Esame visi skirtingi ir visi lygūs

Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro (SJMC) Atvirajame jaunimo centre „LANG‘as“, minint Tarptautinę tolerancijos dieną,  pagal Jaunimo reikalų agentūros finansuojamą projektą ,,Atviri naujoms galimybėms“, lankėsi socialinio projekto ,,Gyvoji biblioteka“, skatinančio toleranciją ir bendradarbiavimą tarp skirtingų visuomenės socialinių grupių, dalyviai.

Kalbėjosi apie toleranciją

Renginys iš tiesų subūrė dinamišką jaunų protų būrį, kurio tikslas – įsitraukti į gilius pokalbius apie stereotipus ir puoselėti tarpusavio supratimo kultūrą. Atvykusieji ,,Gyvosios bibliotekos“ atstovai – savanoriai, tai yra 3 ,,knygos“ bei jų vadovas, susitikę su jaunimu, grupelėse kalbėjo, diskutavo apie toleranciją jaunimo tarpe.

Kaip teigė Kėdainių SJMC jaunimo neformaliojo ugdymo organizatorė Ramunė Ūsė, jaunimo darbuotojai kalbėdamiesi su jaunimu dažnai girdi, kad visgi problema egzistuoja, gajos patyčios,  jos persiduoda iš kartos į kartą, jos gyvena savo gyvenimą… Jeigu asmuo yra bent kiek neįprasto stiliaus ir išsiskiriantis iš minios, sulaukia nemalonių epitetų, pašaipų ir pan.

„Tolerancijos dienos renginyje norėjome dar kartą ir garsiai pasakyti, kad mes visi skirtingi ir visi lygūs. Mes visi nusipelnėme gyventi oriai, saugiai ir nesulaukti jokio pažeminimo ar patyčių, kiekvienas turi teisę tiesiog būti savimi – tokiais, kokiais esame ir kokiais norime būti. Pernai ,,Gyvojoje bibliotekoje“  buvo atvykusių savanorių su negalia. Šiemet turime kitos tautybės, kitų šalių gyventojus. Norime paskatinti Kėdainių rajono jaunimą tapti tolerantiškesniais, nesmerkti „kitokių“ negu mums įprasta,“ – pažymėjo jaunimo neformaliojo ugdymo organizatorė.

,,Tolerancija – tai pakantumas kitiems, supratimas, kad kitas žmogus gali skirtis nuo mūsų, ir pripažinimas, kad jis turi teisę būti kitoks nei mes,“ – primena Kėdainių SJMC Neformaliojo suaugusiųjų švietimo skyriaus vedėja Jūratė Vaitonienė ir pastebi, kad „mums gali nepatikti kai kurių žmonių stlius, apranga ar kalbos maniera, o kai kas gali nemėgti mūsų. Tačiau, jeigu visi sutartume, kad skirtumai – nėra pagrindas nesantaikai, užgauliojimams ar patyčioms, kiekvienas galėtume jaustis geriau, gyventi saugiau“.

Atvyko su ,,Gyvąja biblioteka“

Kiekvienas atvykęs ,,Gyvosios bibliotekos“ savanoris pristatė savo gyvenimą, kaip atverstą knygą. Papasakojo savo patirtį ir savo istoriją, kaip jam nutiko, kas įvyko, kaip jis atsidūrė šioje šalyje, su kokiais sunkumais bei džiaugsmais susidūrė. O susirinkusieji išklausė visą tą istoriją ir galėjo užduoti bet kokius jam rūpimus klausimus.

Pasak Ramunės Ūsės, šiuo metodu, renginio dalyviams, kurių buvo daugiau nei trisdešimt, buvo sudaryta unikali galimybė, ne tik „skaityti“, bet ir pakalbinti tas atverstas ,,knygas“ – savanorius, atvykusius atvirai papasakoti savo istorijų. Juk gatvėje sutikęs kitos tautybės žmogų, jo nepaklausi, kaip tu gyveni. Gal ir paklausi, bet jis nebūtinai tau atsakys.

Puiki galimybė kalbėti atvirai

Tolerancijos dienos proga atvykęs Ivan Trunof, ,,Gyvosios bibliotekos“ bendruomenės atstovas, sociologas dar kartą pabrėžė, kad ,,Gyvoji biblioteka‘‘ yra tokia erdvė, kur mes norime suteikti galimybę žmonėms kalbėti atvirai apie socialinę įvairovę ir pažinti tą socialinę įvairovę per asmeninę žmonių patirtį.

,,Dažniau per mūsų savanorius įsitraukia savanoriai iš įvairių nesuprastų, pažeidžiamų socialinių grupių, tokių, kaip žmonės su negalia, pabėgėliai, migrantai iš skirtingų šalių, žmonės iš LGBT bendruomenės, taip pat žmonės su psichinėmis socialinėmis negaliomis. Šis renginys labiau nukreiptas į tarptautiškumą. Turime 3 ,,gyvąsias knygas“ – migrantus iš skirtingų šalių bei  homoseksualų asmenį. Tai tarptautinė savanorė iš Libano, migrantė iš Baltarusijos, migrantas iš Rusijos bei homoseksualus asmuo.

