K. Kaltenio dendrologinio parko likimui neabejingi kėdainiečiai rinksis į talką ir parengė peticiją Aplinkos ministerijai

Visi, kurie neabejingi Kęstučio Kaltenio dendrologinio parko likimui, šį šeštadienį, birželio 10-ąją kviečiami į talką. Reikia daug darbščių rankų.

Skinderiškių kaime įsikūrusio unikalaus parko teritorija yra didžiulė, apima kelias dešimtis hektarų, tad darbų laukia nemažai: bus pjaunama žolė, renkamos šakos, švarinami užakę tvenkinukai, dažomos skulptūros ir kt.

Talką organizuojanti Krakių seniūnija kartu su Pajieslio bendruomenės centru prašo atsinešti trimerių, grėblių, kastuvų, pasirūpinti pirštinėmis ir kitomis darbui reikalingomis priemonėmis.

Talkininkai kviečiami rinktis parke 10 val. Už nuoširdų darbą bus atlyginta – po talkos bus vaišinama koše.

Koks likimas laukia parko?

Socialiniai tinklai tiesiog ūžia, dažnas savo nuomonę išsakantis asmuo piktinasi, kad kelis dešimtmečius Kęstučio Kaltenio kruopščiai puoselėtas unikalus dendrologinis parkas po jo įkūrėjo mirties yra beveik nebeprižiūrimas.

Štai J. Burlingytė-Gasiūnienė rašė: „Vaikštinėdami po parką ir rinkdami lankytojų paliktas šiukšles, su liūdesiu kalbėjomės su K. Kaltenio sūnumi Vilmantu apie parko nykimą: parkas baigia užželti brūzgynais, prikritę nulūžusių šakų verčia parką šabakštynu, užsikišę susisiekiančių tvenkinukų latakai srūva į pievas, išversdami ten esančius ekspozicinius akmenis, tvenkiniai pelkėja ir dūsta, gyvybė juose menksta, žuvies ten seniai nebėra, o taip pamėgtos K. Kaltenio magnolijos, džiuginusios parko lankytojus, kasmet skleisdamos žiedus per jo gimtadienį, užgožtos negenėtų medžių, skursta ir nyksta. Klesti Sosnovskio barščiai ir jų – apstu. Taip kadaise Kėdainių rajono ir Lietuvos deimantu vadintas dendrologinis parkas neprižiūrimas virsta apleistomis džiunglėmis.“

Krakių seniūnas Ernestas Barčas irgi apgailestauja dėl esamos situacijos, dėl menkos parko priežiūros kaltina parką savo žinion perėmusios Valstybinių miškų urėdijos Radviliškio regioninį padalinį. Esą ,,daugiau nei 100 ha plotą užimantį parką, kuris yra valstybės saugomas gamtos paminklas, prižiūri vos vienas urėdijos darbuotojas, tai yra absurdas.

Vietinės bendruomenės ir Krakių seniūnija kiek tik gali prisideda prie parko tvarkymo, kasmet organizuoja talkas, seniūnijos darbuotojai padeda šienauti, pernai perdažė skulptūras (urėdija tik dažų atvežė), vieną nugriuvusią atstatė.

Šiam išskirtiniam parkui reikėtų intensyvesnės ir nuolatinės priežiūros, nes vienkartinis parko nušienavimas ir šakų surinkimas duoda tik trumpalaikį efektą (esant šilumai ir lietui, po geros savaitės nelieka šienavimo pėdsakų), tai, kaip ligonį gydyti morfijumi. Neatidėliotinai reikia spręsti ir grėsmingai plintančio Sosnovskio barščio naikinimo klausimą.

Socialiniuose tinkluose mačiau žinutę, kad liepą į K. Kaltenio parką turėtų atvykti aplinkos ministras. Tikiuosi, kad pamačius esamą apverktiną situaciją, pagaliau bus imtasi priemonių gelbėti šį gamtos paminklą, kad šis parkas vėl taptų tokiu, koks buvo tada, kai jį prižiūrėjo a.a. K. Kaltenis.

Juk, jei urėdija neturi lėšų, parko tvarkymo darbams būtų galima gauti europinių lėšų“, – pokyčių tikisi Krakių seniūnas E. Barčas.

