Search
Pradžia

Artėjant intensyvesniam žvejybos sezonui, jau ruošiami nauji planai, pagal kuriuos, atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas, bus vykdomas vandens telkinių įžuvinimas. Tai kasmet vykstantis procesas, siekiant palaikyti žuvų įvairovę ir atkurti jų išteklius.

Žuvininkystės tarnybos duomenimis, pernai į Lietuvos ežerus, upes ir tvenkinius paleista daugiau nei 11 mln. įvairių rūšių žuvų. Tarp jų – saugomos, retos ir į Raudonąją knygą įrašytos žuvys, daugiau kaip kelis dešimtmečius dirbtinai veisiamos ir paauginamos Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos skyriuose.

Pernai į mokslininkų rekomenduojamus vandens telkinius išleista 174 tūkst. lašišų, 155,5 tūkst. šlakių, 198 tūkst. margųjų upėtakių, 21,5 tūkst. aštriašnipių eršketų, 0,2 tūkst. sterlių, 206 tūkst. sykų, beveik 13 tūkst. baltųjų amūrų, 3,8 tūkst. margųjų plačiakakčių, 34,8 tūkst. lynų, 5,8 tūkst. auksinių karosų, 39 tūkst. karpių ir 4 tūkst. ypač retų žuvų – ūsorių.

2021 m. Kėdainių rajone buvo įžuvinti 7 vandens telkiniai. Į visus juos išleista 1 800 šiųmetukių lydekaičių

Žuvininkystės tarnyba kasmet valstybinius vandens telkinius įžuvina ir plėšriosiomis žuvimis. Praėjusiais metais į valstybinius vandens telkinius išleista beveik 10,5 mln. nedraugiškų, bet labai reikalingų kitoms rūšims žuvų: lydekų, starkių, vėgėlių ir šamų.

Iš 11 milijonų – Kėdainių rajonui tik smulkmė

Pasak Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Finansų ir turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Ritos Šakinytės, 2021 m. Kėdainių rajone buvo įžuvinti 7 vandens telkiniai. Į visus juos išleista 1 800 šiųmetukių lydekaičių: į Ašarėnos tvenkinį – 600 vnt., į Aukštųjų Kaplių ir Keleriškių tvenkinius – po 500, o į Gudžiūnų ir Kruosto HE tvenkinius, Baublio ir Rukų ežerus – vos po 50 vnt. žuvų.

2020 m. į tuos pačius vandens telkinius buvo išleista ne ką daugiau – 1920 vnt. tų pačių lydekaičių. Įžuvinimo darbus vykdė Žuvininkystės tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai, dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento atstovams.

Vietiniai buvo dosnesni

Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugija, kurios gretose yra daugiau nei 700 žvejų, irgi rūpinasi vandens telkinių įžuvinimu. Tai daroma pagal iš anksto parengtą Žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos priemonių planą, kuris sudaromas pagal atliktų žuvų išteklių tyrimų išvadas.

2021 m. buvo įžuvinta 15 šios draugijos nuomojamų telkinių: Akademijos, Angirių, Bublių, Didžiojo Malčiaus, Mažojo Malčiaus, Labūnavos gyv., Juodkiškio, Kėdainių miesto, Koliupės, Mantviliškio, Piltinos, Urkos, Urniežių, Vaidatonių ir Labūnavos tvenkiniai, užimantys daugiau nei 700 ha. Į visus šiuos telkinius pernai išleista 5 144 vnt. žuvų: 3 259 šiųmetukės lydekaitės, 1 313 įvairaus dydžio lynų, 174 dvivasariai karosai ir 168 karpiai, 124 karosai reproduktoriai, 106 vienvasariai šamai.

2020 m. į tuos pačius telkinius išleistos 4 596 žuvys, iš jų – daugiau nei 2 500 lydekaičių, per 1 300 šiųmetukų šamų, po ne vieną šimtą vienetų įvairaus dydžio karosų, lynų ir karpių.

„Tvenkinius padeda įžuvinti mūsų draugijos nariai – žvejai. Įžuvinimo procese visada dalyvauja Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai. Žuvų įveisimo kiekis nustatomas vadovaujantis minimaliomis žuvų ir vėžių įveisimo normomis, patvirtintomis žemės ūkio bei aplinkos ministrų įsakymais. 2022 metais 15-oje mūsų telkinių planuojama atlikti žuvų išteklių tyrimus. Juos atlikęs Gamtos tyrimų centras pateiks išvadas, pagal kurias į telkinius išleidžiamų žuvų kiekiai gali keistis. Palyginus paskutinius tuose pačiuose tvenkiniuose atliktus tyrimus, matyti, kad bendri žuvų ištekliai didėja, taip pat daugėja vertingesnių žuvų, pasiekusių leidžiamą sužvejoti dydį“, – teigė Kėdainių MŽD žvejybos ir žuvininkystės specialistė Jovita Bielskienė, kartu pranešdama, kad nuo šių metų vasario Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos naudojamų telkinių sąrašą papildė dar vienas objektas – tai Ašarėnos I tvenkinys, esantis Pelėdnagių gyvenvietėje.

Planai šiems metams dar rengiami

Pasak Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Finansų ir turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Ritos Šakinytės, šiųmetis žuvų išteklių atkūrimo planas dar rengiamas, o žuvivaisos darbai turėtų prasidėti balandžio mėnesį. Pirmosios bus išleidžiamos lydekos, vėgėlės, aštriašnipiai eršketai, sykai ir t. t. Iš viso planuojama 2022 m. šalies vandens telkinius papildyti maždaug 8 mln. įvairių žuvų. Kiek iš jų teks Kėdainių rajonui, dar nežinia.

Beje, pernai žuvų išteklių atkūrimo specialistai, gavę Aplinkos apsaugos agentūros specialiosios žvejybos leidimą, sugavo ir į Pietų regiono žuvivaisos skyrių Simne pristatė 257 plačiažnyplių vėžių reproduktorius. Jei dirbtinio veisimo darbai bus sėkmingi, šiais metais planuojama atnaujinti šių bestuburių gyvūnų įveisimo Lietuvos vidaus vandenyse darbus.