mūsų klubas yra ne pelno siekianti organizacija, kuri ieško kelių, kaip vieni kitiems padėti augti ir kaip skatinti visus, esančius aplinkui, judėti į priekį.

Kokių dar turite svajonių, planų…

Be galo daug! Sako, svajoti reikia tyliai. Bet aš pasirenku dirbti tyliai, o toliau matysime! Padėti žmonėms susikurti patogesnę kasdienybę namuose ir galbūt darbuose, mokyklose… Juos lavinti šiuo klausimu per savo sukauptas žinias – viena iš svajonių, su kuria jau dirbu. Ačiū, kad yra tikinčių ir prisijungiančių

Talentas ar atkaklus darbas atneša jums sėkmę?

Labai dažnai girdžiu frazę: ,,Kaip tau pasisekė!” Nemeluosiu, mane ši frazė beprotiškai erzina. Nes už tos visų vadinamos sėkmės slypi ne tik be galo daug nemiegotų naktų, karčių ašarų, pakilimų ir nuosmukių, savęs nuvertinimo ir kartais net klausinėjimo ar tai tikrai mano sritis. Be galo daug už ,,ačiū” atidirbtų valandų ir dienų.

Viskas, viskas, ką aš šiandien turiu, aš užsidirbau pati ir viską pastačiau savo rankomis ir sava galvą.

Man niekas nepadėjo ir niekas nepalaikė rankos, kai labai reikėjo.

O aš ir neprašiau, niekada nenorėjau, kad už viską, ką šiandien turiu reikėtų padėkoti ar likti skolingai kažkam. Aš užsispyrusiai siekiau visko pati.

Nepaisant visko, yra dalykas, kurį laikau sėkme – aš gimiau su noru daryti tai, ką aš šiandien darau. Jau būdama vienuolikos, žinojau, kad noriu būti interjero dizainere, ir šito noro nepakeitė niekas. Mane vedė svajonė, užsispyrimas, atkaklumas ir kantrybė.

Visiems linkiu svajoti ir svajoti daug, bet nepamirškit, kad dėl svajonių reikia ir sunkiai dirbti, tada jos tikrai išsipildys.