Dalyviai, kuriuos vadiname skaitytojais, iš Kėdainių turėjo galimybę paskaityti mūsų ,,gyvąsias knygas“, susipažinti su žmonėmis iš įvairių socialinių grupių,“ – komentavo Ivan Trunof.

Vyrauja išankstinės nuostatos

Pasidomėjus, kaip žmonės, atvykę iš skirtingų vietų, jaučiasi Lietuvoje ir kaip jiems čia sekasi, ar lietuviai yra tolerantiški, kaip jie priima kitokius, nei jie patys yra, atsakymų gali būti įvairių.

,,Gyvosios bibliotekos“ bendruomenės atstovas  I. Trunof komentavo, kad koks tas santykis su vietiniais gyventojais bebūtų, dažniausiai vyrauja išankstinės nuostatos bei nusistatymas arba galvojimas, kad šie žmonės yra vargšai, patiria kažkokius iššūkius, turi papildomų kliūčių ir sunkumų, su kuriais susiduria kasdieniniame gyvenime. Arba gali ateiti su išankstine nuomone, kad žmogus kažko negali, yra nevertas ar kažko nenusipelnė, arba atsiduriančia čia dėl kažkokių kvestionuotų priežasčių ir turi grįžti atgal. Arba kvestionuoti to žmogaus galimybes egzistuoti pilnavertiškai čia, Lietuvoje.

,,Tačiau mūsų savanoriai visada kalba apie save kaip žmones, kurie nori turėti pilnavertį gyvenimą ir kalba apie savo kasdienybę, iššūkius, kuriuos patiria. Emigrantams dažnai sudėtinga išsinuomoti būstą, nes daug kas galvoja, kad šie žmonės nepasirūpins, juo kaip reikia, negalės sumokėti arba bus papildomų problemų. Ypač pabėgėliai dažnai susiduria su šia problema.Sudėtinga jiems susirasti darbą, ypač jei darbuotojui reikia tvarkytis su dokumentais. Yra bijoma, nes yra papildoma atsakomybė. Pamirštama, kad visi mes esame skirtingose situacijose, tačiau esame visiškai pajėgūs gyventi, būti savimi ir prasmingai įsitraukti į bendruomeninę veiklą, formuoti ryšius, prisidėti prie bendruomenės plėtros ir gerovės,“ – akcentavo svečias iš Vilniaus.

Socialinė įvairovė egzistuoja 

I. Trunof teigimu, visą laiką mūsų visuomenė buvo įvairi, tačiau nedažnai į tai atkreipiame dėmesį ir nedažnai tą pastebime. Su ,,Gyvąja biblioteka“ mes kaip tik norime surasti tuos savanorius, kurie norėtų dalintis savo istorijomis, ypač iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, kurie dažniausiai būna nesuprasti ir parodyti, kad šita įvairovė egzistuoja ir leisti žmonėms turėti ryšį.

Nepaisant to, kad gali būti ir mažesnis miestas – ne Vilnius, ne Kaunas, ne Klaipėda, bet vis tiek ta socialinė įvairovė yra. Čia yra žmonių, turinčių negalią, yra žmonių, atvažiuojančių gyventi iš kitų vietovių. Galbūt ne visada su tais asmenimis pavyksta turėti tiesioginį ryšį, tačiau iš tiesų, tie žmonės niekur nedingsta – jie visada buvo ir vis dar yra. Todėl labai svarbu turėti tokias vietas, kur galima pažinti tą socialinę įvairovę ir turėti jautrų, neutralų pokalbį su žmogumi, kurio tu nelabai pažįsti. Išmokti būti kartu su nesuprasta socialine grupe, išmokti dirbti kartu, kalbėti kartu, pažinti vienas kitą.

Tiesia supratimo tiltus

,,Gyvoji biblioteka“ yra labai geras ir prasmingas patyrimas – pažinti kitą žmogų ir pabandyti jį suprasti.

,,Gyvoji biblioteka“ yra programa ir metodas, kurį naudoja organizacija Nacionalinis socialinės integracijos institutas, kuris užpatentavo šį metodą Lietuvoje ir vykdo edukacijas.

,,Dažniausiai atvažiuojame iš Vilniaus, bet turime savanorių iš įvairių Lietuvos vietų. Renginiai vyksta kiekvieną mėnesį. Šiais metais jau įvyko 20 renginių. Važinėjame po visą Lietuvą. Buvome Žagarėje, Rusnėje, ne vieną kartą Kėdainiuose, Gargžduose. Vykdome veiklas ir didžiuosiuose miestuose. Visada bandome pasiekti kuo platesnę auditoriją ir džiaugiamės, kai mus kviečia nebūtinai iš didžiųjų miestų ir taip pat skiria dėmesį socialinei įvairovei,“ – teigė ,,Gyvosios bibliotekos“ atstovas.

Svarbiausias Tolerancijos dienos akcentas buvo išgirsti įkvepiančių istorijų iš ,,knygų“ – Libano, Baltarusijos ir Rusijos. Kiekviena ,,knyga“ dalijosi savo unikalia patirtimi, griaudama stereotipus ir tiesdama supratimo tiltus. Tai buvo tikra įvairovės ir vienybės šventė.