Yra parengta peticija

K. Kaltenio dendrologinio parko likimui neabejingi kraštiečiai parengė Aplinkos ministerijai skirtą peticiją, kurioje rašoma:

„Prašome išsaugoti Lietuvos dendrologijos deimantu tituluojamą, Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureato Kęstučio Kaltenio parką, atkuriant ir skiriant jam nuolatinę tinkamą priežiūrą (Kėdainių raj.), dėl šių itin svarbių priežasčių:

1. K. Kaltenio (buvęs Skinderiškių) parkas – vienintelis toks Lietuvos dendrologijos deimantu tituluojamas parkas, turintis saugotiną ir išliekamąją vertę, kuriame kartu su salomis ir vandenimis, 123 ha plote auga keletas dešimčių tūkstančių krūmų ir medžių, iš kurių:

– Retos ir saugotinos Lietuvos augalų rūšys (gebenė lipikė, beržas keružis, europinis kukmedis, bekotis ąžuolas, iš įvežtų – didysis mamutmedis, asiūklinė efedera, margalapė aktinidija, aukštasis ailantas, japoninė kriptomerija, ginkmedis, mandžiūrinė kartuolė, kanadinis plikšakis, kalonapaksas, aralijos, eleuterokokai, kanadinis plikšakis, tridyglė gledičija, kalikantas, kanadinis cercis, kladrastis, obuolinė makliūra);

– Europos, Sibiro, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Tolimųjų Rytų, Šiaurės Amerikos rytų ir Šiaurės Amerikos vakarų augalų rūšys;

– Apie 60 rūšių klevų (aksominis klevas, cukrinis klevas, geltonasis klevas, ginalinis klevas, gruzininis klevas, japoninis klevas, korėjinis klevas, mandžiūrinis klevas, palmialapis klevas, pensilvaninis klevas, pilkasis klevas, plaštakiškasis klevas, platanalapis klevas, plaukuotagyslis klevas, putinalapis klevas, raudonasis klevas, sidabrinis klevas, skroblalapis klevas, šviesusis klevas, trakinis klevas, triskiautis klevas, totorinis klevas, varpotasis klevas, vytenialapis klevas, žaliažievis klevas);

– Parke auga ir hindso, smulkiavaisis bei stambusis riešutmedžiai;

– Parko pažiba – magnolijos (japoninė, lelijažiedė, puošnioji ir šviesioji magnolijos).

2. Parke įrengta 20 tvenkinių, yra didelių riedulių, paminklų.

3. Parkas kaip lankytinas objektas įtrauktas į turistinius Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų šalių maršrutus.

4. Parkas dėl savo augmenijos gausos turi išliekamąją vertę ir yra vertingas kaip mokslinių stebėjimų ir tyrimų objektas.

Šiuo metu netinkamai prižiūrimas parkas nyksta: augalai reikalauja priežiūros ir genėjimo (pamažu gožia ir skurdina saugotinas rūšis), žolė pjovimo, čia esantis inventorius nuolatinės priežiūros (sūpynės, skulptūros, apžvalgos bokšteliai), didžiojoje ir pagrindinėje parko ekspozicinėje dalyje veši Sosnovskio barščiai (gaji invazinė piktžolė, kuri pavojinga žmogaus gyvybei), neprižiūrimi susisiekiantys tvenkiniai anka, dūsta jose vešėjusi flora ir fauna, iš tvenkinių srūvantis vanduo verčia didžiuosius riedulius, ardo gamtovaizdį, vandalai apgadino dalį ekspozicijų, į teritorinius vandenis patenkančios motorinės vandens priemonės kelia tiesioginę žalą ten tarpstančiai augmenijai ir gyvūnijai, reikalinga nuosekli parko augalų inventorizacija, dalis medžių jau išnykę ir reikalauja atsodinimo“.

Šią peticiją galima pasirašyti iki rugpjūčio 16 d. paspaudus nuorodą: https://www.peticijos.lt/visos/83608/prasome-issaugoti-kestucio-kaltenio-dendrologini-parka-ir-skirti-jam-nuolatine-tinkama-prieziura-kedainiu-raj/

Tikimasi, kad peticiją pasirašys kuo daugiau žmonių ir jų prašymas Aplinkos ministerijoje bus išgirstas.